Rugsėjį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo 35 proc. ir siekė 108,44 eurus už megavatvalandę. Ekspertai prognozuoja, kad spalį, dėl rudens sezonui būdingų veiksnių, kaina gali šoktelėti dar ketvirtadaliu, apie 26 proc.
Rugsėjo 29 d. nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ netoli Kelmės oficialiai atidarė vėjo parkus „Kelmė I“ ir „Kelmė II“. Kartu veikiantys parkai Lietuvos elektros tinklams prideda papildomos 167 MW galios. Bendrovė į šiuos projektus investavo apie 324 mln. eurų.
Lietuvoje veikianti nepriklausoma elektros energijos tiekėja „Enefit“ informuoja apie klientų aptarnavimo centro darbo laiko pokyčius. Nuo spalio 1 dienos klientai telefonu bus aptarnaujami darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.
Lietuvoje viešąjį elektromobilių įkrovimo tinklą plėtojantis „Enefit“ skelbia apie naujienas vairuotojams – pristato naują mobiliąją programėlę. „Enefit Charge“ diegiama visose Baltijos šalyse, todėl pokyčiai palies daugiau nei 40 tūkst. vairuotojų, iš kurių beveik 20 tūkst. – Lietuvoje.
Estijos valstybinė energetikos įmonių grupė „Eesti energia“, kuriai priklauso Lietuvoje veikiantis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“, paskelbė naują ilgalaikę strategiją. Grupės, o tuo pačiu ir „Enefit“ tikslas – energetikos transformaciją paversti tvariu verslo augimu, kartu užtikrinant saugų, patikimą ir konkurencingą energijos tiekimą klientams Baltijos šalyse.
„Enefit Volt“ elektromobilių įkrovos tinklas nuolat plečiasi, o vairuotojai turi galimybę įsikrauti kelionėms naujai įrengtose „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo stotelėse net su 50 proc. nuolaida. Ši akcija taikoma kalendorinį mėnesį pradėjusiems veikti įkrovikliams iki mėnesio pabaigos.
Prasidėjus rudeniui – elektros energijos kainų biržoje šuolis. Pirmadienį fiksavus vieną brangiausių dienų šiais metais, antradienis nebus kitoks – didmeninės elektros energijos kaina sieks 214,61 Eur/MWh, o tam tikrais momentais dienos metu – net ir 483 Eur/MWh.
Rugpjūtį elektros kaina biržoje Lietuvoje paaugo apie 6 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę. Ekspertai prognozuoja, kad rugsėjį kaina gali šoktelėti perpus, apie 50 proc. Tokį augimą lems mažėjanti atsinaujinančių šaltinių generacija, ribojamas pigesnės elektros importas ir brangstanti iškastinio kuro gamyba.
Lietuvoje tęsiama elektromobilių viešojo įkrovimo tinklo plėtra. Vien per rugpjūčio mėnesį šalies vakaruose įrengta 12 naujų „Enefit“ viešojo elektromobilių įkrovimo stotelės. Ekspertai sako, kad Lietuvoje kiekvieną mėnesį registruojama vis daugiau naujų elektromobilių, todėl tokį infrastruktūros plėtros tempą diktuoja vairuotojų poreikiai.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje nuosekliai kopia aukštyn. Jei praėjusiais metais kiekvieną mėnesį naujai registruotų elektromobilių skaičius nesiekė 2 tūkst., tai šiemet jų gerokai daugiau. Valstybei skelbiant apie naują paramos etapą fiziniams bei juridiniams asmenims, įsigijusiems tvarų transportą – ekspertai džiaugiasi padidėjusiu lankstumu, bet kartu ir duria pirštu į ilgalaikės paramos strategijos trūkumą.
Estijos valstybinės energetikos bendrovės „Eesti Energia“ valdomo nepriklausomo tiekėjo „Enefit“ vadovas Lietuvoje Valdemaras Fiodorovič palieka pareigas.
Liepos mėnesį elektros kaina biržoje atpigo 20 proc., vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 75,63 euro. Nors, lyginant su birželiu, tai buvo pigesnis mėnuo, lietuviai už elektros energiją vis tiek mokėjo beveik 5 kartus brangiau nei suomiai.
Startavo APVA parama elektromobiliams. Sužinokite, kokia kompensacija elektromobiliui priklauso gyventojams ir įmonėms bei kur patogiai įkrauti elektromobilį Enefit tinkle.
Elektros energijos kaina pirmąjį metų pusmetį formavosi aukštesnė nei daugelis prognozavo. Nors tam priežasčių rastumėme ne vieną – gyventojams pagrindinis kylantis klausimas lieka tas pats – kaip sutaupyti? Ir net jei pirma mintis – vartoti mažiau – teisinga, tai nėra vienintelė išeitis.
Liepos pradžioje paskelbta simboliška ir mūsų, kaip šalies, darbo rezultatus atspindinti naujiena: antrąjį šių metų ketvirtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį buvo žemesnė nei Švedijos pietinėje zonoje
Birželio mėnesį elektros kaina biržoje augo dar 14 proc., o vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 93,80 euro. Ekspertų teigimu, tai jau antras mėnuo, kai elektros kaina auga, o pagrindinės to priežastys: gamybos apimtys regione ir mažesnės galimybės importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos.
Lietuva yra absoliuti stotelių skaičiaus ir tankumo lyderė Baltijos regione, rodo tyrimas. Visgi, greitojo įkrovimo stotelių augimo dinamikoje Latvijai ir Estijai pernai sekėsi geriau – šalys ėmėsi tokių priemonių, kokias mes naudojome anksčiau.
Gegužės mėnesį elektros kaina biržoje augo net 41,4 proc., o vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 82,33 euro. Ekspertų teigimu, pagrindine tokio augimo priežastimi tapo jungties remontas.
Keletą paskutinių metų Lietuvoje atsinaujinančios energetikos infrastruktūra itin sparčiai plečiama. Kartu su tuo elektros kainų biržoje jau kurį laiką stebima vis daugaiu itin pigios ar net neigiamos elektros kainos intervalų, o praėjusį savaitgalį dienos metu fiksuotas ir naujas rekordas – mažiausios neigiamos kainos šiemet. Ekspertų teigimu, tai turi įtakos ir kiekvienam vartotojui, ir visai šaliai.
Vasaros sezonas – proga išnaršyti ir geriau pažinti Lietuvą. Siekdama skatinti tvarias keliones, žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia apie vasaros kampaniją, kurios metu elektromobilių vairuotojams pasiūlys pigesnes keliones, įkraunant transportą „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelėse.
Prie dirbtinio intelekto (DI) jau pripratom. Šiandien be jo – nei buityje, nei darbe. Naudojam ir paprasčiausiom užduotims ar klausimams, ir sudėtingiausiems procesams. DI kūrėjai jį toliau tobulina, o galimybės vis sparčiau plečiasi. Tik ar tikrai mūsų naudai? Ar nelipame patys ant grėblio, jį matydami po kojomis?
Vėlų šeštadienio vakarą – kasmet milijonus žiūrovų Europoje pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas, kuriame savo atstovą turės ir Lietuva. Nuo įspūdingų scenos efektų iki nepertraukiamų tiesioginių transliacijų – ekspertai analizavo, kiek faktiškai elektros energijos suvartojama tokio renginio metu.
Vandenlenčių sportas Lietuvoje – nebe nišinė nedidelių grupių pramoga, o reiškinys, į parkus sutraukiantis vis daugiau vandens sporto entuziastų. Kretingos rajone veikiantis „313 cable park" per sezoną sulaukia apie 150 tūkst. lankytojų. Parko vadovai sako, kad auganti auditorija reiškia ir augančią atsakomybę.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“, audituotais duomenimis, 2025-aisiais metais, eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką, patyrė 30,4 mln. eurų nuostolį. Bendrovės vadovas Valdemaras Fiodorovič sako, kad tokio rezultato pagrindine priežastimi tapo nesubalansuotas gaminančių vartotojų apskaitos modelis ir ženkliai augę balansavimo kaštai.
Balandis elektros energijos vartotojams – toks, kokio nebuvo penkerius metus. Kaina už kilovatvalandę buvo trečdaliu žemesnė nei kovą. Ekspertai sako, kad artimiausi mėnesiai turėtų pasiūlyti dar mažesnes kainas, todėl vartotojams – metas apsvarstyti elektros tiekimo planą.
Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo, kad tai bus trumpalaikiai veiksmai, kurie labiau paveiks įlankos regioną nei mus. Šiandien jau akivaizdu: tai, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje – iššūkis pasaulio energetikai, kurio pasekmes jau jaučiame ir Lietuvoje.
Geopolitiniai neramumai Persijos įlankoje ir ženkliai išaugusios degalų kainos Europoje vėl paskatino diskusijas apie elektromobilių pranašumus prieš automobilius su vidaus degimo varikliais. Lyginama ne tik transporto priemonių kaina, bet ir infrastruktūra, skirtingų šalių situacijos. Europos kontekste Lietuva – ir tarp pirmaujančių, ir tarp atsiliekančių šalių.
Nuo 2026 m. „Enefit“ saulės elektrinės paslaugos naujiems verslo klientams nebeteikiamos. Nauji užsakymai šiai paslaugai nėra priimami. Esamiems klientams, kurie jau naudojasi šia paslauga, jos teikimas ir toliau užtikrinamas pagal galiojančių sutarčių sąlygas.
Džiaugsmą pavasarišku oru praėjusį mėnesį sudrumstė Artimuosiuose Rytuose prasidėję kariniai veiksmai. Degalų kainos vertė sunerimti – ar tai neturės įtakos ir elektros energijos kainoms. Visgi, jau galima įvertinti – kovo mėnesį elektros energija biržoje kainavo 47 proc. pigiau nei vasarį, o ekspertai sako, kad kainos, nepaisant geopolitinių neramumų, ir toliau turėtų trauktis.
Nuo 2026 m. kovo „Enefit“ stabdo energijos kaupimo sistemų (baterijų) pardavimo, projektavimo ir įrengimo paslaugų teikimą naujiems klientams. Nauji užsakymai šiai paslaugai nebėra priimami.
