Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

15.10 2015

Energijos rinkos apžvalga, 2015 m. rugsėjis

Mathias Vaarmann

Rinkos analitikas

Rugsėjį elektros energija Estijoje kainavo mažiau nei Suomijoje

Šioje rinkos apžvalgoje panagrinėsime, kodėl rugsėjo mėnesį pirmą kartą per dvejus metus Estijoje elektros energijos kainos buvo mažesnės nei Suomijoje. Taip pat aptarsime sumažėjusias kainas Latvijoje ir Lietuvoje. Beje, jos šių metų pabaigoje gali dar labiau nukristi dėl naujų energijos perdavimo kabelių „NordBalt“ ir „LitPol Link“.

Dujų rinkos naujienų skiltyje išsiaiškinsime, kaip bendrovei „Gazprom“ sekėsi išbandyti naują kainų nustatymo mechanizmą Europoje ir kodėl Suomijoje atsisakyta planų statyti SGD importo terminalą.

Taip pat pateiksime įdomių naujienų iš Baltijos šalių energetikos rinkos, kur buvo susitarta tiek dėl naujų perdavimo pajėgumų taisyklių, tiek dėl prieigos prie „Latvijas Gāze“ gamtinių dujų infrastruktūros.

Rugsėjo mėnesio klientų rubrikoje pakalbėsime apie bendrovės „Pindi Kinnisvarahaldus“ elektros energijos sąnaudų valdymo patirtį. Iš kitų įmonių ši bendrovė išsiskiria visų pirma tuo, kad nekilnojamojo turto valdytojams reikia patenkinti daugybės įvairių klientų pageidavimus ir poreikius.

Toliau pateikiamos išsamesnės šių temų apžvalgos

  • Rugsėjį elektros energija Estijoje kainavo mažiau nei Suomijoje »

    Rugsėjis Estijos elektros energijos rinkoje buvo gana neįprastas – pirmą kartą per dvejus metus Estijoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei Suomijoje. Suomijoje vidutinė kaina rugsėjį buvo 31,75 euro už megavatvalandę, o Estijoje megavatvalandė kainavo vidutiniškai 31,70 euro. Palyginti su rugpjūčiu, Suomijoje kaina padidėjo 2 % (rugpjūtį buvo 31,12 EUR/MWh), o Estijoje – 1,6 % (rugpjūtį buvo 31,20 EUR/MWh).

    Bendroje Latvijos ir Lietuvos elektros energijos rinkoje kainos nuo šių metų aukščiausio lygio smuktelėjo šiek tiek žemyn ir rugsėjo mėnesį abiejuose regionuose susiformavo vidutinė kaina 44,30 euro už megavatvalandę. Taigi Latvijoje ir Lietuvoje kainos, palyginti su rugpjūčiu, nukrito 4,5 % (tada elektros energija kainavo 46,40 EUR/MWh). Latvijos ir Lietuvos rinka ir toliau lieka brangiausia „Nord Pool Spot“ regione – rugsėjo mėnesį kaina čia buvo daugiau nei du kartus didesnė negu Švedijoje ir beveik keturis kartus didesnė nei pigiausiuose Norvegijos regionuose. Ir Latvijai, ir Lietuvai būdingas elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumas ir ribotas priėjimas prie pigios Skandinavijoje gaminamos branduolinės energijos ir hidroenergijos. Padėtis turėtų pasitaisyti šių metų pabaigoje, kai pradės veikti perdavimo kabeliai „NordBalt“ ir „LitPol Link“, sujungsiantys Lietuvą atitinkamai su Švedijos ir Lenkijos rinkomis.

    Rugsėjį energijos perdavimo kabeliai tarp Estijos ir Suomijos buvo nenaudojami tik keturias valandas – rugsėjo 3 dienos rytą ir per pietus, kai kabeliai iš Estijos į Suomiją buvo visiškai atjungti dėl Estijoje vykdytų planinių priežiūros darbų. Tomis valandomis kaina Suomijoje buvo didesnė už kainą Estijoje ir dėl kabelio atjungimo kainos šiuose regionuose negalėjo išsilyginti.

    Nesvarbu, kad sumažėjo perdavimo pajėgumas, kainos Estijoje ir Suomijoje skyrėsi tik dvi popietės valandas rugsėjo 29 d., iš jų vieną valandą kaina buvo mažesnė Estijoje, o kitą – Suomijoje. Dėl šių penkių valandų rugsėjo mėnesį vidutinė kaina Estijoje buvo mažesnė nei Suomijoje. Likusias 714 rugsėjo valandų kainos Estijoje ir Suomijoje buvo vienodos.

    Šiaurės šalių elektros energijos rinkoje kaip ir anksčiau dominuoja per didelė pasiūla, susidariusi dėl labai aukšto vandens rezervuarų lygio, ypač Norvegijoje. Norvegijoje 95 % elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse, kuriose vandens lygis šiemet pasiekė pastarųjų 20 metų rekordą. Rugsėjo pabaigoje Šiaurės šalių rezervuaruose iš viso buvo 111 TWh potencialios elektros energijos, arba beveik 20 TWh daugiau nei tą patį laikotarpį pernai. Palyginimui: 20 TWh elektros energijos Estijai užtektų beveik trejiems metams, šį energijos kiekį 2,2 gigavatų branduolinė elektrinė dirbdama visu pajėgumu pagamintų maždaug per metus.

    Žemos elektros energijos kainos privertė kelis Europos elektros energijos gamintojus uždaryti savo elektrines. Pavyzdžiui, Vokietijos energetikos bendrovė „E.ON“ pranešė, kad Švedijoje esančioje Oskašhamno branduolinėje elektrinėje, kurioje bendrovė „E.ON“ turi kontrolinį akcijų paketą, bus sustabdyti du reaktoriai. Taip pat Švedijos valstybinė energetikos bendrovė „Vattenfall“ pranešė, kad dėl tų pačių priežasčių darbą nutraukia du „Ringhals“ branduolinės elektrinės reaktoriai.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 31,7 1,60% 3,43 69,99
    Nord Pool Suomija 31,75 2,02% 3,43 69,99
    Nord Pool Latvija 44,3 -4,53% 10,2 85,05
    Nord Pool Lietuva 44,3 -4,53% 10,2 85,05
  • Bendrovė „Gazprom“ išbandė naują kainų nustatymo mechanizmą Europoje »

    Rugsėjo pradžioje Rusijos gamtinių dujų gigantė bendrovė „Gazprom“ išbandė naują dujų pardavimo Europai metodą. Naujasis metodas suteikia galimybę pirkėjams pirkti dujų rengiant konkursą, kai pirkėjas turi teisę pats pasiūlyti kainą. Taip pat pirkėjams suteikta galimybė sudaryti ilgalaikes sutartis. Iki šiol „Gazprom“ didžiąją dalį gamtinių dujų parduodavo Europoje pagal vadinamąją dujų formulę, pirkėjas neturėjo teisės derėtis dėl kainos. Dujų formulė reiškia, kad dujų kaina susiejama su vidutine naftos arba naftos produktų kaina pastarųjų 6–9 mėnesių laikotarpiu. Buvo pasiūlyta 3,2 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų, tiekimo laikotarpis – 2015 ir 2016 metų žiema, o pateikimo taškai – kelios vietos Šiaurės Vakarų Europoje.

    Naujuoju metodu bendrovei „Gazprom“ pavyko iš viso parduoti 1,2 milijardo kubinių metrų dujų, bendrovė uždirbo beveik 250 milijonų eurų. Be kitų bendrovių, konkurse dalyvavo Vokietijos bendrovė „E.ON“, Prancūzijos „Engie“, Amerikos investicinis bankas „Goldman Sachs“ ir Rusijos bendrovė „Novatek“.

