Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

20.04 2015

Energetikos rinkos apžvalga, 2015 m. kovas

Mathias Vaarmann

Rinkos analitikas

Elektros energijos rinkos kainos Baltijos šalyse – žemiausiame visų laikų lygyje
Šioje apžvalgoje aptarsime elektros energijos kainų dinamiką kovo mėnesį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Reikia iš karto pasakyti, kad jos pasiekė istoriškai žemiausią lygį. Be to, apžvelgsime elektros energijos kainas Suomijoje, kurios pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius beveik trejus metus. Taip pat išsamiau panagrinėsime, kodėl verta net prieš metus priimti sprendimą dėl elektros energijos pirkimo ateityje.

Europos energetikos rinkos naujienų rubrikoje pristatysime vėl iškilusį Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformos pradžios, kuriai nepritaria ES valstybės narės, klausimą. Verta paminėti ir tai, pirmą kartą per 40 metų pasaulyje nustojo didėti išmetamo anglies dioksido kiekis.

Be to, apžvelgsime jūrinio kabelio, sujungsiančio Norvegiją ir Didžiąją Britaniją, tiesimą ir paanalizuosime žaliavinės naftos kainą, kuri vėl ėmė mažėti. Taip pat išsamiau aptarsime bendrąją Europos valiutą, išgyvenusią patį blogiausią ketvirtį nuo jos įvedimo.

Baltijos šalių naujienų rubrikoje papasakosime, kaip koncernas „Eesti Energia“ tapo Lietuvos dujų biržos dalyviu ir kaip yra planuojama sujungti gaminėmis dujomis prekiaujančias Lietuvos įmones „Lietuvos duju tiekimas“ ir „Litgas“ bei sukurti vieną skirstomųjų tinklų operatorių sujungiant Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorių LESTO ir Lietuvos dujų įmonę „Lietuvos dujos“. Latvijos vyriausybė planuoja skaidyti bendrovę „Latvijas Gaze“, kuri prekiauja gamtinėmis dujomis.

Stambiems klientams skirtoje skiltyje šį kartą pristatysime įmonę „Saint-Gobain Grupp“, kuri turi 190 tūkst. darbuotojų ir veiklą vykdo 64 valstybėse, taip pat panagrinėsime, kaip įmonės padalinys Estijoje rinkosi elektros energijos tiekėją.

Toliau pateikiama išsamesnė informacija šiomis temomis:

  • Kovo mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse pasiekė istoriškai žemiausią lygį »

    Šiemet išsilaikiusi elektros energijos kainų mažėjimo tendencija tęsėsi ir kovo mėnesį. Vidutinė kaina Estijos rinkos zonoje „Nord Pool Spot“ kas mėnesį sumažėdavo 9,3 proc. ir pirmo ketvirčio pabaigoje pasiekė istoriškai žemiausią 30,31 euro už megavatvalandę lygį. Sausio ir vasario mėnesiais vidutinės biržos kainos išsilaikė 33–34 euro lygyje, o gruodžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina sudarė 37,42 euro už megavatvalandę.

    Elektros energijos kainos Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje taip pat žymiai sumažėjo. Jeigu Suomijoje vidutinė elektros energijos rinkos kaina kovo mėnesį nukrito iki 29,42 euro (vasario mėnesį – 33,18 euro), tai kainos Latvijoje ir Lietuvoje kovo mėnesį buvo net 18,3 proc. mažesnės nei vasario mėnesį. Biržos kaina Latvijoje ir Lietuvoje kovo mėnesį sudarė 32,22 euro, nors vasario mėnesį jos atitinkamai siekė 39,43 ir 39,44 euro. Kaina Suomijoje buvo mažiausia per beveik trejus paskutiniuosius metus, Latvijoje ir Lietuvoje, kaip ir Estijoje – per visą istoriją.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 30,31 -9,31% 15,11 58,13
    Nord Pool Suomija 29,42 -11,33% 15,11 58,13
    Nord Pool Latvija 32,22 -18,29% 17,66 58,13
    Nord Pool Lietuva 32,22 -18,31% 17,66 58,13

    Spartų elektros energijos kainų mažėjimą nulėmė labai šilta žiema ir ankstyvas pavasaris, dėl kurio elektros energijos suvartojimas NPS rinkos regione išliko žemas. Be to, kiekvienoje iš bendros rinkos šalių buvo pagaminti dideli elektros energijos kiekiai. Tą nulėmė gausūs krituliai, kurie dominavo Skandinavijoje ir užpildė Norvegijos bei Švedijos hidroelektrinių vandens rezervuarus bei leido juose palaikyti aukštą vandens lygį.