Nuo 2026 m. „Enefit“ nebesiūlo lankstaus energijos valdymo paslaugos naujiems klientams. Nauji užsakymai šiai paslaugai nebėra priimami. Esamiems klientams, kurie jau naudojasi šia paslauga, jos teikimas ir toliau bus užtikrinamas pagal galiojančių sutarčių sąlygas.
„Enefit“ pradeda reikšmingą energijos kaupimo pajėgumų plėtrą Lietuvoje. Vėjo parkuose Kelmėje ir Šilalėje bendrovė įdiegs tris naujas baterijų sistemas, kurių bendra instaliuota galia sieks 46 megavatus (MW), o talpa – 184 megavatvalandes (MWh). Užbaigus projektus, „Enefit“ valdoma kaupiklių galia Baltijos šalyse išaugs beveik du su puse karto – nuo 29 MW iki 75 MW.
Nors Lietuvoje elektromobiliai sparčiai populiarėja, juos vis dar gaubia gausybė klaidingų įsitikinimų, legendų ir baimių. Socialinių tinklų grupėse vairuotojai dalijasi nuogąstavimais, dažnai neturinčiais realaus pagrindo.
Per pastaruosius metus elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje sparčiai plėtėsi – pagal stotelių skaičių, tenkantį vienam elektromobiliui, šalis jau lenkia dalį Europos Sąjungos valstybių. Todėl greta nuoseklios tinklo plėtros vis dažniau kalbama ir apie vartotojų patirtį.
Kaune, Romo Kalantos gatvėje, įrengtos 2 naujos greito elektromobilių įkrovimo stotelės. Vienu metu bus galima įkrauti dar 4 elektromobilių. Ekspertų teigimu, greitų įkrovimo stotelių įrengimas – reakcija į klientų lūkesčius.
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Irano režimą toliau eskaluojasi jau keletą dienų. Viską stebint iš europiečio perspektyvos, gali kilti klausimas – „ar ir kodėl mūsų regionui tai svarbu?“. Net jei šiandien tiesioginės įtakos savo gyvenimams beveik nejaučiame, ilgiau užsitęsęs konfliktas apie save tikrai leis žinoti.
Šalčiams vasarį ir toliau kankinus Lietuvą, elektros kaina vartotojams augo dar labiau. Lyginant su sausiu, ji vartotojams kainavo apie 2 proc. daugiau. Rinką stebintys ekspertai teigia, kad tai buvo brangiausias vasario mėnuo istorijoje.
Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Nors augimas vis dar neatliepia valstybės išsikeltų tikslų, transporto priemonių skelbimo portalai fiksuoja augančius pardavimų augimus.
Energetikos sektorius 2025-aisiais Lietuvoje išgyveno pokyčių metus. Ekspertai sako, kad 2026-ieji laukia ne mažiau intensyvūs. „Enefit“ pristato ekspertų paruoštą 2025-ųjų apžvalgą ir prognozes 2026-iesiems.
Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai.
Vasario 9-oji – pirmųjų metų atsijungus nuo BRELL žiedo sukaktis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Sprendimas, kuriuo galutinai užtrenkėm duris bet kokiai energetinei priklausomybei nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų. Ar gyvename geriau? Ramiau – tai tikrai. Bet ar tai pajuto vartotojai?
Vasario pradžioje dalį gyventojų pasieks ženkliai išaugusios sąskaitos už sausio elektros energiją. Biržoje kaina, lyginant su gruodžiu, išaugo apie 81 proc. ir tai buvo rekordinė kaina sausio mėnesiui. Pagrindinės tokių kainos šuolių priežastys: įsitvirtinęs stingdantis šaltis, išaugęs elektros vartojimas. Ekspertai sako, kad sausį kainų piko dar nepasiekėme – vasarį elektra dar šiek tiek brangs.
Kalbant apie augantį elektromobilių populiarumą Lietuvoje, jam iliustruoti pakanka vien 2025-ųjų statistikos: pirmaisiais mėnesiais į kelius išriedėjo santykinai nedaug naujų elektromobilių, o metų pabaigoje jų kas mėnesį registruota beveik po 2 tūkst. Vairuotojams drąsiau renkantis elektrines transporto priemones, vis dažniau kyla klausimų – kaip išsirinkti elektromobilį ir į ką atkreipti dėmesį jį perkant?
Beržų sulą Šalčininkų rajone gaminanti „Sip Sap” pasirinko energetikos partnerius. Verslui žalią elektros energiją tieks „Enefit“.
„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) pasirinko energetikos partnerį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bendrovei tiekia „Enefit“. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė laimėjo VVT skelbtą viešąjį konkursą. Sutartis sudaryta 18-ai mėnesių ir galios iki 2027 m. birželio pabaigos.
Šaltuoju metų laiku elektromobilių vairuotojai susiduria su iššūkiais – baterijos greičiau išsikrauna, lėčiau įkraunamos, o įkrovimo laidai stringa lizduose. Nors nemažai vairuotojų dėl to kaltina viešųjų įkrovimo stotelių operatorius, pagrindinė problema neretai slypi kitur. Žiemą elektrinių transporto priemonių baterijos greičiau išsikrauna ir yra įkraunamos, tačiau vairuotojai gali išvengti nesklandumų tinkamai pasirūpindami elektromobiliu.
Gruodis Lietuvoje priminė, ką reiškia tikra žiema. Turėjome ne tik sniego – turėjome ir vėjo, kuris leido aktyviai generuoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Ekspertai sako, kad klientų, turinčių su birža susietus elektros tiekimo planus, sąskaitos už elektros energiją gruodžio mėnesį – ketvirtadaliu mažesnės. Ar to paties sulauksime ir sausį?
2025-aisiais Lietuvoje naujų įregistruotų elektromobilių skaičius augo ženkliai. Kartu su juo – ir viešojo elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia, kad per metus įrengtos 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė. Ekspertų teigimu, nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau – viso potencialo dar nepasiekiame.
Žaliojo kurso kryptimi juda Europos Sąjunga, o kartu ir visa verslo ekosistema, skatinama teisinio reguliavimo, partnerių, pirkėjų. Vienas iš veiksmingų būdų tapti žalesniu – naudoti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šiandien tai verslui reiškia ne tik tvarumą, bet ir konkurencingumą: ilgą laiką buvusi daugiausia socialinės atsakomybės dalimi, žalioji energetika dabar kuria ir apčiuopiamą ekonominę naudą.
Šalyje augant elektromobilių skaičiui, viešojo įkrovimo stotelių operatoriai ieško galimybių, kaip jų keliones padaryti kuo patogesnėmis. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ spartina elektromobilių įkrovimo procesą, kuris leis įkrovimo sesiją pradėti neatliekant papildomų veiksmų, užteks prijungti laidą prie elektromobilio.
Nuo gruodžio 15 d. – atnaujinta žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ mobilioji programėlė. Klientai galės patogiai ne tik peržiūrėti savo turimas sąskaitas ir sutartis, bet ir stebėti asmeninį elektros energijos suvartojimą ar kainą biržoje.
Elektros energijos poreikis – kaip ir jos pasiūla – nuolat kinta, o pagal tai biržoje formuojasi elektros kaina. Per parą ji keičiasi beveik 100 kartų, t.y. kas 15 minučių, ir gali svyruoti nuo keleto centų iki beveik 500 eur/MWh ar net daugiau. Tikslingai renkantis vartojimo laiką, tokia dinamika leistų nemažai sutaupyti. Vis dėlto, viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kaina išlieka stabili, o klientai teiraujasi – kodėl?
Ar elektros energiją pirkti už kontraktu fiksuotą kainą, ar neįsipareigoti ir įsigyti ją biržoje? Lietuvoje veikiantis duomenų centras „Delska Lithuania“ pasirinko trečiąjį kelią, kuris leidžia pamatuotai subalansuoti rizikas ir prognozuojamas sąnaudas.
Lapkritis Lietuvoje – šaltas ir žiemiškas, o elektros biržoje – nepastovus ir brangesnis nei spalis. Didžiausią įtaką elektros kainoms turėjo ne tik orai ar vis tamsesnės dienos, bet ir elektros perdavimo jungčių su regionu remonto darbai. Ekspertai sako, kad panašios tendencijos vyraus ir paskutinį šių metų mėnesį, tačiau ar tikrai už elektrą mokėsime tiek pat, o gal net daugiau?
Apsispręsti, kaip įmonei racionaliausia pirkti elektros energiją – ar fiksuotomis, ar biržos kainomis – nėra paprasta. Įsivertinti reikia ne tik verslo specifiką ir ateities planus, bet ir rinkos kontekstą, aktualijas, praėjusių laikotarpių pamokas ir prognozes. Vienai seniausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių į šį klausimą atsakyti padėjo jos elektros tiekėjas.
Visame pasaulyje artėjant didžiausioms metų šventėms, gyventojus į apsipirkinėjimo vajų įtraukia „Juodasis penktadienis“ – laikotarpis, kuomet įvairiausioms prekėms bei paslaugoms verslai taiko nuolaidas ar išskirtinius pasiūlymus. Tyrimas atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas akcijos laikotarpiu naudojasi nuolaidomis, o net trečdalis pirkiniams išleidžia ir iki pusės tūkstančio eurų.
Lietuvoje tęsiama elektromobilių viešojo įkrovimo tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – Lietuvoje įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius perkopė 300. Ekspertai sako, kad infrastruktūros šalyje jau pakanka, o siekiant toliau skatinti elektromobilumą – metas orientuotis ne tik į naujas lokacijas, bet ir į vairuotojų patirtį.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ praneša apie klientų aptarnavimo centro darbo laiko pokyčius. Pokyčių imamasi atsižvelgiant į pasikeitusią vartotojų elgseną.
Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles. Ekspertai perspėja, į ką atkreipti dėmesį ir kaip į apgavikų rankas neperduoti savo turto.
Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje. Prognozuojama – ar to paties laukti ir lapkritį?
Lietuvoje veikiantis ir aukščiausio lygio „Apple“ partnerio statusą turintis „iDeal by C&C“ pasirinko energetikos partnerius. Prekybos centre „Ozas“ veikiančioje parduotuvėje elektros energiją tieks „Enefit“.
Vadovaujantis elektros gamybos ir prekybos įmonių grupės „Eesti Energia“ stebėtojų tarybos sprendimu, nuo kitų metų pradžios grupės valdybą sudarys keturi nariai, o bendrovės veikla bus konsoliduota per tris dukterines įmones: „Enefit“, apjungsiančia visas su elektros energija susijusias verslo sritis; „Enefit Industry“, atsakingą už pramoninę veiklą; ir „Elektrilevi“, Estijoje valdysiančią skirstomąjį tinklą.
Kai prieš dešimtmetį biuruose atsirado nemokamos kavos aparatai, tai buvo išskirtinumas. Vėliau darbovietėse siūlomas papildomas sveikatos draudimas. Šiandien tai – savaime suprantamos papildomos naudos. Keliuose augant elektromobilių skaičiui, tarp papildomų naudų darbuotojams atsiranda ir įkrovimo stotelės šalia biuro. Ekspertai svarsto – ar tai taps nauja kava, nauju sveikatos draudimu?
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina.
Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją. Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad Lietuvos strategija plėtoti saulės ir vėjo energetika kartu stiprina ir energetinę nepriklausomybę bei artina šalį prie žaliojo kurso tikslų.
Diskusija apie tai, ar elektromobilių Lietuvoje nedaugėja dėl infrastuktūros trūkumo, ar pastarosios stinga dėl to, kad nėra pakankamai elektromobilių, praranda aktualumą. Registruojamų elektromobilių skaičius šalyje ženkliai auga, o desperatiškai žvalgytis, kur jį įsikrauti, nebetenka: vien „Enefit“ įkrovimo stotelių Lietuvoje įrengta 300. Vienas didžiausių viešojo įkrovimo tinklo vystytojų siūlo verslui itin patogų naudojimąsi įkrovos tinklu ir paprastą apmokėjimą.
Didėjant elektronikos prietaisų su ličio jonų baterijomis populiarumui, kartu auga ir su jomis susijusių gaisrų statistika. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti dėl įvairių priežasčių, todėl labai svarbu ne tik rinktis patikimus įrenginius, bet ir tinkamai juos eksploatuoti bei pasirūpinti prevencinėmis apsaugos priemonėmis.
Rugsėjo mėnuo gyventojus Lietuvoje pasitiko ir staigiai atkeliavusiu rudeniu, ir elektros energijos infrastruktūros gedimais regione. Tai turėjo įtakos ir kainoms biržoje, Lietuvos kainų zonoje. Rugsėjį didmeninė kaina biržoje brango 2 proc. Nepaisant to, šį rugsėjį elektros kaina išliko beveik tokiame pačiame lygyje kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o lyginant su 2023-aisiais – buvo 39 proc. mažesnė.
Nuo 2026 metų elektros gamybos ir prekybos įmonių grupė „Eesti Energia“ apjungs visas su elektros energija susijusias verslo sritis – mažmeninę prekybą, atsinaujinančios energijos gamybą, didmeninę energijos prekybą ir plėtrą. Sprendimas priimtas siekiant sustiprinti visos įmonių grupės konkurencingumą bei valdymo efektyvumą.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, Donaldo Trumpo grįžimas į JAV prezidento postą su „Drill, baby, drill!“ šūkiu ir NATO šalių sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP kelia klausimų apie žaliojo kurso ateitį Europos Sąjungoje – ar geopolitiniai sukrėtimai nepristabdys perėjimo prie žaliosios energijos? Ekspertai sako, kad, priešingai, ilguoju laikotarpiu krizės žaliąjį kursą tik sustiprins, ir tai matoma jau šiandien.
Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų. Tačiau, ar tai gali tapti realybe?
Rugsėjis grąžina ne tik moksleivius į mokyklas, bet ir lengvą chaosą į miestų gatves. Dažnos šeimos rytas prasideda nuo skubėjimo į mokyklą, popiet – lenktynės į būrelius, vakare – transporto spūstys pakeliui namo. Elektromobilių vairuotojai šią rutiną patiria kartu su visais kitais, bet jei tradiciniai degalai visiems kainuoja praktiškai vienodai, tai elektromobilių savininkams atsiveria vis daugiau galimybių reikšmingai sutaupyti, net ir naudojantis viešąja įkrovimo infrastruktūra.
Daugybei jaunų žmonių Lietuvoje studijų metai yra savarankiško gyvenimo pradžia. Nauja aplinka, rutina ir iššūkiai. Vienas dažniausių iššūkių – ribotas biudžetas. Pagundų išleisti pinigus yra gausybė, o dėl galimybių sutaupyti tenka pasukti galvą. Todėl ieškant būsto ar jau pradėjus nuomininko gyvenimą, verta išmokti sumaniau valdyti elektros vartojimą.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos. Viena aktyviausių rinkoje energiją superkančių bendrovių „Enefit“ teigia, kad žalios elektros energijos gamyba tebėra ateities prioritetas, o kylančius iššūkius jau padeda spręsti kaupikliai.
Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją. Visgi, baimintis nereikėtų – birželį ir liepą kainos buvo itin žemos, o augusi rugpjūčio kaina, lyginant su 4 paskutinių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis tiek išlieka pigiausia.
Vilniuje, šalia prekybos ir pramogų centro „Vilnius Outlet“, įrengtos 4 naujos itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės. Vienu metu bus galima įkrauti 8 elektromobilius. Ekspertai sako, kad papildoma viešojo įkrovimo infrastruktūra sostinėje, šalia tokių gyventojų laisvalaikio praleidimo vietų, ypač svarbi, siekiant skatinti spartesnį žingsnį elektromobilumo link.
Nuo spalio 1 d. elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma ne kas valandą, kaip buvo iki šiol, o kas 15 minučių. Tikimasi, kad pokyčiai sudarys sąlygas rinkoje greičiau suderinti elektros gamybą ir vartojimą, taip mažinant vadinamuosius disbalanso kaštus. Tuo pačiu – užtikrinti patikimesnį elektros tiekimą. Ekspertai sako, kad pokyčiai palies ir elektros vartotojus.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Enefit“ viešajame elektromobilių įkrovimo tinkle jungčių skaičius perkopė 1500 – vien Lietuvoje jų įrengta 560, dar beveik 620 iš jų yra Estijoje ir po 160 Latvijoje bei Lenkijoje. Ekspertai sako, kad infrastruktūros plėtra šiose šalyse rodo elektromobilių skaičius gatvėse augimą, tačiau ne tokį spartų, kaip norėtųsi.
Artėjantis ruduo ir vėstantys orai daugelį skatina pradėti galvoti apie namų energetinį efektyvumą ir pasirūpinti, kad šaltasis sezonas taptų kuo mažesne našta šeimos biudžetui. Ekspertai pastebi, kad iki šiol didžioji dalis lietuvių, siekdami apsisaugoti nuo galimų kainų svyravimų, vis dar renkasi fiksuotus elektros tiekimo planus. Tačiau rekordiniais tempais augant energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, su birža susietas planas gali tapti ekonomiškai naudingesniu pasirinkimu.
Žolinė Lietuvoje – dar viena proga šiais metais traukti į gamtą ir ilgąjį vasaros savaitgalį leisti ne namie, o gamtoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu tai ir proga namuose sutaupyti elektros energijos. Visgi, net ir tuščiame bute elektros prietaisai veikia, vartoja elektros energiją, todėl tam, kad mėnesio pabaigoje sąskaitos būtų mažesnės – reikalinga atlikti keletą veiksmų.
Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.
Liepos mėnuo Lietuvoje pažadėjo ir išskirtinai daug lietaus, ir tikros vasariškos šilumos. Šalyje praūžusios audros turėjo įtakos ir elektros energijos rinkai. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta perpus mažiau vėjo ir 10 proc. mažiau saulės energijos. Nepaisant to, ekspertai pastebi, kad tam tikromis dienomis didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo mažiausia visame Baltijos jūros regione. Į rugpjūčio mėnesio prognozes žvelgiantys ekspertai sako – elektra brangs, bet vasaros pabaiga nemaloniai nustebinti neturėtų.
Benzinu varomu automobiliu atvykstate į degalinę ir degalų baką pripildote per 5 minutes. Elektromobiliu atvykstate prie įkrovimo stotelės ir bateriją įkraunate per 15 minučių – iš pirmo žvilgsnio sustoję praleidžiate keletą kartų daugiau laiko, tačiau ar tikrai? Kalbėdami apie elektromobilių privalumus ir trūkumus, dalis vairuotojų vis dar turi griežtą nuomonę: vienu įkrovimu galimas nuvažiuoti atstumas netenkina, o įkrauti elektromobilį užtrunka daug laiko.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.
Praėjusį savaitgalį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje fiksuotas dar vienas neįprastas reiškinys – didmeninė kaina šeštadienį mūsų šalyje buvo viena mažiausių visame Baltijos jūros regione ir siekė 0,0103 Eur/kWh (be PVM). Įpusėjus liepos mėnesiui, vidutinė mėnesio elektros kaina biržoje kol kas išlieka panašiame lygyje kaip ir birželį ir yra viena mažiausių šiais metais. Jeigu tendencijos išsilaikytų panašios – su birža susietus elektros tiekimo planus turintys vartotojai galėtų tikėtis kukliausių sąskaitų už elektros energiją šiais metais.
Nuo liepos 1 d. Vilniuje elektromobilių vairuotojai neteko dar vienos lengvatos – mėlynojoje zonoje nuo šiol jie savo transporto priemonių nebegalės palikti nemokamai. Natūralu, kad kai kurie elektromobilių vairuotojai dėl to piktinasi ir teigia, kad tokie sprendimai neskatina ekologiškų transporto priemonių plėtros. Tačiau ar tikrai tai reiškia atsitraukimą nuo e. mobilumo vizijos? Priešingai, tokie sprendimai signalizuoja, kad elektromobilių rinka žengia į brandos etapą, o tokios transporto priemonės, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet tampa natūralia mūsų kasdienybės dalimi.
Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.
Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos ekspertai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme.