    Pastaraisiais metais bendrovė „Gazprom“ Europos Sąjungoje buvo stipriai kritikuojama. Europos Sąjunga kaltina Rusiją esant dujų gigante, kuri naudojasi dominuojančia padėtimi Rytų Europoje, kur „Gazprom“ už dujas prašo iki 40 procentų didesnės kainos. „Gazprom“ daugiau nei pusę savo pelno uždirba Europoje, ir ES spaudimas privertė dujų gigantę ieškoti sąžiningesnių būdų nustatyti dujų kainai.

    „Gazprom“ pranešė, kad 2016–2017 metais per konkursą parduotos dujos gali sudaryti 10 % eksporto į Europą. Šiais metais „Gazprom“ planuoja parduoti Europai iš viso 158 milijardus kubinių metrų dujų.

  • Suomijos bendrovė „Gasum“ pranešė, kad SGD importo terminalo nestatys »

    Pirmosiomis spalio dienomis Suomijos dujų bendrovė „Gasum“ pranešė nutraukianti planus statyti naują regioninį SGD importo terminalą ir Suomijos dujų rinką su Estija jungiantį dujotiekį. Kaip priežastis bendrovė „Gasum“ nurodė mažėjančią dujų paklausą ir silpnus bendrus ekonominius projekto aspektus. Bendrovės „Gasum“ vertinimu, gamtinių dujų paklausa Suomijoje 2014 metais nukrito iki 29,3 teravatvalandžių (2,8 milijardo kubinių metrų) – tai yra sumažėjo 12 %, palyginti su 2013 metais.

    Šis „Gasum“ sprendimas yra naudingas bendrovei „Gazprom“ ‒ ji dabar Suomijoje yra vienintelis dujų tiekėjas, valdantis 25 % bendrovės „Gasum“ akcijų (75 % priklauso Suomijos valstybei). Tačiau Suomijos vyriausybė pažymėjo, kad dujotiekio jungtis su Estija ir toliau lieka darbotvarkėje. Šiam planui įgyvendinti kuriama nauja valstybės įmonė. Ji kartu su Estija siekia gauti Europos Sąjungos finansavimą dujotiekio, pavadinto „Balticconnector“, statybai. Būsimas dujotiekis vertinamas 200 milijonų eurų.

  • Naftos kaina rugsėjį šiek tiek stabilizavosi »

    Palyginti su antrąja rugpjūčio puse, rugsėjį naftos rinka buvo gana stabili. Rugpjūtį žemiausia „Brent“ naftos barelio kaina buvo 42,69 dolerio, o aukščiausia – 54,15 dolerio, tad per mėnesį kaina svyravo 11,5 dolerio ribose. Be to, tarp mėnesio žemiausios ir aukščiausios kainos buvo tik šešios prekybos dienos. Rugsėjį žemiausia naftos barelio kaina buvo 46,37 dolerio, o aukščiausia – 49,75 dolerio, per mėnesį kaina svyravo tik 3,38 dolerio ribose. Rugpjūtį prekyba baigėsi esant 54,15 dolerio už barelį kainai, taigi prekybos rezultatas – 10,7 % nukritusi naftos kaina.

    Naftos rinkai neigiamą įtaką daro rinkos dalyvių nepasitikėjimas Kinijos ir kitų Azijos ekonomikų perspektyvomis. Kinijos, antros pagal dydį pasaulyje naftos vartotojos, ekonomika šiais metais yra žymiai sulėtėjusi, todėl žaliavinės naftos paklausa Kinijos Liaudies Respublikoje smunka. Kinijos pramonės sektorius susitraukė, vidaus paklausa toliau mažėja. Susilpnėjusi šios galingos pasaulio valstybės ekonomika paveikė ir kitas Azijos šalis – Pietų Korėją, Japoniją, Singapūrą ir t. t. Azijos akcijų rinkos rugsėjį nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius trejus su puse metų.

    Kaip ir anksčiau, svarbus veiksnys naftos rinkoje yra ir perteklinė Vidurinių Rytų (OPEC šalių) pasiūla. OPEC šalys ėmėsi strategijos ne mažinti naftos gamybą, o išlaikyti savo rinkos dalį. Tokią strategiją lėmė labai greitas JAV skalūnų naftos gamintojų augimas.

    Rugsėjį naftos kainą augino mažėjanti naftos pasiūla Jungtinėse Valstijose ‒ jos yra didžiausias pasaulyje naftos vartotojas. Ilgesnėje perspektyvoje galima įžvelgti spartėjantį JAV ekonomikos augimą. Jis, savo ruožtu, paskatins naftos paklausos augimą.

    Taip pat rugsėjo ir spalio sandūroje naftos kainą kilstelėjo ir spekuliacijos, kad OPEC ir Rusija gali pradėti bendradarbiauti, siekdamos palaikyti naftos kainą. Esant tokiai situacijai „Brent“ žaliavinės naftos kaina spalio pradžioje perkopė 50 dolerių ribą. Pagrindą spekuliacijoms davė Rusijos energetikos ministro ir OPEC generalinio sekretoriaus susitikimas, per kurį buvo aptarta padėtis naftos rinkose.

  • Baltijos šalių naujienos »

    „Eesti Energia“ per aplinkos dieną patvirtino, kad energetikoje vyksta revoliucija

    Spalio pradžioje bendrovėje „Eesti Energia“ buvo surengta kasmetė aplinkos diena, per kurią šįkart daugiausia dėmesio buvo skirta naftingųjų skalūnų sektoriaus iššūkiams mažinant teršalų kiekius. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Estijoje visiškai įsigalioja naujieji Europos Sąjungos Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos reikalavimai. Direktyva numato mažesnius nei iki šiol išmetamųjų teršalų lygius kurą deginantiems įrenginiams.

    Šių reikalavimų tenkinimas yra žingsnis į priekį vykdant pernai ES valstybių vadovų parengtos klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 metų susitarimus. Bendrovės „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Hando Sutteris per renginį patvirtino, kad energetikoje šiuo metu vyksta esminiai pokyčiai. Greitai kintančioje aplinkoje pagrindiniai sėkmingos energijos gamybos veiksniai yra efektyvesnis naftingųjų skalūnų naudojimas, pažangūs sprendimai ir technologijų vystymas.

    „Eesti Energia“ Narvos karjeras pažymėjo savo 45-ąsias veiklos metines

    Spalio 2 dieną Narvos karjeras kartu su savo darbuotojais, veteranais ir gerais partneriais surengtame renginyje pažymėjo savo veiklos jubiliejų. Lygiai prieš 45 metus Rytų Virumos apskrityje Vaivaros valsčiuje esančiame karjere buvo iškastos pirmosios 300 tonų naftingųjų skalūnų. Šiandien tai yra didžiausias pasaulyje naftingųjų skalūnų karjeras. Prie Narvos karjero darbuotojų ilgainiui prisijungė ir kolegos iš buvusių Sirgalos, Vivikonos ir Aidu karjerų, tad dabar Narvos karjere iš viso dirba 750 žmonių.

    Seniausioje karjero dalyje – Vivikonos karjere ‒ naftingieji skalūnai pradėti kasti 1936 metais. Bendras Narvos karjero leidžiamos eksploatuoti teritorijos plotas viršija 163 km2. Didelę Narvos karjero dalį šiandien užima jaunas miškas, užsodinamas praėjus maždaug dvejiems metams, kai nutraukiama skalūnų gavyba konkrečioje zonoje.

