icon_search icon_caret_down icon_home icon_calendar icon_caret_updown icon_tick icon_x icon_profile icon_location icon_confirm icon_client_new icon_client_login icon_contract icon_moving icon_menu icon_facebook icon_twitter icon_linkedin icon_youtube icon_loader icon_exit icon_contract_2 icon_invoice icon_consumption icon_bell icon_personal icon_bell_lg icon_contract_lg icon_invoice_lg icon_consumption_lg icon_profile_lg package_fix package_spot icon_plus icon_arrow_leftmeters-lg

Ž. Mauricas. Žemyn patraukusi elektros kainų kreivė – tik linksmųjų kalnelių pradžia

Ž. Mauricas. Žemyn patraukusi elektros kainų kreivė – tik linksmųjų kalnelių pradžia

Ilgą laiką į viršų besistiebusi didmeninės elektros kainos Lietuvoje kreivė spalio mėnesį patraukė žemyn. Lyginant su rugsėjo mėnesiu, „NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje elektra pigo 12,1 proc. – nuo 123,96 iki 108,97 Eur/MWh. Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkę Kintamos biržos kainos planus, palyginus su ESO standartinio plano vienos laiko zonos tarifu, mažėjo nuo 24,31 ct/kWh iki 22,40 ct/kWh.

Didmeninė elektros kaina aukštame lygyje vis dar išlieka dėl itin didelio energijos poreikio visoje Europoje bei kilusios beprecedentės gamtinių dujų kainų krizės, nulemtos tiekimo trikdžių iš Rusijos bei Norvegijos. Remiantis „Gaspool“ biržos duomenimis, spalio mėnesį gamtinių dujos kainos didėjo 38,3 proc. ir vidutiniškai siekė 90,7 Eur/MWh – kone 7 kartus daugiau nei praeitų metų spalio mėn. Ir nors Rusijai nurodžius „Gazprom“ lapkritį padidinti tiekimą Europos Sąjungai gamtinių dujų kainos kristelėjo 30%, jos vis dar išlieka apie 5 kartus didesnės, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Minėtus kainų pokyčius lėmė ne tik Europos pašonėje esančios Rusijos veiksmai, bet ir vis labiau šaltėjantys orai bei mažesnės nei įprastai gamtinių dujų atsargos, siekiančios vos 70%, vietoje įprastų 90-95%, tad jei žiema bus šalta – gamtinių dujų kainos gali pasivažinėti amerikietiškaisiais kalneliais.

Teigiamos įtakos kiek daugiau nei dešimtadaliu atpigusiai didmeninei elektros kainai turėjo beveik 3 proc. lyginant su rugsėju sumažėjusios CO2 taršos leidimų kainos. Nuo 61,3 Eur/t rugsėjį iki 59,4 Eur/t spalį atpigę taršos leidimai mažino šiluminių elektrinių pagaminamos energijos savikainą, kurios poreikis pastaruoju metu yra išaugęs.

Tuo metu beveik visoje Europoje dėl palankių orų išaugo vėjo jėgainių pagaminamas elektros kiekis. Lyginant su rugsėju, vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 52 proc. daugiau žaliosios elektros energijos, o gerėjantys rodikliai fiksuoti ir kitose šalyse: Vokietijoje vėjo energijos kiekis per mėnesį išaugo dukart, Švedijoje – apie 15 proc.

Su rudenėjančiais orais atkeliavę krituliai tuo pačiu papildė ir Šiaurės Europos šalių hidrorezervuarus, kuriuose vandens lygis vidutiniškai padidėjo 12,2 TWh ir mėnesiui besibaigiant siekė 8,7 TWh žemiau įprastos ribos. Šiuo atveju dėl atsigaunančio hidrobalanso hidroelektrinės Skandinavijoje gali pagaminti daugiau energijos nei pastaruoju laikotarpiu, kai vandens lygis hidrorezervuaruose buvo itin žemas.

Visgi atsigaunanti ekonomika bei ne už kalnų prasidėsiantis žiemos sezonas ir toliau didins elektros bei dujų paklausą Europoje. Šios dvi priežastys neleidžia tikėtis, kad artimiausiu metu didmeninė elektros kaina galėtų nukristi į 2019 m. priešpandeminį lygį. Prognozuojama, kad šiuo metu matomas elektros, o taip pat ir dujų kainų padidėjimas dar laikysis iki kitų metų pavasario.

Situacija priklausys ir nuo tolimesnių Rusijos veiksmų bei artėjančios žiemos. Jei pažadai bus tęsiami, elektros kainas gali sumažinti išaugęs gamtinių dujų srautas iš Rytų. Tuo metu šiltesnė žiema leistų sumažinti gamtinių dujų ir elektros poreikį, o daugiau lietaus ir vėjo padidintų elektros gamybą vėjo parkuose bei hidroelektrinėse. Visgi pastarieji veiksniai – sunkiai prognozuojami, todėl yra didelė tikimybė artimiausiais mėnesiais stebėti ženklų elektros kainų svyravimą didmeninėje rinkoje.

Dr. Žygimantas Mauricas

Ekonomistas


Užsisakykit ir gaukit specialius pasiūlymus bei naujienas