Saulės energetikos erą keičia kaupiklių era: laimės išmaniausi

Trys dienos – per tiek laiko Lietuvos energetikos agentūra sulaukė verslo paraiškų visai 18 mln. Eur paramos sumai elektros kaupimo įrenginiams įsirengti. Viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos regione, žaliųjų energijos sprendimų įmonė „Enefit“ džiaugiasi tokiu Lietuvos verslo sąmoningumu. Elektros energijos kaupimas yra naujas ir labai reikšmingas energetikos etapas, o kaupikliai atneša svarią naudą juos įsirengusioms bendrovėms.

Lietuvos energetikos agentūra (ENA) skelbia, kad paraiškas paramai gauti pateikė 246 įmonės, dauguma jų planuoja įsirengti 100 iki 500 kWh talpos kaupimo įrenginius. Juose bus kaupiama elektra, pagaminta prie kaupiklio prijungtoje saulės arba vėjo elektrinėje.

Pranešama, kad Vyriausybė ir toliau skatins atsinaujinančios energetikos plėtrą, o kaupimo įrenginių plėtojimas laikomas prioritetu.

Akivaizdus susidomėjimas parama kaupimo įrenginiams tik patvirtina, jog įmonės, turinčios nuosavas saulės ar vėjo elektrines, pradeda intensyviai galvoti apie elektros gamybos savo reikmėms bei jos vartojimo optimizavimą.

„Kaupikliai optimizuoja elektros gamybą ir vartojimą, todėl mažėja elektros energijos sąnaudos, o naudojant jį išmaniai – galima užsidirbti ir papildomų pajamų. Valdydami nuosavus kaupiklius ir jų parkus, sukaupėme pakankamai patirties šioje srityje, tad esame pasiruošę padėti sumažinti elektros energijos sąskaitas ir naujai į baterijų rinką žengiančiam verslui“, – kalba Romas Urbonas, „Enefit“ Verslo segmento vadovas.

„Enefit“ verslui siūlo visus energetinius sprendimus iš vienų rankų: nuo elektros energijos tiekimo, supirkimo iki saulės elektrinių bei energijos kaupiklių įrangos bei jos diegimo, taip pat galimybės uždirbti dalyvaujant elektros dažnio balansavimo ir „Nord Pool“ ir kitose biržose. Išmanus kaupiklių valdymas jau integruotas į bendrovės siūlomos įrangos komplektaciją.

Kaupikliai leidžia naudoti elektrą iš tinklo tada, kai ji pigiausia, o kai pabrangsta – keisti ją baterijose sukaupta energija. Tai daroma pasitelkiant peak shaving (liet. pikų optimizavimas) strategiją, leidžiančią sumažinti elektros vartojimą iš tinklo tomis valandomis, kai kaina yra aukščiausiame lygyje. Sumažinus pikinį energijos vartojimą, galima ženkliai susimažinti elektros sąnaudas. Kartu didėja ir paties tinklo stabilumas, o tai lemia mažėjančius elektros tarifus bendrai.

Turėti tokį išmanų kaupiklį ypač naudinga vartotojams, kurių energijos suvartojimas dažnai svyruoja.

„Enefit“ atstovas pasakoja kliento sėkmės istoriją: pramonės gamykla, kurios metinės išlaidos elektros energijai siekė 58 000 Eur, įsirengusi saulės elektrinę šias išlaidas sumažino 31 000 eurų, o pasistačius 200 KW galios ir 400 KWh talpos kaupiklį, per metus už elektrą sumokėjo vos 10 777 Eur.

„Žinoma, į įrangą reikės investuoti. Pasinaudojus parama, tiek saulės elektrinė, tiek kaupiklis šiai įmonei atsiėjo po maždaug 40 000 Eur. Tačiau sutaupyta suma kalba pati už save – nuo 60 000 iki 11 000 Eur per vienus metus yra tikrai solidu“, – argumentuoja R. Urbonas.

