Atlikti namų darbai ir šiltas sausis pateikė malonių staigmenų
Po pernykštės Rusijos invazijos į Ukrainą, į šią žiemą buvo žvelgiama išties pesimistiškai. Nestigo nuogąstavimų, kad Europa nesugebės atsikratyti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, pritrūksime gamtinių dujų, dėl to ne tik jų, bet ir elektros kainos šaus į dar neregėtas aukštumas. Visgi tikriausiai jau galima sakyti, kad blogiausias scenarijus neišsipildė ir Rusijai nepavyko sušaldyti Europos.
„NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje energijos kaina 2023 m. sausį siekė 103,06 Eur/MWh. Lyginant su gruodžio mėn., elektros kaina buvo net 61 proc. mažesnė (pirmąjį žiemos mėn. ji kainavo 264,28 Eur/MWh).
Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkę kintamos biržos kainos planus, palyginus su ESO standartinio plano vienos laiko zonos tarifu, sausį kaina mažėjo 46 proc. iki 0,22 ct/kWh.
Galima pasidžiaugti, kad palankios aplinkybės sausį sudarė sąlygas elektros kainoms ženkliai mažėti visame regione. Pavyzdžiui, Latvijoje elektra pigo 62,21 proc. iki 99,74 Eur/MWh, Estijoje – 62,32 proc. iki 99,27 Eur/MWh, Suomijoje – 67,98 proc. iki 78,76 Eur/MWh. Tik Lenkijoje elektra sausį pigo kiek nuosaikiau – 22,26 proc. iki 133,26 Eur/MWh.
Bene labiausiai prie tokio ryškaus didmeninių elektros kainų mažėjimo prisidėjo palankūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų sausio vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 0,4 °C, o tai yra net 3,3 °C šilčiau nei pernai tokiu pat metu.
Šiltesni orai, visų pirma, reiškė mažesnį gamtinių dujų bei elektros poreikį. Taigi gamtinių dujų saugyklos Europoje tuštėjo lėčiau, todėl situacija rinkoje išliko stabili bei turėjo teigiamos įtakos kainoms. Pavyzdžiui, sausio mėn. vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške, lyginant su gruodžiu, mažėjo 47,05 proc. ir siekė 62,66 Eur/MWh.
Palankūs orai lėmė, kad regione prireikė ir mažiau taršių šiluminių elektrinių pagalbos ‒ jų generuojamos elektros savikaina įprastai yra didesnė. Būtent sausį, ypač pirmoje mėnesio pusėje, vyravęs vėjas įdarbino jėgaines. Skaičiuojama, kad sausį, lyginant su gruodžiu, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino maždaug 60 proc. daugiau žaliosios elektros energijos.
Prisidėjo ir hidroelektrinės ‒ jų hidrobalansą gerino sniego tirpsmas bei krituliai. Bendrai hidroelektrinės pirmąjį šių metų mėnesį sugeneravo apie ketvirtadalį viso Lietuvoje pagaminto elektros energijos kiekio.
Įpusėjus paskutiniam žiemos mėnesiui galima pasidžiaugti, kad situacija bent kol kas yra geresnė, nei daug kas galėjo numanyti. Už tai galima padėkoti namų darbus pasidariusioms Europos šalims, kurios gerai pasiruošė žiemai bei gyventojams, kurie siekia taupyti energetinius išteklius.
Dabar belieka žvelgti į artimiausią mėnesį bei sinoptikų prognozes. Jei žiema nenuspręs parodyti nagų, pavasarį turėtume pasitikti sulaukę panašių sąskaitų už elektrą kaip ir sausį. Visgi, nors pirmasis energetinio karo su Rusija mūšis yra laimėtas, tačiau energetinis karas – dar ne. Tad mums reikia ir toliau investuoti į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius bei efektyvesnio energijos vartojimo sprendimus, nes kitą žiemą klimatinės sąlygos gali ir nebūti tokios palankios kaip šią žiemą.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas