Prasidėjus vasarai karšta buvo ne tik lauke, bet ir elektros rinkoje
Pirmasis vasaros mėnuo buvo lydimas ne tik karštų orų, bet ir įkaitusios situacijos energetinių išteklių rinkose. Nors šiltuoju metų periodu įprastai elektros poreikis mažėja ir tai leidžia mažėti jos kainai, visgi besitęsianti įtempta geopolitinė padėtis Europoje bei susitraukusi žaliosios energijos gavyba lauktų rezultatų neatnešė.
„NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje energijos kaina 2022 m. birželio mėn. siekė 223,16 Eur/MWh ir pasiekė visų laikų aukštumas 5 proc. viršydama iki šiol buvusį kainų rekordą, pasiektą 2021 m. gruodžio mėn. Lyginant su 2022 m. gegužės mėn., elektros kaina buvo 35,48 proc. aukštesnė.
Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkę Kintamos biržos kainos planus, palyginus su ESO standartinio plano vienos laiko zonos tarifu, šių metų birželį kaina didėjo 25 proc. iki 0,38 ct/kWh.
Ryškus elektros kainų šuolis jau antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Pavyzdžiui, Latvijoje elektros kaina augo beveik 33 proc. iki 218,29 Eur/MWh, Lenkijoje – 31,67 proc. iki 181,62 Eur/MWh, Estijoje – apie 15 proc. iki 173,83 Eur/MWh. Birželį mažiausiai elektra brango Suomijoje – per mėnesį jos kaina didėjo 5,61 proc. iki 140,1 Eur/MWh.
Elektros kainų šuolį birželio mėn. lėmė karšti bei ramūs orai, kurie sumažino žaliosios energijos gavybą, o taip pat Rusijos sprendimas ženkliai apriboti gamtinių dujų eksporto srautą „Nord Stream 1“ dujotiekiu. Atitinkamai, mažėjusią žaliosios energijos gavybą iš atsinaujinančių išteklių teko kompensuoti taršiose šiluminėse elektrinėse deginant brangias gamtines dujas.
Dėl ramių orų Lietuvos vėjo parkuose pirmąjį vasaros mėnesį, lyginant su geguže, 44 proc. sumažėjo žaliosios energijos generacija. Paradoksalu, tačiau birželio pabaigoje įsivyravus išties vasariškiems orams, saulės jėgainės taip pat pagamino kiek mažiau žaliosios energijos nei įprastai. Taip nutiko todėl, kad dėl itin aukštos oro temperatūros moduliai pernelyg įkaista ir jų efektyvumas krenta. Nepaisant to, birželį saulės parkai Lietuvoje pagamino 3 GWh daugiau švarios energijos nei gegužę, t. y. 44 GWh.
Stabilizuotis didmeninėms elektros kainoms birželį ir toliau neleido įtempta situacija dėl Rusijos veiksmų. Europos šalims pradėjus pildyti savo dujų saugyklas ir ruoštis žiemai (ES nurodymu jos iki lapkričio mėnesio turi būti pripildytos bent 80 proc.), Rusija ir toliau tęsia spaudimą, apribodama gamtinių dujų eksportą į Senąjį žemyną. Tą iliustruoja faktas, jog birželį „Nord Stream 1“ dujotiekio pajėgumai Rusijos sprendimu buvo sumažinti iki 40 proc.
Negana to, Rusija planuoja uždaryti „Nord Stream 1“ dujotiekį remontui, tad nežinomybės ir neapibrėžtumo dėl ateities Europoje yra dar daugiau. Į šias aplinkybes neabejotinai sureagavo ir rinkos – vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške birželio mėnesį augo 17,05 proc. iki 108,16 Eur/MWh. Šiuo atveju optimizmo suteikia bent tai, kad Europa intensyviai ieško alternatyvų rusiškoms gamtinėms dujoms bei jas laivais importuoja iš kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, pasitelkdama suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.
Gamtinių dujų ir elektros kainų dinamika „NordPool“ biržoje ateinantį pusmetį didžia dalimi priklausys nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje bei Europos Sąjungos ir Rusijos energetinio karo eigos. Ateities sandoriai sufleruoja, kad 2022-2023 metų žiemą gamtinių dujų kainos Europoje gali būti apie 80% didesnės nei 2021-2022 žiemą, tad elektros kainos taip pat išliks aukštos.
Todėl svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų taip pat galime prisidėti prie karo finansavimo nutraukimo ir sankcijų Rusijai. Pavyzdžiui, mažinkime degalų vartojimą, apsvarstykime galimybę įsirengti saulės jėgainę savo namuose arba tiesiog rinkimės žaliąją energiją, kurios gamybai nereikia Rusijoje išgauto iškastinio kuro. Taip ne tik padėsime Ukrainai, bet ir užkirsime kelią neigiamiems klimato kaitos pokyčiams.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas