icon_search icon_caret_down icon_home icon_calendar icon_caret_updown icon_tick icon_x icon_profile icon_location icon_confirm icon_client_new icon_client_login icon_contract icon_moving icon_menu icon_facebook icon_twitter icon_linkedin icon_youtube icon_loader icon_exit icon_contract_2 icon_invoice icon_consumption icon_bell icon_personal icon_bell_lg icon_contract_lg icon_invoice_lg icon_consumption_lg icon_profile_lg package_fix package_spot icon_plus icon_arrow_leftmeters-lg

Elektros rinkos liberalizacijos mitai ir tiesos: ką parodė pirmasis etapas ir ko galima tikėtis likusiuose?

Elektros rinkos liberalizacijos mitai ir tiesos: ką parodė pirmasis etapas ir ko galima tikėtis likusiuose?

Lietuvoje įsibėgėja antrasis elektros energijos tiekimo rinkos liberalizacijos etapas. Kaip ir prieš pirmąjį etapą, šiandien vis dar pasigirsta kalbų, neva Lietuva elektros rinkos atvėrimui galimai dar nėra pasirengusi, o vartotojai nenori rinktis nepriklausomų tiekėjų bei nemato tokio pasirinkimo prasmės. Visgi pirmojo liberalizacijos etapo rezultatai liudija priešingai.

Vartotojai nori laisvai rinktis tiekėją

Nors pernai pirmajam liberalizacijos etapui priskirti daugiau nei 5000 kWh elektros energijos per metus sunaudojantys vartotojai iš pradžių nepriklausomus tiekėjus rinkosi išties vangiai, galiausiai net 97 proc. jų tiekėją pasirinko. Anot nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, tai rodo, kad daugelis vartotojų supranta laisvos rinkos suteikiamus privalumus ir siekia jais pasinaudoti.

„Daug pasako vien tai, kad pirmojo etapo metu elektros tiekėją gan aktyviai rinkosi ne tik daugiausiai elektros suvartojantys namų ūkiai, bet tikrai nemažai ir vėlesniems etapams priskirtų vartotojų. Tokių, kurie nusprendė nelaukti vėlesnių etapų ir savo iniciatyva nepriklausomą tiekėją rinkosi anksčiau, buvo visoje Lietuvoje. Be to, ir iš vartotojų užklausų galime spręsti, kad tiekėjo pasirinkimas jiems yra išties aktualus – ne vien dėl finansinių aspektų, bet ir dėl vertybinių paskatų, noro gyventi tvariai. Vis daugiau gyventojų teiraujasi dėl galimybės naudoti tik žaliąją energiją. Tokią galimybę jie turi tik dėl liberalizacijos“, – sako V. Koryzna.

Anot V. Koryznos, gausėjančios nepriklausomų elektros tiekėjų gretos ir didėjanti konkurencija tarp jų – taip pat ženklas, kad liberalizacija vykdoma sėkmingai. Šiuo metu vartotojai gali rinkti iš septynių nepriklausomų tiekėjų, kurie kovodami dėl vartotojų siekia pateikti jiems patraukliausius pasiūlymus ir suteikti papildomų verčių.

Iš viso pirmajame etape savo sprendimą jau priėmė beveik 96 tūkst. subjektų ir tik apie 3 proc. vartotojų nepriklausomo tiekėjo nepasirinko. O tai, kad elektros tiekimo rinkoje per pakankamai trumpą laiką pereinama nuo visiško valstybės monopolio iki aktyvios konkurencijos, pasak pašnekovo, yra išties nemenkas pasiekimas.

Daugiausiai naudos gavo tiekėją pasirinkę anksčiau

Tiesa, V. Koryzna pripažįsta, kad tiekėjų pasirinkimas pagreitį įgavo tik pirmojo etapo pabaigoje. Daugiau nei 90 proc. visų sutarčių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais buvo pasirašytos praėjusių metų lapkritį ir gruodį. Visgi „Enefit“ atstovas pažymi, jog didžiausią naudą gavo būtent sutartis anksčiau pasirašiusieji, kadangi jie turėjo galimybę užfiksuoti žemesnę elektros kilovatvalandės kainą.

„Metų pradžioje užklupusi pandemija ir jos sukeltas neužtikrintumas gerokai supurtė elektros biržą ir kainas nubloškė į seniai neregėtas žemumas. Itin žemos elektros kainos biržoje laikėsi ir vasarą, todėl nepriklausomą tiekėją ir fiksuotos kainos sutartis pasirinkti nedelsę gyventojai tikrai išlošė. Vėliau kainos dėl šaltų orų ir atsigaunančios situacijos versle pradėjo kilti“, – pastebi V. Koryzna.

Jo teigimu, biržos kainų augimas, kurio tiekėjai negali kontroliuoti, yra sietinas ir su neretai išsakomu klaidingu įsitikinimu, neva elektros kainos augo dėl rinkos liberalizavimo. Visgi V. Koryzna pažymi, kad šie procesai yra nesusiję, o elektros kainos tiekėjo dedamajai daugiausiai įtakos turi tokie faktoriai kaip gamtinės sąlygos, gamintojams taikomi taršos mokesčiai bei pasiūlos ir paklausos balansas.

„Nuo praėjusių metų spalio „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektros kainos augo 19 proc. nuo 37,72 iki 44,74 Eur/MWh balandį, tačiau tai niekaip nesusiję su elektros rinkos šalyje liberalizacija. Vidutiniu laikotarpiu biržos kainoms didžiausią įtaką turi būtent gamtinės sąlygos, kurios lemia, pavyzdžiui, vandens lygį Skandinavijos hidroelektrinėse. Iš jų į Lietuvą per Švedijos ir Suomijos jungtis atkeliauja santykinai pigi elektros energija, kuri pastaruoju metu brango. Be abejo, taip pat svarbus ir pasiūlos-paklausos balansas, kuriam įtakos šiemet turėjo itin šalta žiema ir išaugęs šildymo poreikis. Anksčiau kainas fiksavę vartotojai nuo šių faktorių nulemto kainų augimo apsisaugojo, tačiau čia svarbu paminėti ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, remiantis statistika, įprastai daugiau laimi pasirinkusieji produktą su kintama elektros kaina“, – pasakoja V. Koryzna.

Vartotojams svarbu ne tik kaina, bet ir kilmė

Visgi, kaip pažymi V. Koryzna, kaina renkantis nepriklausomą energijos tiekėją ir konkretų jo pasiūlymą vartotojams nėra vienintelis, o neretai ir ne pagrindinis kriterijus. Tą aiškiai parodė pirmasis liberalizacijos etapas, kurio metu daugiausiai vartotojų pasirinko vidutiniškai didžiausią kainą siūlantį nepriklausomą tiekėją.

„Žinoma, tokį pasirinkimą galėjo nulemti ir nepasidomėjimas kitų tiekėjų pasiūlymais. Tačiau neretai vartotojams renkantis tiekėją tiesiog yra svarbesni kiti kriterijai – pavyzdžiui, elektros energijos kilmė. Savo pasirinkimą tokie vartotojai vertina būtent per ekologiškumo ir socialinės atsakomybės prizmę, siekdami prisidėti prie neigiamo poveikio klimatui mažinimo, remdami lokalius gamintojus ir rinkdamiesi vietinę žaliąją energiją“, – sako V. Koryzna.

Nepriklausomo energijos tiekėjo atstovo teigimu, augant ekologiniam sąmoningumui ir žmonėms siekiant gyventi tvariau, buitiniai vartotojai vis labiau linkę rinktis sertifikuotą iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją. Pernai „Enefit“ iniciatyva parengtas Lietuvos Žaliasis indeksas parodė, kad 69 proc. lietuvių kasdienybėje rūpi ekologija ir tvarumas, tačiau net 63 proc. šalies gyventojų nežino jų namų ūkyje naudojamos elektros energijos kilmės.

„Rinkos liberalizacija tokiems vartotojams atrišo rankas ir leido rinktis tiekėją, kuris užtikrina tik iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos tiekimą. Jie ne tik mažina neigiamą poveikį aplinkai bei skatina tvarumą, bet ir remia vietinius elektros gamintojus, skatina šalies ekonomiką. Energijos kilmė yra vienas iš pagrindinių tiekėjo pasirinkimą lemiančių faktorių ir kitose elektros tiekimo rinkas liberalizavusiose Europos šalyse, o Lietuvoje šios tendencijos artimiausiu metu turėtų tik dar labiau ryškėti“, – pažymi V. Koryzna.

Antrasis liberalizacijos etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją bus kviečiami pasirinkti ne mažiau kaip 1000 kWh elektros per metus sunaudojantys vartotojai, prasidės šių metų vasarą. Pranešimus apie tai iš visuomeninio tiekėjo vartotojai turėtų gauti iki rugpjūčio 1 dienos, o tiekėją pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Trečiasis liberalizacijos etapas numatytas kitais metais.


Užsisakykit ir gaukit specialius pasiūlymus bei naujienas