Jis pabrėžia, kad toks sutaupymas – dar ne visa kaupiklio teikiama nauda. Gali būti ir tokių mėnesių, kai įmonė vietoje elektros sąskaitos gaus pajamų, kai už elektros energiją jai mokės „Enefit“, o ne atvirkščiai.

Kaupikliai užtikrina elektros tiekimą net ir esant tinklo sutrikimams – tai leidžia suvaldyti rizikas bei palaikyti verslo procesus.

„Kai elektros kainos mažos, kaupikliai įkraunami iš tinklo ar atsinaujinančių šaltinių, prie kurių yra prijungti – taip sukaupiama energija. Elektros kainoms didėjant, kaupiklis ima tiekti energiją į vadinamąjį vidaus tinklą, taip sumažindamas brangios elektros poreikį ir jos pirkimą biržos kainomis. Taigi elektros kainos pikai, kai kaina rinkoje didžiausia, „išlyginami“ nustojant naudoti energiją iš bendrojo tinklo ir pereinant prie baterijoje sukauptos elektros bei ją sunaudojant, pavyzdžiui, fabriko vidaus tinkle“, – paaiškina R. Urbonas.

Tam, kad naudojant kaupiklį būtų pasiektas maksimalus elektros išlaidų sutaupymo efektas, būtina bateriją valdyti išmaniai, atliepiant rinkos svyravimus. Tai reiškia – itin profesionaliai prognozuoti, sekti ir reaguoti į bet kokius rinkos kainų, gamybos bei vartojimo pokyčius. O jie, ypač ten, kur dominuoja iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra, gali būti dažni ir ženklūs.

Rinkoje, kuri dar tik žengia pirmus žingsnius kaupiklių eroje ir „matuojasi“ jų teikiamą naudą, „Enefit“ išsiskiria savo kompetencija. Bendrovė turi išmanaus valdymo sprendimą ir tam dedikuotą komandą.

Net 40 ekspertų nepertraukiamai, 24/7, stebi rinką, prognozuoja pokyčius atsižvelgdami ir į didžiausių įmonių elektros energijos gamybą ir vartojimą bei dalyvauja elektros prekyboje. Jiems į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas. Visa tai lemia, kad „Enefit“ kaupiklių valdymo algoritmas yra pajėgus nustatyti pačias palankiausias valandas sukauptos energijos panaudojimui ar pardavimui.

R. Urbonas pabrėžia, kad „Enefit“ išmanus valdymas jau yra integruotas į bendrovės siūlomus kaupiklius, todėl įsigijus elektros kaupimo įrenginį iš kitur, ši paslauga, deja, nebus prieinama. Lietuvoje jau žinoma atvejų, kai įmonės turima baterija tiesiog neveikia, o įrangos pardavėjas mažai kuo gali pagelbėti – trūksta kompetencijos.

Tad bendroves, kurios ketina įsirengti kaupiklius, ragina atsakingai pagalvoti ir apie tai, kam perduoti jų valdymą – nuo to priklausys įrangos atsiperkamumas.

„Esame sukaupę vieną didžiausių patirčių Baltijos regione, ne tiesiog parduodame kaupiklius, bet ir juos išmanome bei valdome: „Eesti Energia“, kuriai priklauso „Enefit“, turi nuosavą „Auvere“ baterijų parką. Būdami vieni didžiausių žaliosios energijos gamintojų bei tiekėjų, , turime plačią istorinių energetikos duomenų bazę. Didelė ekspertų komanda ir dirbtinio intelekto sprendimai leidžia maksimaliai išnaudoti mums patikėtus kaupiklius ir aukštu tikslumu prognozuoti biržų pokyčius. Visa tai klientams užtikrina didžiausią sutaupymą ir ženklią finansinę naudą“, – argumentuoja R. Urbonas.

Romas Urbonas

„Enefit“ verslo segmento vadovas