    Estija ir Latvija susitarė dėl naujų prekybos elektros energija taisyklių

    Estijos ir Latvijos operatorės bendrovės „Elering“ ir „Augstsprieguma tīkls“ (AST) sudarė susitarimą, pagal kurį nuo 2016 metų įsigalios naujos taisyklės, padėsiančios rinkos dalyviams sumažinti rizikas, susijusias su prekyba elektros energija tarp Estijos ir Latvijos. Kitais metais rinkos dalyviai galės pirkti apsidraudimo nuo rizikos priemones (ribotus PTR) metams, ketvirčiui arba atskiriems mėnesiams. „Elering“ pranešė, kad planuoja prekybai pateikti ribotų metinių PTR 300 megavatų ribose – tai yra dukart daugiau nei pernai. Ketvirtinių apsidraudimo nuo rizikos priemonių planuojama pasiūlyti 50–100 megavatų, o mėnesinių – 50–150 megavatų. Latvijos vartotojams tai reiškia galimybę gauti geresnių elektros energijos pasiūlymų už fiksuotą kainą.

    Latvijos reguliuotojas patvirtino prieigos prie „Latvijas Gāze“ gamtinių dujų infrastruktūros taisykles

    Rugsėjo pradžioje Latvijos reguliuotojas patvirtino taisykles, reglamentuojančias prieigą prie Latvijos dujų transportavimo ir paskirstymo bendrovės „Latvijas Gāze“ infrastruktūros. Pakeitimai suteiks daugiau skaidrumo ir priėjimą tiek prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, tiek prie Inčukalno požeminių dujų talpyklų. Šie pakeitimai taip pat reiškia, kad bus daugiau aiškumo dėl skirtų pajėgumų, todėl visiems rinkos dalyviams bus užtikrintos vienodos sąlygos. Iki šiol trečiųjų asmenų prieigą prie infrastruktūros ribojo galiojančios sutartys su bendrove „Latvijas Gāze“.

    Panaikinta „Baltpool“ dujų rinkos operatoriaus licencija

    Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nusprendė panaikinti Lietuvos elektros energijos biržai „Baltpool“ išduotą licenciją vykdyti gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklą. Licenciją panaikino Lietuvos energetikos ministerija bendrovės prašymu, remdamasi birželio 1 dieną priimtu sprendimu. Dabar Lietuvoje gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklą vykdys tik viena bendrovė – UAB „GET Baltic“, kurios narė yra ir bendrovė „Eesti Energia“. Su „GET Baltic“ susijungusi „Baltpool“ toliau vykdys veiklą biokuro biržoje.

    Bendrovės „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“ vadinsis Energijos skirstymo operatoriumi

    Energetikos bendrovei AB „Lietuvos Energija“ priklausančios elektros skirstomųjų tinklų įmonė AB „Lesto“ ir dujų skirstomųjų tinklų operatorė AB „Lietuvos dujos“ sujungus vadinsis Energijos skirstymo operatoriumi. „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“ pranešė „Nasdaq“ Vilniaus biržai ir apie valdymo struktūros pakeitimus, susijusius su organizacijų restruktūrizavimu. Naują pavadinimą turinti jungtinė įmonė pradės veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Įmonės įstatinis kapitalas bus 259,443 milijono eurų, tai yra bendras dabartinis bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Lesto“ įstatinis kapitalas.

  • Apie bendrovės „Pindi Kinnisvarahaldus“ elektros energijos sąnaudų valdymą: žmonėms patinka kontroliuoti ir prognozuoti savo išlaidas »

    Jau 18 metų vienas iš didžiausių nekilnojamojo turto priežiūra užsiimančios bendrovės „Pindi Kinnisvarahaldus“ iššūkių yra visiems savo klientams pasiūlyti tinkamus sprendimus – tarp jų ir geriausią elektros energijos pirkimo sprendimą.

    Didžiausios Estijoje nekilnojamojo turto įmonės „AS Pindi Kinnisvara“ antrinė įmonė „Pindi Kinnisvarahaldus“ teikia visas nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros paslaugas – tiek kompleksines, tiek individualias. Įmonė siūlo ir papildomų paslaugų, pavyzdžiui, langų plovimo, patalpų valymo po statybų arba remonto, apželdinimo, sniego valymo nuo stogo, varveklių šalinimo paslaugas ir kt. Nors bendrovė daugiausia dirba Taline ir Harjumoje, tačiau jos filialai veikia ir Tartu, Narvoje bei Veru.

