Naujienos

Lapkritį žiema vis primindavo apie save. Sparčiai vėstant orams ir iš dangaus byrant snaigėms dažnas mūsų veikiausiai pagalvodavome, kaip gerai, kad biure ar namuose šilta. Tačiau ši šiluma turi ir kitą medalio pusę, kurią visi mes sumokame per augančią didmeninę elektros kainą.

Daugiausiai „Enefit Volt“ įkroviklių visoje Lietuvoje per gruodžio mėnesį išbandęs vairuotojas dovanų gaus 500 kWh elektros energijos, kurią galės išnaudoti sausį nemokamam įkrovimui.

Viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Enefit Volt“ bendras įkrovimo prieigų skaičius viršijo 1000. Nuolat plečiamas tinklas elektromobilių savininkams leidžia patogiai keliauti ir įkrauti savo transporto priemones visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Individualiuose namuose gyventiems elektromobilių savininkams įsirengti nuosavas įkrovimo stoteles jau tampa įprastu dalyku, tačiau daugiabučių kiemuose tokie įrenginiai – vis dar retas vaizdas. Ekspertai sako, kad įsirengti stotelę tikrai galima net ir kieme, kuriuo dalijamasi su kaimynais, tačiau reikia įvertinti daugiau aplinkybių bei atlikti daugiau namų darbų.

Visą lapkričio mėnesį nauji vartotojai turės galimybę įsikrauti kelionėms bet kurioje „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo stotelėje su 50 proc. nuolaida.

Jei rugsėjis buvo šiltas ir netgi pakankamai vasariškas, tai spalis jau labiau priminė mums įprastą rudenį. Vėsesni orai didino elektros paklausą, tačiau ją iš dalies kompensavo efektyvi vėjo generacija. Tai lėmė, kad elektros kaina Baltijos šalyse, lyginant su rugsėju, išliko santykinai stabili: ji didėjo 9,4 proc. iki 9,14 ct/kWh. Kaip ir kasmet, labai realu, kad pati rudens pabaiga jau nebus tokia maloni tiek orų, tiek elektros kainų prasme. Paanalizuokime, ko galime tikėtis artimiausiu metu.

Elektromobilių vairuotojams prireikus papildyti transporto priemonės energijos atsargas, veikiausiai natūraliai kyla noras ieškoti galingiausio įkroviklio. Visgi ekspertai tikina, kad toks požiūris ne visuomet yra teisingas. Be to, į pastarąjį niuansą patariama atkreipti dėmesį ir renkantis įkrovimo stotelę namams, kurią jau nuo vakar galima įsigyti su valstybės parama.

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe gauti paramą įsirengiant elektromobilių įkrovimo stoteles. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks skirtų lėšų, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vieno pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičius – neribojamas. Kompensacijos dydis iki 60 proc. nuo fiksuoto įkainio.

Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas, savo vartojimo įpročius, skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau apie elektros energijos kilmę galvojama kur kas mažiau, rodo žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Vilniuje duris jau netrukus atvers nauja, unikali erdvė aktyviam ir turiningam laisvalaikiui – „Enefit arena powered by citywave“. Tai – pirmoji tokio tipo arena Šiaurės ir Vakarų Europoje, siūlanti išskirtinę galimybę išbandyti banglenčių sportą, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laikų.

Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas, savo vartojimo įpročius, skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir tik tuomet priima sprendimą. Tačiau apie elektros energijos kilmę galvojama kur kas mažiau, rodo žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Nors situacija energetikos rinkoje stabilizavosi, ekspertai teigia, kad žiemą neišvengiamai matysime objektyvių priežasčių lemiamus elektros kainų svyravimus. Gyventojams, norintiems nuo to apsisaugoti ir planuoti savo išlaidas, žinant, kokio dydžio bus kasmėnesinė sąskaita, patariama rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus bei kitas kainų stabilizavimo priemones.

Atkeliavęs kalendorinis ruduo šiek tiek atvėsino elektros rinką – rugsėjį kainų kreivė pirmą kartą nuo balandžio mėnesio vėl patraukė žemyn. Didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo 22 proc. iki 10,11 ct/kWh. Visgi ant nosies – šaltasis metų periodas, kurį vėl pasitiksime daug neapibrėžtumo įnešančių karinių konfliktų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje.

Mažiau nei prieš metus Lietuvoje pradėto plėtoti „Enefit Volt“ viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo stotelių skaičius vasaros pabaigoje perkopė 100, o vien per rugsėjį paaugo dvigubai.

Lietuvoje faktiškai nelikus nemokamų viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių, ekspertai sako, kad dabar vienareikšmiškai pigiausias būdas papildyti transporto priemonės energijos atsargas – krovimas namuose. Juolab, kad nuosavas įkrovimo stoteles šiuo metu tiek privatūs asmenys, tiek įmonės gali įsigyti itin palankiomis sąlygomis.

Renginio programa Rugsėjo 20 d. 13.00 – 14.00 Kvalifikacija 14.20 – 14.40 „Solaride“ saulės automobilio demonstracinis važiavimas 14.40 Išsirikiavimas starto zonoje 14.57 Starto zonoje lieka tik vairuotojai ir keleiviai automobiliuose 15.00 Lenktynių startas 16.00 Diskusija – „Kodėl tvarus judumas nepopuliarus? Ko iš tikro reikia, kad judėjimas miestuose pasikeistų“ 17.00 „Renault“ EV Akademijos pristatymas 19.00 Solaride x Slowdown kino seansas

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą įkrovimo stotelių, kurių suminė galia neviršija 44 kW, įsirengimui. Finansuojama suma gali siekti net 3323,85 Eur su PVM. Paraiškos priimamos iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.

„Eesti Energia“ grupei priklausanti atsinaujinančiosios energijos įmonė „Enefit Green“ po intensyvios plėtros etapo rugsėjo 5 d. Lietuvoje atidarė vėjo jėgainių parką „Šilalė II“. Bendrovė šiuo metu taip pat baigia statyti Naujosios Akmenės vėjo jėgainių parką ir tęsia vėjo jėgainių projektus „Kelmė I“ ir „Kelmė II“.

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui. Finansuojama suma prasideda nuo375,70 Eur be PVM už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Paraiškos priimamos iki 2025 m. vasario 4 d.

Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai. Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos.

Įvairios finansinės paskatos ir mažesni išlaikymo kaštai – tik viena medalio pusė, kurią omenyje turėtų turėti kiekvienas elektromobilį įsigyti svarstantis gyventojas ar verslas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad prioritetas elektromobiliams taikomas gatvėse bei keliuose, o vairuotojai gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.

Pasaulinės tyrimų ir konsultacijų bendrovės „McKinsey“ duomenimis, europiečiai trečdalį (33 proc.) visų savo elektromobilio įkrovimų atlieka viešose stotelėse, o daugiau nei pusę (57 proc.) – namuose. Rinkdamiesi įkrovimo stotelę namams elektromobilių vairuotojai linkę įvertinti daugybę faktorių. Štai lietuviams, kaip rodo „Enefit“ užsakymu atlikta apklausa, svarbu ne tik įkrovimo stotelės kaina, bet ir jos sparta bei patogus naudojimas.

Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jų elektros energijos suvartojimas sumažėja, tačiau ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Nors gyventojai imasi įvairių energijos taupymo priemonių, vis dar išnaudojami ne visos galimybės mažinti elektros vartojimą.

Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. Pažvelkime detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.

Elektromobilių įkrovimo tinklą papildys dar keturi 320 kW galios įkrovikliai. Jie bus įrengti vairuotojams ypač patogioje vietoje – šalia magistralės Kaunas-Klaipėda, prie viešbučio-restorano „Via Baltica“.