    Kai vandens lygis yra aukštas, hidroelektrinėse (kuriose pagaminama daugiau nei pusė NPS rinkos regione suvartojamos elektros energijos) bet kurią akimirką galima pagaminti daug pigios elektros energijos ir ją išmesti į rinką.

    Prie elektros energijos kainų mažėjimo prisidėjo ir akmens anglies kainų kritimas, kurį paskatino sparčiai pinganti nafta. Kovo mėnesį vidutinė vienos tonos akmens anglies kaina sudarė šiek tiek mažiau nei 60 JAV dolerių, t. y. buvo 30,4 proc. mažesnė nei prieš metus ir net 44,5 proc. mažesnė nei 2013 m. kovo mėnesį. Paskutinį kartą akmens anglis tiek kainavo prieš devynerius metus.

    Kovo mėnesį elektros energijos kaina Estijoje ir Suomijoje sutapo 85,8 proc. valandų. Vasario mėnesį šis rodiklis buvo lygus 96,9 proc. Didelį šių mėnesinių rodiklių skirtumą nulėmė sumažėjusios gamybos apimtys Estijos elektrinėse, dėl kurių Estiją ir Suomiją jungiančių kabelių apkrova kovo mėnesį padidėjo – kabeliai „EstLink“ didžiausiu pajėgumu dirbo daugiau valandų nei vasario mėnesį.

  • Elektros energijos pirkimo strategiją pasirinkite iš anksto »

    Edvardo Štaboko, pardavimo projektų vadovo teigimu, šiuo metu didžioji dauguma klientų yra sudarę elektros energijos tiekimo sutartis, kurios galioja iki metų pabaigos arba ilgesnį laiką, todėl jis ragina klientus būsimo laikotarpio elektros energijos pirkimo strategiją pasirinkti iš anksto. „Mūsų penkerių metų darbo atviroje rinkoje patirtis patvirtina, kad geriausių rezultatų pasiekia tie klientai, kurie elektros energijos pirkimo klausimu pradeda rūpintis iš anksto“, - patvirtina Štabokas. „Iš anksto planuodamas, klientas turi daugiau galimybių sprendimą dėl pirkimo priimti esant palankiausioms kainoms“.

    Rasti tinkamą sprendimą elektros energijos srityje klientams padeda „Enefit“ stambių ir komercinių klientų vadybininkai, kurie yra klientų partneriai sprendžiant visus su energija susijusius klausimus.

  • Europos energetikos rinkų naujienos »

    Patvirtintas jūrinio elektros energijos kabelio, sujungsiančio Norvegiją ir Didžiąją Britaniją, tiesimas

    Kovo mėnesio pabaigoje Norvegijos elektros tinklų operatorius „Statnett“ pranešė, kad gautas leidimas pradėti vykdyti elektros kabelio, sujungsiančio Norvegiją ir Didžiąją Britaniją, statybos projektą. 730 kilometrų ilgio 1,4 GW galios kabelis pradės veikti ne vėliau kaip 2021 m. Palyginti, bendras Estiją ir Suomiją jungiančių kabelių perdavimo pajėgumas sudaro 1 GW elektros energijos. Naujasis jūrinis kabelis tuo pat metu taps ir ilgiausia pasaulyje povandenine elektros energijos perdavimo trasa.

    Kadangi Norvegija yra pigesnis rinkos regionas, labai tikėtina, kad didžiąją laiko dalį elektros energija iš Norvegijos tekės į Didžiąją Britaniją ir sudarys galimybę elektros energiją tiekti maždaug 750 tūkst. Didžiosios Britanijos namų ūkių. Pradėjus veikti kabeliui, Didžiajai Britanijai taps labiau prieinama Norvegijoje pagaminama žalioji hidroenergija, o dideli eksporto į salyne įsikūrusią valstybę kiekiai gali tam tikra dalimi nulemti elektros energijos kainų mažėjimą Didžiojoje Britanijoje. Kita vertus, Norvegijoje ir NPS tai gali nulemti elektros energijos kainų augimą, nes į vietos rinką bus pateikiama mažiau elektros energijos.