    „Pindi Kinnisvarahaldus“ vykdomosios direktorės Margit Preegel teigimu, įmonei sekasi gerai, pastaraisiais metais verslas akivaizdžiai plečiasi ir tai patvirtina įmonės išsikeltų tikslų ir vizijos pagrįstumą.

    „Siūlydami visada kokybiškas ir į klientus orientuotas paslaugas, nuolat auginome savo rinkos dalį. Mums svarbu ir tai, kad klientai patys rekomenduoja mus savo pažįstamiems ir draugams,“ – pasakoja M. Preegel. Pasak vykdomosios direktorės, tolesnėje perspektyvoje keliamas tikslas pasiūlyti kompleksinių nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros paslaugų ir mažesniuose miestuose.

    „Kalbant apie daugiabučius ir jų ūkį, administravimo paslaugos žmonėms suteikia daug patogumo. Patirtis rodo, kad daugeliu atvejų užsisakyti administravimo paslaugas yra tikslingiau, nei bandyti tą patį darbą atlikti savo jėgomis“, – komentuoja M. Preegel. „Bendrijos pirmininkas turėtų turėti inžinieriaus, teisininko ir psichologo gebėjimų. Jei vadovavimas bendrijai būtų pagrindinis darbas, tai toks darbas, be abejo, neatsipirktų.“

    Įmonė siūlo daugiabučiams galimybę administravimo bendrovei patikėti ir kitą su administravimu susijusią veiklą, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimą. „Išlaidos elektros energijai yra vienos iš pagrindinių nuolatinių išlaidų butų gyventojams“, – paaiškina M. Preegel. „Mes administruojame visą daugiabučio ūkį, tad butų savininkams galime pasiūlyti galimybę sumažinti komunalines išlaidas elektros energijos sąskaita, nes ji visam daugiabučiui kaip stambiam klientui yra pigesnė nei pavieniams pirkėjams.“

    M. Preegel teigia, kad bendrovės „Pindi Kinnisvarahaldus“ administruojamas butų bendrijas galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni mieliau renkasi kiekvienais metais naują fiksuotą elektros kainą ir dalyvauja viešajame pirkime, kiti teikia pirmenybę kintančioms biržos kainoms.

    „Atsivėrus elektros rinkai, beveik visi mūsų administruojami daugiabučiai pageidavo dalyvauti bendrajame pirkime – taip ir liko iki šiol. Apskritai, žmonėms labiau patinka, kai jie gali savo išlaidas kontroliuoti patys ir numatyti jas iš anksto“, – tvirtina M. Preegel. Taip pat ji pažymi, kad su neseniai pastatytais daugiabučiais administravimo įmonė yra sudariusi ir biržos sutartis, nes jų pageidavo naujuose namuose butus įsigiję žmonės. „Be abejo, mes jiems taip pat suteikiame galimybę dalyvauti ir kituose mūsų elektros energijos už fiksuotą kainą pirkimuose“, – priduria M. Preegel.

    Kad savo klientams galėtų pasiūlyti geriausius elektros energijos pirkimo sprendimus, bendrovė „Pindi Kinnisvarahaldus“ bendradarbiauja su bendrove „Eesti Energia“. Geriausiu šio bendradarbiavimo pavyzdžiu įmonės vykdomoji direktorė nurodo tai, kad jie iš „Eesti Energia“ gavo geresnes elektros energijos pirkimo sąlygas nei iš „Eesti Korteriühistute Liidu“. „Mums bendrovė „Eesti Energia“ yra tikrai malonus bendradarbiavimo partneris. Iš jų visada greitai gauname reikiamą informaciją ir mūsų klientams geriausius sprendimus“, – M. Preegel giria savo elektros energijos tiekėją.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Rugpjūtis