Per pastaruosius ketverius metus grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo aštuonis kartus ir šiandien jau viršija 13 tūkst. Visgi ekologiškas transporto priemones pasirinkusiems vairuotojams kyla ir dilema, kur jas krauti. Elektromobilių ekonomiškumą geriausiai leidžia išnaudoti krovimas namuose, už elektrą mokant pagal turimo tiekimo plano tarifus. Tačiau vartotojai, nusprendę įkrovimui naudoti buitiniam elektros lizdui skirtą kištuką, tokiu pasirinkimu greitai nusivilia. Ekspertai paaiškina, kodėl taip nutinka.

Elektromobilius vairuojantys gyventojai neretai vis dar sudvejoja, ar gali šiomis transporto priemonėmis be rūpesčių leistis į ilgas vasaros keliones su šeima. Dažniausiai keliami klausimai – ar rasiu pakankamai įkrovimo stotelių ir ar nereikės atostogų laiko gaišti kažkur pakelėje, laukiant kol bus papildyta automobilio baterija? Ekspertai pažymi, kad tobulėjant elektromobilių technologijoms ir plečiantis įkrovimo infrastruktūrai, į praktiškai bet kokias keliones galima vykti be jokių baimių, tik reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.

Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių. Situacija rinkoje sufleruoja, kad elektros kainos išliks panašios ir likusią vasarą.

Kasdien vairuodami automobilį greičiausiai visiškai nesukate galvos dėl to, kur ir kada reikės jo baką papildyti degalų atsargomis. Tiksliau, nesukate, jei vairuojate vidaus degimo variklį turinčią transporto priemonę, o štai elektromobilių savininkams savo keliones planuoti vis dar reikia kur kas atidžiau. Laimei, jau nebeilgai, mat netrukus elektros įkrovos stotelės bus įrengtos dažnoje degalinėje, prekybos centrų aikštelėse ir judriausiuose šalies keliuose.

„Enefit Volt“ tinklą papildė ypač spartaus įkrovimo stotelė – šie įkrovikliai šiuo metu yra galingiausi tiek visame uostamiesčio regione, tiek „Enefit Volt“ tinkle.

Geri orai už lango turi dvi medalio puses. Gegužę dėl šiltesnių orų Baltijos šalyse augo ir energijos paklausa, todėl elektra praėjusį mėnesį, lyginant su balandžiu, atitinkamai brango 25,9 proc. iki 7,58 ct/kWh. Impulsą didėti elektros kainoms davė ne tik išaugęs jos poreikis, bet ir tebesitęsiantys trikdžiai regiono energetikos infrastruktūroje.

Elektromobilius vairuojančių gyventojų išlaidos kelionėms gali būti daugiau negu dvigubai mažesnės nei tradicinių transporto priemonių savininkų. Tad nenuostabu, jog elektrinių automobilių populiarumas pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga.

Žvelgiant į elektros energijos rinkos kainų tendencijas, aiškiai matyti, jog žiemą generuojamos elektros energijos kaina yra aukštesnė nei šiltuoju sezonu. Tai rodo ir praėję metai, kuomet elektra šaltuoju sezonu kainavo net 2,5 karto daugiau negu vasarą. Nepaisant to, kad egzistuoja tiesioginis elektros kainų ir sezoniškumo ryšys, tik dabar rinkoje pasirodo sprendimų orientuotų į prisitaikymą prie kainų svyravimų.

Balandį situacija didmeninėje elektros rinkoje buvo permaininga kaip ir vaizdas už lango. Visgi, nepaisant trumpam sugrįžusios žiemos, praėjusį mėnesį elektra pigo. „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio mėnesį vidutinė elektros kaina siekė 7,29 ct/kWh (su PVM). Lyginant su kovu, kaina mažėjo 11,67 proc. Įtakos šiems pokyčiams regione turėjo nepastovūs orai, diktavę tiek elektros paklausą, tiek jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia pasinaudoti galimybe gauti paramą saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui. Finansuojama suma atitinka 1073,42 Eur be PVM už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Paraiškos priimamos iki 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kovas patvirtino ilgalaikes tendencijas, kurios įprastai stebimos Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje prasidėjus kalendoriniam pavasariui. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje nusistovėjo ties 68.21 Eur/MWh riba ir, lyginant su vasariu, nežymiai mažėjo 9 proc. Didžiausios įtakos elektros kainoms regione turėjo ankstyvi pavasariški orai, itin naši saulės jėgainių generacija ir nesklandumai Šiaurės šalių energetikos infrastruktūroje.

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.

Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje paženklintas pozityvia nata. Lyginant su sausiu, vasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje mažėjo daugiau nei trečdaliu. Tam didžiausios įtakos turėjo šiam mėnesiui retai būdingi šilti orai, efektyvi gamyba vėjo parkuose bei dėl patvinusių upių daugiau darbo turėjusios regiono hidroelektrinės.

Nuo vasario 1 dienos gyventojai, patys gaminantys savo elektros energiją, gali pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio (angl. „net-billing“). Ką svarbu žinoti vartotojams, norintiems jau dabar pradėti atsiskaitymą pagal šį modelį ir kur tokie vartotojai turėtų kreiptis?

Metų pradžia Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje pažymėta kainų augimu. Žiemiškų orų lydima pirmoji sausio mėnesio pusė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse lėmė smukusią vėjo generaciją ir ženkliai išaugusią energijos paklausą, kurios patenkinimą apsunkino regiono energetikos infrastruktūros gedimai. Štai Suomijoje, kuri yra svarbi elektros eksportuotoja į Baltijos šalis, dėl anomalių orų netgi užšalo jūrinis vėjo parkas ir jame energijos gamyba laikinai buvo sustojusi.

Smulkusis verslas netrukus sulauks kvietimo teikti paraiškas saulės elektrinėms įrengti. Įmonėms, svarstančioms apie nuosavos elektros energijos gamybą, vertėtų jau dabar pradėti ruoštis ir apgalvotai rinktis rangovą, kad įrengimo darbai vyktų sklandžiai ir be atidėjimų.

Praėjęs gruodis parodė du savo veidus: pirmoji jo pusė buvo žiemiška ir lydima vėsių orų, tačiau vėliau labiau priminė rudenį. Atitinkamai ir elektros kainos didmeninėje rinkoje buvo itin permainingos, bet galiausiai nusistovėjo vartotojų naudai. Gruodį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,76 ct/kWh (su PVM) ir buvo beveik penktadaliu žemesnė nei lapkritį. Tokias tendencijas, anot „Enefit“ energetikos eksperto, lėmė antroje mėnesio dalyje įsismarkavęs vėjas bei dėl atslūgusių šalčių susitraukusi elektros paklausa.

Įsibėgėjus elektros rinkos liberalizavimui turbūt ne vienas elektromobilio savininkas pasvarstė, kad nepriklausomi tiekėjai galėtų, pavyzdžiui, teikti paslaugą, leidžiančią įkrauti elektromobilio bateriją tiksliai tomis valandomis, kai energija yra pigiausia. Ilgai laukti nereikėjo – būtent tokią galimybę savo klientams dabar siūlo nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“.

Kad elektromobiliu būtų patogu naudotis, vien viešų įkrovos stotelių nepakanka, o nuosavos įsirengimas neretai kelia iššūkių. Jų netrūksta ir vystytojams, kuriems privalu statomuose daugiabučiuose ar verslo centruose dalį automobilių stovėjimo vietų elektrifikuoti. Tačiau rinkoje jau atsirado sprendimas, padėsiantis palengvinti ir vienų, ir kitų rūpesčius.