    Bendrovė „Statnett“ pranešė, kad tiesiamas kabelis leis Skandinavijos rinkoje sumažinti elektros energijos perteklių, kuris nuo 2007 m. daro spaudimą elektros energijos kainoms, jas nusmukdydamas iki pačio žemiausio lygio. Be to, kabelis leis „Nord Pool Spot“ rinkas apsaugoti nuo elektros energijos trūkumo, kuris gali susidaryti tais metais, kai iškris mažai kritulių.

  • Pirmą kartą per 40 metų pasaulyje nustojo didėti išmetamo anglies dioksido kiekis »

    Pirmoje kovo pusėje Tarptautinė energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad praėjusiais metais energetikos sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekio augimas sustojo pirmą kartą per 40 metų (išskyrus tuos metus, kuriais vyko ekonomikos krizės). Ši naujiena yra svarbi tuo, kad išmetamų teršalų kiekį pavyko riboti augant ekonomikai – paprastai ūkio augimas yra lydimas didėjančios CO2 taršos.

    TATENA duomenimis, 2014 ir 2013 m. pasaulyje į atmosferą buvo išmesta 32,3 mlrd. tonų anglies dioksido. Teršalų kiekio didėjimą pavyko sustabdyti visų pirma dėl ekologiškesnio energijos vartojimo Kinijoje ir besivystančios ekonomikos šalyse. Pavyzdžiui, 2014 m. Kinijoje dideli elektros energijos kiekiai buvo pagaminti ne tik hidroelektrinėse, bet ir saulės elektrinėse bei vėjo jėgainėse. Kita vertus, buvo suvartota mažiau elektros energijos, pagamintos akmens anglis deginančiose elektrinėse.

    Tarptautinė energetikos agentūra išreiškė viltį, kad ši naujiena taps puikiu postūmiu valstybėms gruodžio mėnesį įvyksiančioje tarptautinėje klimato konferencijoje pasiekti geresnį susitarimą dėl būsimų klimato politikos krypčių.

    Palyginti su kitomis valstybėmis, Europos Sąjungos valstybių narių išmetamo anglies dioksido kiekis 2014 m. sumažėjo 4,5 proc. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga gali šešeriais metais anksčiau pasiekti tikslo, kurį užsibrėžta pasiekti iki 2020 m. – išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti 20 proc. lyginant su 1990 m. rodikliu. Judėdama ta pačia kryptimi, ES iki 2020 m. išmetamų teršalų kiekį gali sumažinti 25 proc.

    Sąjungos duomenimis, maždaug du trečdaliai Apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemos, per kurią kvotas turi pirkti visos įmonės, aplinką teršiančios CO2, lėšų yra investuojama į CO2 kiekio mažinimą Europoje.

  • Vėl atidedama anglies dioksido rinkos reformos Europos Sąjungoje pradžia »

    Vasario mėnesį Europos Sąjungos politikai priėmė sprendimą, kad anglies dioksido rinkos reforma, kurią įgyvendinus bus sumažintas kvotų prieinamumas rinkoje, bus pradėta 2018 m. Tačiau kovo mėnesį šiam sprendimui rimtai pasipriešino bloko narės iš Rytų Europos, visų pirma Lenkija, kurioje veikia daug šiluminių ir kitų elektrinių, į atmosferą išmetančių didelius anglies dioksido kiekius. Todėl politikai ieško kompromiso dėl rinkos reformos pradžios, kuris tenkintų visas Sąjungos nares. Šios apžvalgos parengimo metu tokio kompromiso pasiekta dar nebuvo.

    Kovo mėnesį vidutinė taršos leidimų kaina sudarė 6,85 euro už toną. Palyginti su vasariu, vidutinė mėnesio kaina sumažėjo 6,5 proc. (vasarį kaina buvo lygi 7,33 €/t). Kainos mažėjimą nulėmė abejonės dėl rinkos reformos pradžios.

