Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

12.09 2019

Energetikos rinkos apžvalga, 2019 m. rugpjūtis

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Pasaulio krepšinio čempionatas, pritraukęs šimtus žiūrovų prie televizijos ekranų, nepadidino elektros energijos suvartojimo rodiklių.

Elektros suvartojimas šiemet, palyginus nei praeitais metais rugpjūtį, mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Tačiau elektros kaina auga jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Tai lėmė išaugusi elektros energijos gamybai naudojamų žaliavų kaina, sumažėjęs importo srautas iš Skandinavijos, sumažėjusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse bei sumažėję perdavimo pajėgumai tarp Latvijos ir Estijos.

Visgi pakankamas vandens kiekis hidrorezervuaruose, palanki hidrometereologų prognozė bei sumažėjęs CO2 emisijų kainos dėl Brexit neapibrėžtumo nuteikia optimistiškai - elektros kaina neturėtų augti.

Elektros energijos biržos kaina 2019 m. Rugpjūtis


Komentarai:

  • Kainos kilimą lėmė sumažėjusi gamyba vėjo jėgainėse, planiniai jungčių bei jėgainių remontai, šios savaitės viduryje prasidėjęs planinis „NordBalt“ remontas.
  • Vis tik šią savaitę padidėjusi vietinė vėjo generacija kainos augimą pristabdė ir užtikrino kainų tolygumą.
  • Šiais metais pakankamas vandens lygis hidrorezervuaruose ir palanki orų prognozė - optimistiškai nuteikia sulaukiant rudens. Pastarąją savaitę dėl Brexit neapibrėžtumo mažėjo ir CO2 emisijų kainos iki 25 Eur/toną.

Dujų biržos kaina „gaspool“ rinkoje 2019 m. Rugpjūtis

Komentarai:

  • Dujų kainos liko panašiame lygyje kaip ir liepos mėnesį.
  • Dujų kainos išlaikymas žemesniame lygyje nulemia padidėjusi SGD pasiūla, pakankamas dujų kiekis saugykloje ir įprastai tolygus dujų vartojimas Europoje. Tokia pat tendencija gali būti stebima ir rugsėjo mėn.
  • Parengtas elektros energijos kainos dereguliavimo namų vartotojams projektas

    2019-08-22 Energetikos ministerija pateikė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatomas elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymas ir perėjimas prie laisvos mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos.

    Elektros energijos kainą sudaranti dalis, t.y. jos 44%, kuri šiandien sudaro įsigijimo ir tiekimo kainą, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – liks reguliuojama.

    Liberalizavimo įgyvendinimas siūlomas trimis etapais.

    1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta reguliavimo tiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2019-06-01 iki 2020-05-31 bus didesnis nei 5 000 kWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tai negaliotų pažeidžiamiems vartotojams, tai yra tiems, gyventojams, kurie gauna socialinę paramą.

    2. Nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2020-06-01 iki 2021-05-31 bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.

    3. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kainos nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams. Jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

    Parengus visą įstatyminę bazę fiziniai asmenys galės lengvai pasirinkti bet kurio nepriklausomo elektros energijos tiekėjo paslaugomis.

    Lietuva kartu su Europos Komisija, Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir Švedija yra sutarusios dėl yra konkurencingos Baltijos šalių elektros energijos rinkos vystymo ir integracijos į ES rinką. Pagal šį planą numatyta panaikinti nacionalinį galutinių elektros energijos kainų reguliavimą buitiniams vartotojams.

    Estija šiuo elektros energijos kainos liberalizavimo keliu žengė dar 2013 m., Latvija – 2015 m.

  • Patvirtintas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos veiksmų ir priemonių planas

    Rugsėjo 4 d. Vyriausybė patvirtinto Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais veiksmų ir priemonių planą.

    Jame numatyti konkretūs veiksmai ir priemonės, kurių pagrindu bus įgyvendinami svarbiausi sinchronizacijos infrastruktūros projektai bei Lietuvos elektros energetikos sistemai stiprinti skirti darbai. Tai leis efektyviai užtikrinti efektyvų ir nuoseklų sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.

    Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus bus atsijungta nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir Lietuva savarankiškai valdys elektros energetikos sistemą.

  • ESO optimizuoja elektros tinklų įrengimo procesus

    Nuo 2019-08-01 įsigaliojo pakeitimai, kurie leis ESO sumažinti elektros tinklų įrengimo kaštus.

    Vienas svarbus pakeitimas numato, kad vartotojas, planuojantis savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, kartu su paraiška tinklų operatoriui turės pateikti ir vartotojo objekto statybą leidžiantį dokumentą. Iki šiol galiojusi tvarka nenumatė aiškių terminų, per kuriuos turi būti pateikti minėti leidimai bei nedetalizavo pasekmių, kai tokie dokumentai nėra pateikiami.

    Kitas pakeitimas numato, kad nuo 2020 m. pradžios buitinis vartotojas per 90 dienų, kai skirstomųjų tinklų operatorius įrengs savo tinklus, turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad vartotojo elektros įrenginiai įrengti tinkamai. Priešingu atveju, vartotojas turės dengti įrengtos, bet nenaudojamos elektros energetikos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.

    Šiuo pokyčiu siekiama užtikrinti, kad įrengtos ir nenaudojamos elektros energetikos infrastruktūros išlaikymo sąnaudos būtų padengiamos šią paslaugą gavusio, bet elektros energijos nevartojančio buitinio vartotojo.

    Skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO surinkti pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį naujai prijungtų vartotojų, kuriems tinklų operatorius įrengė elektros tinklus, nenaudojo elektros energijos arba neatliko jiems priklausančių objektų vidaus elektros instaliacijų montavimo ar rekonstravimo darbų.

    Dėl to dalis operatoriaus investicijų nebuvo būtinos, tačiau šiuos prijungimo prie skirstomojo tinklo kaštus padengė visi elektros energijos naudotojai. Iš viso per 2015-2018 m. laikotarpį tokios išlaidos sudarė beveik 30 mln. eurų ir jas apmoka visi elektros energijos vartotojai, nes šie kaštai įtraukiami į bendrą elektros tarifą.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai