icon_search icon_caret_down icon_home icon_calendar icon_caret_updown icon_tick icon_x icon_profile icon_location icon_confirm icon_client_new icon_client_login icon_contract icon_moving icon_menu icon_facebook icon_twitter icon_linkedin icon_youtube icon_loader icon_exit icon_contract_2 icon_invoice icon_consumption icon_bell icon_personal icon_bell_lg icon_contract_lg icon_invoice_lg icon_consumption_lg icon_profile_lg package_fix package_spot icon_plus icon_arrow_leftmeters-lg

Gyventojų apklausa: tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje elektromobilius perka norėdami sutaupyti

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pernai pasaulyje parduota daugiau nei 10 mln. elektromobilių ir šis rekordas turėtų būti pagerintas jau šiemet, mat 2023 m. planuojama parduoti net 14 mln. tokių transporto priemonių. Nors šitokį pokytį visų pirma lemia būtinybė atsisakyti iškastinio kuro, gyventojai – tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse – elektromobilius visų pirma renkasi dėl ekonominių sumetimų.

Apklaususi 26 tūkst. automobilių naudotojų visame pasaulyje, „Deloitte“ šių metų pradžioje paskelbė duomenis, rodančius, kad vairuotojai Vokietijoje, JAV, Indijoje, Japonijoje bei Pietų Korėjoje kuro kainas minėjo kaip pagrindinę priežastį įsigyti elektromobilį. „Enefit“ užsakymu atlikta didesnes pajamas gaunančių (vienam ūkio nariui tenka daugiau nei 1000 Eur) gyventojų apklausa atskleidė, kad situacija Lietuvoje labai panaši.

Beveik kas antras ketina pirkti elektromobilį


Beveik kas antras ketina pirkti elektromobilį

Apklausus respondentus Lietuvoje, paaiškėjo, kad 3 proc. jų jau turi elektromobilį, lygiai tokia pati dalis ketina jį įsigyti dar šiemet, o 37 proc. tą patį ketina padaryti per artimiausiu kelis metus.

„Matome, kad elektromobiliai tebėra „ant bangos“ ir panaši situacija turėtų išlikti ateityje. Tai reiškia, kad ir jų krovimo infrastruktūros poreikis bus didžiulis.

Nors elektromobilių pardavimai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse skatinami kaip priemonė pereiti prie tvarios energetikos, gyventojai juos pirmiausiai renkasi ne dėl rūpesčio aplinka, o dėl finansinių išskaičiavimų“, ‒ komentuoja „Enefit“ energetinių paslaugų vystymo vadovė Ingrida Šein.

Jos žodžius patvirtina ir „Regitros“ statistika – per paskutinius 3,5 metų, elektromobilių ir hibridų skaičius Lietuvoje išaugo 6 kartus – 2020 m. sausio 1d. jų buvo 2606, o šių metų liepos 1 d. registruotas jau 15531 grynasis elektromobilis bei įkraunamas hibridas.

Išskaičiavimas aplinkos naudai

Net 62 proc. „Enefit“ apklausos respondentų, kurie nurodė ketiną įsigyti elektromobilį, savo apsisprendimą grindė ekonominiais argumentais: pigesnis kuras, paprastesnė priežiūra, mažiau gedimų.

Antras pagal dažnumą atsakymas – respondentai galėjo nurodyti daugiau nei vieną argumentą – siekis mažinti savo neigiamą įtaką aplinkai ‒ 49 proc. Dar 32 proc. respondentų ketina įsigyti elektromobilį ir dėl to, kad nori būti technologiškai pažengę.

„Elektromobilius Lietuvoje galima palyginti su saulės elektrinėmis ‒ jie pirmiausiai matomi kaip atsiperkanti investicija. O jų kuriamas pokytis yra papildomas akstinas pirkti. Tai nestebina, mat ekonominę dalį galima lengvai paskaičiuoti ir palyginti.

Įdomu tai, kad poveikį aplinkai dažniau akcentuoja moterys, norą būti technologiškai pažangiu, t. y. atitikti tam tikras normas, dažniau mini vyrai“, ‒ sako „Enefit“ specialistė. Anot jos, nesvarbu kokiais – aplinkosauginiais ar finansiniais ‒ motyvais vedini gyventojai įsigyja elektromobilius, vis tiek galų gale laimi ir aplinka, ir vairuotojų piniginės.

Du trečdaliai nori nuosavos įkrovimo stotelės

Norėdami sutaupyti, šalia elektromobilio Lietuvos gyventojai linkę įsigyti ir nuosavą įkrovimo stotelę. Tik trečdalis – 33 proc. ‒ elektromobilį pirkti ketinančių respondentų planavo apsieiti be nuosavos stotelės. 57 proc. ją įsigyti ketinančių respondentų savo planus grindė noru sutaupyti, antras pagal dažnumą atsakymas – krautis namuose patogiau, trečias – trūksta viešų įkrovimo aikštelių.

I. Šein teigimu, respondentų išskaičiavimas yra pagrįstas. „Taip, krauti elektromobilį namuose visada patogiau ir – jeigu skaičiuoti tik mokamas krovimo aikšteles ‒ pigiau. Labiausiai tai apsimoka turintiems su birža susietą planą, nes tuomet automobilio bateriją galima krauti kai elektra biržoje pigiausia. O tais atvejais kai kainos biržoje būna minusinės, elektromobilio krovimas net sumažina galutinę mėnesinę sąskaitą už elektrą.

Tiesa, paprastai žemiausios kainos būna naktį, tačiau tai nėra didelė problema, mat savo klientus aprūpiname išmaniąją programėle, kuri suteikia galimybę elektromobilį krauti tik kai kainos būna mažiausios ir tai daro automatiškai“, ‒ pasakoja „Enefit“ energetinių paslaugų vystymo vadovė.

Jos teigimu, nors stotelių nuolat daugėja, tačiau elektromobilių registravimo tempai šalyje dar didesni. Visgi artimiausiu metu situacija turėtų gerėti, mat tik šiemet planuojama įrengti virš pusantro šimto naųjų „Enefit“ viešojo įkrovimo taškų. Investicijas į tokios infrastruktūros plėtrą spartina ir kiti rinkos dalyviai, o tai reikš didesnę konkurenciją ir mažesnes eiles prie krovimo. Nepaisant to, greičiausiai nė viena vieša krovimo stotelė savo patogumu neprilygs tai, kurią gyventojas gali turėti savo name ar kieme.

Ingrida Šein

„Enefit“ energetinių paslaugų vystymo vadovė