  • Žaliavinės naftos kaina vėl krenta, prie to prisideda dolerio stiprėjimas »

    Nors vasario mėnesį sparčiai išaugo žaliavinės „Brent“ naftos kaina ir jo pabaigoje barelis kainavo 62,58 dolerius, skystojo kuro kaina ėmė vėl mažėti ir kovo mėnesio pabaigoje barelis atpigo iki 55,11 dolerių.

    Visų pirma, žaliavinės naftos kainų kritimui įtakos turėjo JAV dolerio brangimas, dėl kurio nafta pabrango toms šalims, kuriose doleris nėra pagrindinė valiuta (prekyba žaliavine nafta vykdoma būtent šia valiuta). Šiek tiek mažiau prie kainų mažėjimo kovo mėnesį prisidėjo geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač Saudo Arabijos sprendimas kartu su sąjungininkėmis pradėti Jemeno bombardavimą. Tai rinkose pasėjo nerimą dėl regiono destabilizavimo, kuris gali didinti naftos pasiūlos sutrikimų riziką, todėl nafta ėmė brangti.

    Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio mėnesio pradžioje tolimesniam naftos pigimui įtakos turėjo derybos dėl sankcijų Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos ir jų metu pasiektas preliminarus susitarimas. Jeigu sankcijos bus panaikintos, Irane išgauta nafta dėl pateks į Vakarų šalių rinkas ir dėl to žymiai išaugs pasiūla. Be to, rinkose atsiras daugiau naftos, nors šiandien jose ir taip stebima perteklinė pasiūla. Ir vis dėlto, gali praeiti pakankamai daug laiko, kol Irano nafta pasieks Vakarų šalių rinkas: paprastai prognozuojama, kad taip įvyks ne anksčiau kaip 2016 m.

  • Eurui – prasčiausias ketvirtis per visą istoriją »

    Kovo mėnesio pradžioje JAV doleris vėl ėmė sparčiai stiprėti. Jeigu vasario mėnesio pabaigoje euro ir dolerio santykis sudarė 1,124 (už vieną eurą buvo galima įsigyti 1,124 dolerius), tai kovo viduryje Europos centrinio banko skelbiamas santykis sumažėjo iki 1,0557. Tai reiškia, kad per dvi savaites doleris sustiprėjo 6 proc.

    Pirmasis šių metų ketvirtis eurui buvo pats prasčiausias nuo pat jo įvedimo. Per tris mėnesius euras dolerio atžvilgiu nuvertėjo 11 proc. Mėnesio pabaigoje euras šiek tiek sustiprėjo ir paskutinę kovo mėnesio prekybos dieną Europos centrinis bankas užfiksavo, kad vienas euras yra vertas 1,0759 dolerių.

    Spartų bendrosios valiutos nuvertėjimą lydėjo vasario–kovo mėn. prasidėjusi Europos centrinio banko pinigų emisijos programa, kurią įgyvendinant į eurozonos ekonomiką bus išmesta daugiau nei 1 trilijonas euro siekiant kovoti su defliacija ir ekonomikos lėtėjimu.

    Mėnesio pabaigoje dolerio kursas šiek tiek sumažėjo, kai Federalinio atsargų banko, arba JAV centrinio banko, vadovė Džaneta Jelen užsiminė, kad centrinis bankas gali atidėti ilgai lauktą bazinės palūkanų normos didinimą. Pagreičio rinkoms suteikė balandžio mėnesio pradžioje paskelbti statistiniai darbo vietų skaičiaus prieaugio JAV duomenys, kurie parodė, kad kovo mėnesį buvo sukurta 126 tūkst. naujų darbo vietų, nors buvo tikimasi žymiai didesnio skaičiaus (245 tūkst.). Mažesnis nei tikėtasi darbo vietų skaičiaus augimas rinkoms leido suprasti, kad Federalinis atsargų bankas iš tikrųjų gali atidėti bazinės palūkanų normos didinimą, o tai nulėmė nežymų dolerio kurso kritimą. Paprastai centrinio banko bazinės palūkanų normos didinimas kelia valiutos vertę, nes tai daro valiutą patrauklesnę investuotojams.