Daugiau nei pusė Lietuvos įmonių teigia siekiančios visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tik 14 proc. visų šalies verslų skaičiuoja CO2 emisiją. Tai atskleidė nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ iniciatyva atliktas tvarumo praktikų tyrimas „Verslo žaliojo intelekto koeficientas“, kuriuo buvo siekiama patikrinti, kiek šalies bendrovės yra susipažinusios su žaliaisiais sprendimais ir kuriuos iš jų dažniausiai įgyvendina.

Paskutinis kalendorinio rudens mėnuo neleido suabejoti, kad artėja žiema. Oras stipriai atvėso, iš dangaus pabiro snaigės, o tai lėmė išaugusį elektros vartojimą. Kaip jau tampa įprasta, didėjant energijos paklausai, įkandin ima sekti ir jos kainos. Lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 12,24 ct/kWh (su PVM) ir buvo penktadaliu aukštesnė nei spalį. Energetikos eksperto teigimu, tokias tendencijas lėmė ne tik išaugusi paklausa, bet ir smukusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių bei energetikos infrastruktūros gedimai Skandinavijoje.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas teigia, kad rūpinasi tvarumu ir ekologija kasdienybėje. Vis dėlto, žmonės nurodo, kad tvaresniam gyvenimui reikia pigesnių ekologiškų prekių bei paslaugų. Tai parodė bendrovės „Enefit“ iniciatyva jau trečią kartą atliktas Lietuvos Žaliojo indekso tyrimas.

Kaip ir kiekvieną pusmetį, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujas reguliuojamas elektros kainas, kurios įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Prognozuojama, kad dėl šių pokyčių reguliuojama kainos dalis didės apie 2-3 centus, priklausomai nuo laiko zonos bei turimo ESO persiuntimo paslaugos plano. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pasirinkusiems fiksuotos elektros kainos planą, elektros tiekimo kaina išliks tokia pati iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Visgi, keičiantis valstybės reguliuojamai kainos daliai, kuri nepriklauso nuo „Enefit“, galutinė kilovatvalandės kaina keisis.

Viena didžiausių energetikos bendrovių „Enefit“ skelbia viešojo elektromobilių įkrovos tinklo veiklos pradžią ir jau nuo šiandien kviečia nemokamai išbandyti pirmąsias 17 elektromobilių įkrovimo stotelių, kurios įrengtos 6-ose skirtingose šalies vietose. Pirmųjų tinklo įkrovimo stotelių galia siekia nuo 22 iki 47 kilovatų (kW), tačiau bendrovės atstovai žada, jog iki šių metų pabaigos Vilniuje ir Klaipėdoje pradės veikti ir itin greitos – 320 kW – įkrovimo stotelės.

Jei rugsėjis mus džiugino šiltais orais, bet ne elektros kainomis, tai spalį situacija jau buvo priešinga: ruduo labiau buvo panašus į save, tačiau vėjuoti orai atpūtė mažesnius įkainius už elektros energiją. Antrąjį kalendorinio rudens mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,57 ct/kWh (su PVM) ir buvo ketvirtadaliu žemesnė nei rugsėjį. „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovo Valdemar Fiodorovič teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo rekordinė generacija vėjo parkuose.

Viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos šalyse „Enefit“ pasirašė sutartį su prekybos tinklu „Norfa“ dėl viešojo įkrovimo stotelių įrengimo. 107 skirtingose prekybos tinklo stovėjimo aikštelėse visoje Lietuvoje iš viso bus įrengta mažiausiai naujų 250 įkroviklių, kuriuose vienu metu bus galima krauti net 500 elektromobilių. Priklausomai nuo vietos, elektros tinklų pajėgumo ir prognozuojamo užimtumo, įkrovimo stotelių galia sieks nuo 22 iki 320 kW. Visus įkroviklius planuojama įrengti iki 2024 metų pabaigos.