Dabar įkrauti elektromobilį su „Enefit“ – dar patogiau! Nuo šiol daugelyje mūsų viešojo įkrovimo tinklo stotelių galite atsiskaityti ne tik programėle ar RFID kortele, bet ir įprasta banko kortele.
Nuo praėjusių metų gruodžio 25 d., kai buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“, praėjo pusmetis. Incidento padarinius pajutome ir Lietuvoje, ypač pirmąjį metų ketvirtį, kai šalį dar dengė sniegas ir tankūs debesys. Reikšmingai paveikti elektros importo srautai biržoje augino vidutinę elektros kainą, o tai reiškė ir augusius skaičius vartotojų sąskaitų eilutėse.
Kai kuriuos elektros prietaisus namuose įjungtus laikome nuolat, kitais pasinaudojame tik retkarčiais, bet ar žinome, kurie jų labiausiai lemia tai, kokio dydžio sąskaitą už elektros energiją gausime mėnesio pabaigoje? Ekspertai sako, kad tokios žinios yra vertingos, kadangi sumaniai jomis pasinaudojus galima reikšmingai sumažinti namų ūkio išlaidas.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“, audituotais duomenimis, 2024-aisiais metais, eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką, patyrė 2,3 mln. eurų nuostolį. Bendrovės vadovas Valdemaras Fiodorovičius sako, kad rezultatą lėmė keli veiksniai, tarp kurių – investicijos į infrastruktūrą ir išmokos klientams.
Vos prasidėjus vasarai vėl skamba meteorologų įspėjimai apie artėjančias smarkias liūtis ir audras su žaibais. Šie gamtos reiškiniai gali ne tik priversti kuriam laikui gyventi be elektros, bet ir rimtai pažeisti buitinius prietaisus, elektronikos įrenginius ar net visą namo elektros instaliaciją. Neseniai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis yra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs nuostolių dėl elektros tiekimo sutrikimų.
Permainingas gegužės mėnuo gąsdino šalčiais ir krituliais, tačiau elektros kainoms reikšmingos neigiamos įtakos tai neturėjo. Nors paskutinį pavasario mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių rekordais nepažymėjo, panašiame lygyje kaip ir praėjusį mėnesį išlikęs gyventojų elektros vartojimas leido džiaugtis dar mažesnėmis kainomis nei balandžio mėnesį.
Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ pristato naują įvaizdinę kampaniją, grąžinančią dėmesį nuo elektros tiekėjų, kainų ir reguliacinės aplinkos pokyčių prie to, kas iš tiesų svarbu vartotojams – kasdienybės ir asmeninių poreikių.
Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate ne vieni. Naujas tyrimas atskleidžia, kad tik kas šeštas lietuvis puikiai supranta, iš ko susideda elektros sąskaita, o beveik pusė šalies gyventojų visai neseka elektros tiekėjų pasiūlymų. Tačiau ekspertai pastebi – energetinis raštingumas šiandien yra ne šiaip naudingas įgūdis, bet reali galimybė pastebimai sutaupyti.
Praėjusių metų rudenį „Vilnius Outlet“ tapo pirmuoju prekybos centru Lietuvoje, ant savo stogo įsirengusiu net 1,2 MW galios saulės elektrinę. Projektą įmonė įgyvendino kartu su savo ilgamete žaliųjų energijos sprendimų partnere „Enefit“. Elektrinę, padengiančią visą momentinį prekybos ir laisvalaikio centro energijos poreikį, energetikos bendrovė įrengė savo lėšomis.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje žengia į naują etapą – nuo paprastos įkrovimo stotelių plėtros pereinama prie patogesnių atsiskaitymo sprendimų ir vartotojų gyvenimą lengvinančių integruotų sistemų diegimo. Lietuvoje jau važinėja per 17 tūkst. grynųjų elektromobilių, o juos naudojantys verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti augančias galimybes.
Klaipėdoje – dar viena nauja įkrovimo stotelė. Žaliųjų sprendimų bendrovė „Enefit“ uostamiestyje, šalia Smilytės perkėlos, įrengė itin greito elektromobilių įkrovimo stotelę. Ekspertų teigimu, lokacija pasirinkta neatsitiktinai – tai šiuo metu arčiausiai perkėlos esanti įkrovos vieta, o tai svarbus žingsnis infrastruktūros plėtroje, kuris ženkliai pagerins į Neringą keliaujančių vairuotojų patirtį.
Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus. Valstybės parama pasinaudoti nedelsę gyventojai jau skaičiuoja savo investicijų į elektros energijos gamybą grąžą, o ekspertai pažymi, kad šiandien saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpis yra žymiai sutrumpėjęs.
Nuo šiol „Enefit“ savitarnoje – dar daugiau patogumo mūsų klientams. Pristatome naują paslaugą, leidžiančią suteikti arba gauti įgaliojimą tvarkyti su elektros sutartimi susijusius klausimus artimųjų vardu.
Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo.
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai. Elektra – neatsiejama ir bene būtiniausia kiekvieno būsto dalis, ypač šiandien, kai vis daugiau kasdienių prietaisų ir sistemų priklauso nuo jos.
Nuo 2024 metų įsigalioję nauji ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo) atskaitomybės reikalavimai keičia visos verslo ekosistemos taisykles. Didžiosios įmonės jau kelia aukštus tvarumo standartus savo tiekėjams, todėl smulkus ir vidutinis verslas, norėdamas išlikti konkurencingas, turi skubiai ieškoti sprendimų – mažinti anglies pėdsaką ir pereiti prie žaliosios energijos.
Žemaitijoje tęsiama elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ Telšiuose ir Mažeikiuose įrengė 5 naujas įkrovimo stoteles. Ekspertų teigimu, intensyvėjanti plėtra regionuose – reikšmingas žingsnis į priekį bendrame šalies įkrovimo stotelių tinklo kontekste.
Plečiamos infrastruktūros ir technologijų pažangos dėka elektromobiliai tampa transportu, kuriuo nuvažiuojami vis ilgesni atstumai, o būtinybė planuoti maršrutą atsižvelgiant į įkrovimo stotelių vietas – jau praeitis. Pasirinkusiems žaliuoju kuru varomas transporto priemones, energetikos bendrovė „Enefit“ turi gerų žinių: viešojo įkrovimo tinklas augs dvigubai, o verslo klientai jau gali pasinaudoti atidėto mokėjimo paslauga ir už elektromobilių parko įkrovimus atsiskaityti vos kartą per mėnesį.
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.
Trys dienos – per tiek laiko Lietuvos energetikos agentūra sulaukė verslo paraiškų visai 18 mln. Eur paramos sumai elektros kaupimo įrenginiams įsirengti. Viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos regione, žaliųjų energijos sprendimų įmonė „Enefit“ džiaugiasi tokiu Lietuvos verslo sąmoningumu. Elektros energijos kaupimas yra naujas ir labai reikšmingas energetikos etapas, o kaupikliai atneša svarią naudą juos įsirengusioms bendrovėms.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ sulaukė 4 mln. eurų Europos Komisijos (EK) paramos viešojo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Panaudojant lėšas 50-yje lokacijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus įrengtos naujos itin greitos elektromobilių įkrovimo stotelės.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ nuo karo kenčiančiai Ukrainai perduoda 28 elektromobilių įkrovimo stoteles. Veikiančios, bet nebenaudojamos stotelės, tikimasi, padės šaliai atkurti įprastą, kiek įmanoma patogesnį gyvenimą.
Šilumos rekordais Lietuvoje pažymėtas kovo mėnuo „atšildė“ ir elektros kainas. Praėjusį mėnesį, lyginant su vasariu, elektros kaina biržoje pigo 40 proc. iki 9,2 ct/kWh (be PVM). Prie to ženkliai prisidėjo atsinaujinančios energijos šaltiniai, o mėnesio pabaigoje Lietuva, pirmą kartą nuo 2009 m., per savaitę sugebėjo pasigaminti daugiau elektros energijos nei suvartoti.
Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Turime pasirengimo ekstremalioms situacijoms programėlę LT72, diskutuojame apie civilinę saugą, įrenginėjame slėptuves. Bet kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?
Rinkdamiesi elektros tiekimo planus lietuviai įprastai kruopščiai įvertina skirtingas alternatyvas bei vartojimo įpročius, tačiau beveik 600 tūkst. vartotojų vis dar elgiasi pasyviai, todėl permoka už elektros energiją, fiksuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Lietuvos energetikos agentūra (ENA) paskelbė 18 mln. Eur vertės paramą energijos kaupiklių iki 1 MWh talpos įsirengimui. Parama skaičiuojama pagal fiksuotą įkainį:
Pastaraisiais metais augant vartotojų energetiniam raštingumui ir tobulėjant buities prietaisams su energijos vartojimą efektyvinti leidžiančiomis išmaniosiomis funkcijomis, didėja ir gyventojų susidomėjimas dviejų laiko zonų elektros tiekimo planais. Ekspertai sako, kad daliai žmonių toks pasirinkimas išties padeda pastebimai sumažinti išlaidas, tačiau prieš keičiant savo turimą planą visuomet reikėtų įsivertinti individualius įpročius ir pasitarti su specialistais.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ tęsia sparčią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtrą ir pradeda bendradarbiauti su degalinių tinklu „Baltic Petroleum“. Susitarta dėl itin galingų – 240 kW galios – elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo 25-iose degalinėse.
Nors gerokai mažesnė Klaipėda absoliučiais registruotų elektromobilių skaičiais nusileidžia Vilniui ir Kaunui, uostamiesčio regioną pagrįstai galima laikyti lyderiu pagal tai, kokia dalis gyventojų renkasi ekologiškas transporto priemones. Šiemet Klaipėdoje planuojami elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų dar labiau pagerinti miesto pozicijas žaliojo transporto žemėlapyje.
Visi žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ klientai, sumokėję rezervacijos mokestį ir iki šiol jo neatgavę, artimiausiu metu sulauks pinigų grąžinimo. Bendrovė klientams jau yra grąžinusi apie 500 tūkst. eurų, o iki kovo pabaigos šis procesas bus užbaigiamas, atsiskaitant su likusiais vartotojais.