  • Baltijos šalių naujienos »

    Koncernas „Eesti Energia“ tapo Lietuvos dujų biržos dalyviu

    Kovo mėnesį koncernas „Eesti Energia“ tapo Lietuvos dujų biržos „GET Baltic“ dalyviu. Būdamas dujų biržos dalyviu, koncernas „Eesti Energia“ gali sudaryti dujų pirkimo ir pardavimo sandorius. „Kaip ir elektros energijos biržoje, dujų biržoje kaina formuojama skaidriai, paklausos ir pasiūlos pagrindu. Tai didina „Eesti Energia“ dujų klientų pasitikėjimą, kad jiems pateiktuose pasiūlymuose atspindėta reali dujų rinkos kaina“, – teigė „Eesti Energia“ energijos prekybos departamento vadovas Heikko Mäe. „Be rinkos kainos, kuri atsiranda laisvos konkurencijos sąlygomis, svarbu ir tiekimo patikimumo padidėjimas. Sausio mėnesį su Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu sudarėme dujų tiekimo sutartį, o dabar prie jos prisidėjo Lietuvos dujų birža. Turime vis daugiau alternatyvų rusiškoms dujoms,“ – pridūrė H. Mäe. Sandorius pirmojoje Baltijos šalių gamtinių dujų biržoje „GET Baltic“, kuri 2013 m. pradėjo veikti Lietuvoje, sudaro beveik 50 biržos dalyvių. Vidutiniška prekybos biržoje apimtis sudaro 10 mln. kubinių metrų dujų per mėnesį, o tai atitinka maždaug ketvirtadalį Estijoje per mėnesį vidutiniškai suvartojamo dujų kiekio. Koncernas „Eesti Energia“ jau trejus metus savo stambiems verslo klientams parduoda ne tik elektros energiją, bet ir dujas. Šių metų sausio mėnesį koncernas „Eesti Energia“ sudarė bendradarbiavimo dujų tiekimo srityje sutartį su Klaipėdos SGD terminalu, pagal kurią įmonėms iš Lietuvos bus tiekiama 5,8 mln. kubinių metrų dujų.

    Susijungia LESTO ir Lietuvos dujos

    „Lietuvos energijos“ valdyba patvirtino įmonių grupės ankstesnių veiklos principų išgryninimo programos koncepcijai, kurioje numatytas Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorės LESTO ir dujų įmonės „Lietuvos dujų“ sujungimas į bendrą Lietuvos skirstymo tinklų įmonę. Numatoma, kad detalus įmonių sujungimo planas bus patvirtintas šį mėnesį, o jį įgyvendinti planuojama iki 2015 m. pabaigos.

    „Lietuvos energija“ paskelbė, kad sujungimas visų pirma bus naudingas pagrindiniams klientams. Įgyvendinant įmonių sujungimą planuojama didinti visos grupės efektyvumą, mažinti veiklos valdymo sąnaudas ir sukurti papildomų galimybių elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojams.

    Planuojama sujungti „Litgas“ ir „Lietuvos duju tiekimas“

    Praėjusį mėnesį visuomenei buvo pristatytas Lietuvos vyriausybės planas sujungti dvi įmones, kurios prekiauja gamtinėmis dujomis ir yra pavaldžios valstybės valdomai energetikos įmonių grupei UAB „Lietuvos Energija“ – UAB „Litgas“ ir UAB „Lietuvos duju tiekimas“ (LDT). LDT, kurios 100 proc. akcijų valdo UAB „Lietuvos Energija“, ir UAB „Litgas“, kurios 66,67 proc. kapitalo valdo UAB „Lietuvos Energija“, šios informacijos nepatvirtino, bet ir nepaneigė. „Mes vertiname visus variantus, kurie mums leistų pasiekti didžiausio efektyvumo ir būtų naudingi galutiniams klientams“, – „Verslo žinioms“ teigė UAB „Lietuvos energija“ komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė. Apie planuojamą „Litgas“ ir LDT sujungimą praėjusių metų rugsėjo mėnesį užsiminė ir LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

    Latvijos vyriausybė nusprendė skaidyti „Latvijas Gaze“

    Kovo mėnesio pradžioje Latvijos vyriausybė pritarė iniciatyvai išskaidyti bendrovę „Latvijas Gaze“, kuri vykdo dujų transportavimo ir skirstymo veiklą. Patvirtinusi ūkio ministro ataskaitą, vyriausybė priėmė sprendimą patvirtinti dujų infrastruktūros operatoriaus išskaidymą iki 20147 m. balandžio 3 d. ir numatė, kad dujų tiekimo operatorius tuo pat metu rūpinsis ir gamtinių dujų saugojimo infrastruktūra.

