Analizė: Baltijos šalys seka Lietuvos pėdomis elektromobilumo infrastruktūros plėtroje

Lietuva yra absoliuti stotelių skaičiaus ir tankumo lyderė Baltijos regione, rodo tyrimas. Visgi, greitojo įkrovimo stotelių augimo dinamikoje Latvijai ir Estijai pernai sekėsi geriau – šalys ėmėsi tokių priemonių, kokias mes naudojome anksčiau.

Tai rodo aiškią tendenciją, kad kitos Baltijos šalys sėkmingai seka mūsų pramintu taku. 2024-aisiais pirmavusi viešojo įkrovimo stotelių plėtros greičiu tarp Baltijos šalių, pernai Lietuva greitojo įkrovimo stotelių įrengimo skaičiumi nusileido ir Estijai, ir Latvijai. Natūralu, jog lietuvių anksčiau patikrinti būdai pernai puikiai suveikė ir pas kaimynus.

Tokius rezultatus rodo kasmet atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ atliekama analizė. Šį kartą remiamasi 2026 m. balandį publikuotais duomenimis.

Ataskaitoje aiškia matoma, jog ankstyvesnėje brandos stadijoje esančios šalys įrenginėja dažniau pasitaikančių lėtesnio įkrovimo stotelių (AC), o brandesnės rinkos pereina prie greitojo įkrovimo – nuo ~50 kW galios (DC). Lietuva, turėdama daugiausiai stotelių regione, dabar pamažu, nuosekliai pereina prie kokybinio šuolio, o tai atitinka „Enefit“ strategiją su itin greitomis 240/320 kW galios stotelėmis.

Remiantis Tarptautinės energetikos agentūra (TEA), 2024–2025 m. pasaulyje viešųjų įkrovimo taškų skaičius viršijo 5 mln., skaičiuojant ir įprastas, ir greitojo įkrovimo stoteles.

2025 m. Lietuvos viešasis elektromobilių įkrovimo tinklas sparčiai žengė greitesnių stotelių keliu. Europos alternatyviųjų degalų observatorijos (EAFO) duomenimis, pernai Lietuvoje įprastų įkrovimo stotelių skaičius išaugo 1705 (61 proc.), greitojo įkrovimo – 1695 (59 proc.). Bendrai tinklas augo maždaug 60 proc.

„Greitojo įkrovimo stotelių plėtra buvo daug spartesnė – jų skaičius, palyginti su 2023–2025 m., išaugo daugiau nei šešis kartus. Tai natūralu, nes infrastruktūros mums jau užtenka – laikas galvoti apie greitį ir patogumą vairuotojams. Lietuva tapo viena sparčiausiai augančių nuolatinės srovės įkrovimo rinkų Rytų Europoje“, – sakė „Enefit“ viešojo įkrovimo verslo valdymo vadovas Paulius Bartaševičius.

Naujų elektromobilių registracijų skaičius 1000 gyventojų mūsų šalyje neišsiskiria iš bendro Europos konteksto. Nors mus stipriai lenkia Estija, Lietuvoje registruojama triskart daugiau įkraunamų hibridinių automobilių (BEV) negu Latvijoje.

Šiuo metu tiek elektromobilių, tiek įkrovimo stotelių skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuvoje auga. Tokiam gyventojų skaičiui tenka kiek mažiau nei 50 elektromobilių bei 2 įkrovimo stotelės.

Mūsų šalyje BEV registracijos, lyginant su visu automobilių parku, siekia mažiau nei 10 proc., tačiau Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai – dar mažesni.

Nors infrastruktūra augo visose Baltijos šalyse, kaimynės net sparčiai plėsdamos savo tinklą, Lietuvos skaičių kol kas dar nepasiekė. Tikėtina, jog ir toliau orientuodamiesi į DC stotelių įrengimą, ateinančiais metais ir vėl pirmausime.

Tyrimo duomenimis, 2025 m. Estijoje suskaičiuota 1976 viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės. AC įkrovimo stotelių skaičius Estijoje pernai augo 59 proc., DC – neįtikėtinais 123 proc.

„Estijos tinklas dydžiu yra mažesnis nei Lietuvos, tačiau pagal įkrovimo stotelių prieinamumą vienam gyventojui – vienas iš labiausiai išsivysčiusių Rytų Europoje. Pernai tinklas gerokai išsiplėtė, ypač sparčiai augo greitojo įkrovimo infrastruktūra. Numatoma, kad ilgainiui ji bus dar aktyviau plečiama. Ir tai yra pozityvu mums, lietuviams. Tai reiškia, kad kelionės elektromobiliais po Baltijos šalis darosi vis pigesnės ir patogesnės“, – kalbėjo P. Bartaševičius.

EAFO duomenimis, pernai metų pabaigoje Latvijoje buvo 2051 viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė. Iš jų 883 sudarė įprastos stotelės, o 1168 – greitojo įkrovimo

P. Bartaševičiaus teigimu, taip nutiko dėl investicijų į greitkelių įkrovimo „koridorius“ ir itin greito įkrovimo stotelių taškus.

Europoje kintamosios srovės įkrovimo vietos vis dar dominuoja, tačiau greito įkrovimo stotelių infrastruktūra sparčiai plečiasi dėl didelio atstumo kelionių poreikio ir didesnių elektromobilių baterijų dydžių.

Paulius Bartaševičius,

„Enefit“ viešojo įkrovimo verslo valdymo vadovas