Netikėtai mėnesiu ilgiau nei įprastai prasitęsusi vasara džiugino gerų orų mėgėjus. Visgi didmeninėje elektros rinkoje pozityvumo buvo gerokai mažiau, kadangi rugsėjis bent jau kol kas tapo brangiausiu šių metų mėnesiu. Pirmąjį kalendorinio rudens mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 14,19 ct/kWh (su PVM) ir buvo 14 proc. aukštesnė nei rugpjūtį. Energetikos eksperto teigimu, toks padidėjimas nulemtas objektyvių priežasčių.

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe gauti paramą įsirengiant elektromobilių įkrovimo stoteles. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks skirtų lėšų, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 30 d., vieno pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičius – neribojamas. Kompensacijos dydis priklausys nuo stotelės tipo bei įrengimo vietos.

Nuo rugsėjo 15 dienos, „EGTO energija“ tolimesnį elektros energijos tiekimą perleido kitam nepriklausomam tiekėjui – „Enefit“. Užtikriname, jog tiekėjo pasikeitimas neturės jokios įtakos sklandžiam elektros energijos tiekimui, o iki šiol buvusi kainodara bei sutarties sąlygos išliks tokios pačios. Taip pat, visiems privatiems klientams be jokių papildomų mokesčių bus tiekiama žalioji energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Vis dar dažnai pasigirsta svarstymų, kad elektros energijos biržoje „Nord Pool“ kainoms krentant, turėtų mažėti ir fiksuotos kainos dydis kontraktuose. Tačiau rinkos kainų svyravimai – tik viena iš dedamųjų, sudarančių fiksuotą kainą. Pastarąją formuoja kur kas daugiau veiksnių, todėl jos dydis gali skirtis nuo rinkos, o kontraktuose nurodytos sąlygos yra ilgalaikės.

Paskutinis vasaros mėnuo nepagailėjo karštų orų. Jie ne tik džiugino poilsiautojus, bet ir atnešė mažiau pozityvių naujienų, mat aukšta oro temperatūra įprastai žengia koja kojon su kylančiomis elektros kainomis. Rugpjūtį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 12,4 ct/kWh (su PVM) ir buvo net penktadaliu aukštesnė nei liepą. Energetikos eksperto teigimu, toks padidėjimas nulemtas objektyvių priežasčių.

Vasaros vidurys atnešė ne tik gaivesnius orus nei įprasta, bet ir bent laikinai atvėsino situaciją didmeninėje elektros rinkoje. Liepą vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,1 ct/kWh (su PVM) ir buvo 15 proc. mažesnė nei birželį. Energetikos eksperto teigimu, nuo bendro elektros suvartojimo ir gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių priklausys, kokiomis nuotaikomis užbaigsime šiųmetę vasarą.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pernai pasaulyje parduota daugiau nei 10 mln. elektromobilių ir šis rekordas turėtų būti pagerintas jau šiemet, mat 2023 m. planuojama parduoti net 14 mln. tokių transporto priemonių. Nors šitokį pokytį visų pirma lemia būtinybė atsisakyti iškastinio kuro, gyventojai – tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse – elektromobilius visų pirma renkasi dėl ekonominių sumetimų.

Net ir sumažėjus elektros kainoms, saulės elektrinė tebėra gera, per kelis metus atsiperkanti investicija, kuriai šiuo metu dar teikiama ir valstybės parama. Nusprendusieji ją įsirengti dažnai susiduria su iššūkiu ‒ kaip iš daugybės pasiūlymų išsirinkti tinkamiausią? Pateikiame kelias rekomendacijas.

Pirmasis vasaros mėnuo lietuvius džiugino puikiais orais, bet ne didmeninėmis elektros kainomis. Kaip jau tampa įprasta, jos, įsivyravus karštiems orams, ima sparčiau stiebtis į viršų. Birželį vidutinė didmeninė elektros kaina „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 11,9 ct/kWh (su PVM) ir buvo 27 proc. aukštesnė nei gegužę. Eksperto teigimu, elektros paklausa ir generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių padiktuos kur kainų kreivė pasuks artimiausiu metu.