    Vyriausybės sprendime numatyta sukurti dukterinę įmonę, kuri vykdytų gamtinių dujų tiekimo ir saugyklų infrastruktūros priežiūros veiklą. Remiantis šiomis nuostatomis, ūkio ministras buvo įpareigotas iki birželio mėnesio pradžios parengti naują norminių aktų paketą, kurio pagrindu ateityje būtų liberalizuojama dujų rinka.

  • Stambus „Eesti Energia“ klientas – bendrovė „Saint-Gobain Glass Estonia“: bendradarbiavimas užtikrina geriausius sprendimus »

    Stambus „Eesti Energia“ klientas – bendrovė „Saint-Gobain Glass Estonia“ SE – priskiriama koncerno „Saint-Gobain“ naujoviškų medžiagų sektoriui. Įmonių grupė „Saint-Gobain Grupp“, turinti 190 tūkst. darbuotojų ir veikianti 64 valstybėse, Estijoje yra sukūrusi maždaug tūkstantį darbo vietų. Estijoje įmonių grupei priklauso „Saint-Gobain Ehitustooted“ AS, „Optimera Estonia“ AS arba „Ehituse ABC“, „Vennad-Dahl“ AS ir „Saint-Gobain Glass Estonia“ SE. Pastarąją ir pristatysime šiandieninėje kliento rubrikoje.

    „Saint-Gobain Glass Estonia“ sudaro keturi komerciniai padaliniai. „Saint-Gobain Sekurit Eesti“ gamina automobilinius priekinius ir šoninius stiklus, skirtus populiariausių markių automobiliams, o „Saint-Gobain Glassolutions Baltiklaas“ Tartu ir Miao gamina stiklo paketus ir grūdintą stiklą, taip pat pjausto stiklo lakštus ir parduoda specialų stiklą. Padalinys „Saint-Gobain Autover-Autoklaas“ Tartu ir Taline vykdo automobilinių stiklų prekybą (veikdamas kaip „Autoklaasi logo“) ir keitimą (naudodamas prekių ženklą „Glassdrive“). Komercinis padalinys „Saint-Gobain Autover Leedu“ Lietuvoje teikia automobilinių stiklų keitimo paslaugas (naudodamas prekių ženklą „Glassdrive“).

    „Saint-Gobain Glass Estonia“ SE – tai į eksportą orientuota įmonė, kurios daugiau nei du trečdaliai produkcijos eksportuojama į daugiau nei dešimt šalių. Todėl, įmonės vadovo Andi Kasako vertinimu, įmonės sėkmę iš esmės lemia bendras ekonominės veiklos aktyvumas tikslinėse valstybėse. „Nors ekonominė aplinka Europoje kupina iššūkių, pastaraisiais metais ir toliau investavome tiek į bendrą gamybos apimčių augimą ir produkcijos asortimento įvairovės didinimą, tiek į produktyvumo gerinimą. Tai reiškia, kad į ateitį žiūrime su pasitikėjimu“, – tvirtina A. Kazakas.

    Bendrovė „Saint-Gobain Glass Estonia“ SE elektros energiją atviroje rinkoje pradėjo pirkti nuo pat rinkos liberalizavimo 2010 metais. „Buvome viena iš trijų stambių įmonių, kurias pirmoji rinkos liberalizavimo banga nunešė į atvirą rinką. Elektros energija sudaro didelę mūsų sąnaudų portfelio dalį, todėl jos brangimas, lydintis rinkos atvėrimą, turėjo didelės įtakos mūsų veiklai“, – pasakoja įmonės pirkimų vadovas Toivo Kreenas. „Iš vienos pusės, turėjome prisitaikyti prie laisvos rinkos taisyklių. Iš kitos pusės – suvaldyti staigiai ir žymiai išaugusias energijos sąnaudas“. T. Kreeno tvirtinimu, tokiai įmonei kaip „Saint-Gobain Glass Estonia“, kurios didžioji dalis produkcijos realizuojama už Estijos ribų, tai reiškė ir didelį poveikį konkurencingumui. „Iš pradžių atvira elektros energijos rinka mokėsi žengti pirmuosius žingsnius. Tiekėjų buvo mažai, o siūlomos galimybės, t. y. produktai, buvo ribotos“, pripažįsta T. Kreenas ir sako, kad daug ko teko išmokti ir elektros energijos tiekėjams, ir pirkėjams.

    „Kadangi perkant elektros energiją mums svarbiausias veiksnys yra jos kaina, rinkdamiesi elektros energijos pardavėją iš pradiniame laisvos rinkos etape buvusių galimybių apsistojome ties elektros energijos pardavėju, kuris pateikė tuo metų naudingiausią pasiūlymą“, – aiškina T. Kreenas. Jo teigimu, su laiku keitėsi ir rinka, kuri tapo atvira visiems vartotojams, todėl pasikeitė rinkos pasiūlos asortimentas. „Visų pirma, pardavėjai tapo lankstesni“, – vertina T. Kreenas.

    „Liberalizavus elektros energijos rinką, pradėjome elektros energiją pirkti ir bendrai visoms Estijoje veikiančioms įmonėms, kurios sudaro įmonių grupę „Saint-Gobain“. Bendras mūsų įmonių suvartojamas kiekis per metus sudaro apie 32 GW“, – sako T. Kreenas. „Bendras pirkimas mums leido apjungti skirtingų įmonių vartojimo grafikus, o tai teigiamai atsispindėjo ir įvairiuose pasiūlymuose, kuriuos gavome“, – teigia jis, pridurdamas, kad bendra sutartis taip pat sumažino bendrą administravimo naštą įmonei vykdant elektros energijos pirkimus.

    Šiuo metu veikiančioje sutartyje įmonė pasirinko tokią elektros energijos pirkimo strategiją, pagal kurią perkama maždaug 75 proc. bendro suvartojamo bazinės energijos kiekio, o likęs kiekis padengiamas elektros energija, įsigyta „Nord Pool Spot“ kaina. „Strategiją pasirinkome išanalizavę bendrą vartojimo grafiką, kurį sudarėme apjungę mūsų įmonių vartojimo grafikus“, – paaiškina T. Kreenas sakydamas, kad, nors ateityje šią strategiją bus galima pakeisti, dabartinis pasirinkimas sudarant sutartį pasitvirtino kaip optimaliausias sprendimas, atsižvelgiant į įmonių poreikius. „Galiu pasakyti, kad bendradarbiavimo su „Eesti Energia“ patirtis buvo visokeriopai teigiama. Gauname informaciją ne tik apie mūsų rodiklius, bet ir apie elektros energijos rinką ir jai įtaką darančius veiksnius“, – teigia T. Kreenas ir patvirtina, kad bendradarbiavimas padėjo tinkamai pasirinkti iš daugybės galimų sprendimų.

Ši Rinkos apžvalga sudaryta pagal „Eesti Energia“ analitikų šiuo metu turimą informaciją. Rinkos apžvalgoje pateikta informacija pagrįsta viešai prieinamais duomenimis ir apžvalgoje paminėtais šaltiniais. Rinkos apžvalga pateikiama kaip informacinė medžiaga ir jokiu būdu negali būti laikoma „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išdėstytos nuomonės gali keistis, o leidėjas pasilieka teisę jas koreguoti. Kadangi elektros energijos rinkos reguliavimas dažnai kinta, Rinkos apžvalga arba joje pateikiama informacija nelaikytina galutine ir nebūtinai atitiks rinkos padėtį ateityje. Ši Rinkos apžvalga nepradeda, neužbaigia ir nekeičia jokių esamų teisinių santykių (tarp jų sutarčių). „Eesti Energia“ neatsako už bet kokias patirtas sąnaudas ar žalą, galbūt susijusią su Rinkos apžvalgoje pateikiamos informacijos naudojimu.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai