Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

16.04 2019

Energetikos rinkos apžvalga, 2019 m. kovas

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Įpusėjus pavasariui ir šylant orams jau galime džiaugtis ir dėl mažėjančių energijos kainų. Vis dėlto elektros kaina linkusi svyruoti toliau. Tai lemia bent keli veiksniai.

Kovą elektros kainos ženkliai sumažėjo, o vidutinė elektros mėnesio kaina, palyginti su vasariu, buvo beveik 15 proc. žemesnė. Bet pirmosiomis balandžio savaitėmis situacija šiek tiek keitėsi – elektros kaina pakilo 3 proc. Tai lėmė CO2 taršos leidimų kainos, kurios dėl atidėto „Brexit“ sprendimo šoktelėjo iki 26 Eur/t. Manoma, kad CO2 taršos leidimų kainos augimas yra trumpalaikis. Prognozuojama, kad nurimus diskusijoms dėl „Brexit“, CO2 taršos leidimų kainos įsitvirtins ties stabiliu 20-22 Eur/t lygiu.

Dujų rinkoje vis dar stebime kainos mažėjimo tendenciją. Palyginti su vasario mėnesiu, dujų kaina sumažėjo apie 15 proc. Jos kritimą lėmė šylantis oras ir pasikeitęs metų laikas – pavasarį dujų paklausa ženkliai sumažėja. Kainos kritimui įtakos taip pat turėjo ir tebesitęsiantys prekybos nesutarimai tarp JAV ir Kinijos. Kai rinkoje vyrauja žemesnės kainos, patariame fiksuoti dujų kainą ateities periodui geresnėmis sąlygomis arba pakeisti turimą kintamą kainą į fiksuotą, kas leistų tiksliau planuoti sąnaudas dujoms.

Pastaruosius mėnesius energijos rinkoje stebime kainų mažėjimo tendenciją, tačiau elektros energijos kainos augimas balandžio mėnesį parodo, kad kainos rinkoje linkusios nuolatos svyruoti. Siekiant sumažinti kainų svyravimo įtaką, siūlome ieškoti alternatyvių energijos sprendimų – draugiškų gamtai ir Jūsų sąskaitoms už energiją.

  • Šiltesni orai, nei tikėtasi, kovą sumažino elektros energijos kainą

    Kovą dėl netikėtai šilto oro elektros energijos kaina gerokai nukrito. Palyginti su vasariu, Estijoje elektros energijos kaina nukrito 15,2 proc., arba iki 40,10 euro, Suomijoje – 14,5 proc., arba iki 40,01 euro, Latvijoje – 15,3 proc., arba iki 40,07 euro, o Lietuvoje – 14,9 proc., arba iki 39,99 euro už megavatvalandę.

    Kovo pradžioje tikėjomės, kad vidutinė mėnesio elektros energijos kaina bus apie 45,4 euro už megavatvalandę, tačiau dėl gražaus oro ir pagerėjusio hidrorezervų lygio susiformavo šiek tiek mažesnė kaina.

    Šiaurės šalyse hidrobalansas kovą dėl sniego tirpsmo kalnuose ir lietaus padidėjo beveik 10 TWh. Elektros energijos kainoms, kaip ir anksčiau, įtaką daro auganti CO2 kvotų rinka, o ji dėl sumaišties prieš „Brexit“ yra išties nerami. Gali būti, kad Didžioji Britanija pasitrauks ir iš Europos kvotų rinkos, dėl to rinkoje gali atsirasti kvotų perviršis ir jų kaina gali sumažėti.

    Remiantis ateities sandoriais, galima prognozuoti, kad vidutinė balandžio elektros energijos kaina bus apie 37,6 euro už megavatvalandę. Dėl šiltos mėnesio pradžios galima manyti, kad elektros energijos kainos kritimas yra pagrįstas. Rašant šią apžvalgą yra tikimybė, kad balandžio viduryje regioną pasieks šalto oro banga, todėl elektros energijos kaina gali pradėti kilti. Kitu atveju kainą padės kontroliuoti gerokai mažėjantis vartojimas.

  • Padėtis naftos ir dujų rinkoje kovą

    Kovą žaliavinės naftos kaina ir toliau augo. Palyginti su vidutinėmis mėnesio kainomis, kaina pakilo 4,0 proc, todėl vidutinė kaina kovą buvo 67,03 dolerio už barelį. Palyginus mėnesio uždarymo kainas, kovą žaliavinės naftos kaina už barelį pakilo 3,6 proc., arba iki 68,39 dolerio. Naftos kainos ir toliau kilo dėl OPEC pažadų didinti gamybos ribojimus ir dėl neramios padėties Venesueloje ir Irane.

    Tačiau dujų kaina kovą sumažėjo. „Gaspool“ kaina nukrito 12,5 proc., arba iki 16,15 euro , o TTF kaina – 13,4 proc., arba iki 15,65 euro už megavatvalandę. Dujų kainos kritimą lėmė šylantis oras ir pasikeitęs metų laikas, kuriuo dujų paklausa visada gerokai sumažėja.

    Euro ir dolerio kursas kovą pakito 0,4 proc. dolerio naudai. Vidutinis mėnesio EUR / USD kursas buvo 1,1299, o paskutinė kovo uždarymo kaina ⎯ 1,1217.

  • Intensyviai energiją vartojančios įmonės jau gali teikti prašymus dėl VIAP lengvatos

    Nuo balandžio 1 d. energijai imlios pramonės įmonės gali teikti prašymus dėl viešuosius interesus atitinkančų paslaugų (VIAP) mokesčio dalies susigrąžinimo. Įmonės gali susigrąžinti 85 proc. VIAP mokesčio dalies, susijusios su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.


    Į šią lengvatą gali pretenduoti įmonės, kurios:

    • sunaudoja daugiau kaip 1 GWh elektros energijos;
    • yra atlikusios energijos vartojimo auditą ne anksčiau nei prieš 4 metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo;
    • neturi įsiskolinimų už VIAP mokestį;
    • 30% pajamų gauna iš veiklos elektrą intensyviai naudojančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, chemijos ar plastiko gamintojai.

    Šia lengvata siekiama skatinti įmones investuoti į energetinį efektyvumą, todėl lengvatą gaunanti įmonė įsipareigoja diegti energetinio efektyvumo sprendimus, investuodama ne mažiau nei 75 proc. nuo susigrąžintos VIAP sumos.

    VIAP lengvata įmonės galės pasinaudoti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. Lengvatą norinčios gauti įmonės prašymus gali teikti UAB „Baltpool“ iki 2019 m. liepos 1 d.

  • „Enefit“ žengė į privačių vartotojų rinką Latvijoje, analizuoja galimybes tai padaryti ir Lietuvoje

    Didžiausios energijos gamintojos Baltijos šalyse „Eesti Energia“ dukterinė įmonė „Enefit“ pradėjo elektros prekybą namų vartotojams Latvijoje. Čia „Enefit“ pateikė kainodaros naujovę – tarifą, kurio dydis nepriklauso nuo vartotojo sunaudotos energijos kiekio, taip pat pasiūlė atsinaujinančios energijos sprendimus. Lietuvoje „Enefit“ kol kas elektrą parduoda tik juridiniams asmenims, tačiau bendrovės atstovai neatmeta galimybės ateityje ją tiekti ir namų vartotojams.

    Latvijoje padidins konkurenciją

    „Enefit“ tyrimo duomenimis, beveik pusė (45 proc.) namų ūkių Latvijoje bent kartą per metus svarsto galimybę keisti elektros tiekėją, tačiau tik 6 proc. tai ir padaro. Pusės respondentų teigimu, savo esamu paslaugų tiekėju jie kliaujasi daugiausia dėl įpročio ir geresnių alternatyvų trūkumo. Žengdama į Latvijos namų vartotojų rinką „Enefit“ siekia sudaryti konkurencingesnę aplinką ir padidinti pasirinkimą vartotojams.

    Pasiūlė patrauklią kainodarą

    „Enefit“ Latvijos gyventojams pasiūlė du tarifų planus – Dinaminį ir Fiksuotą. Abiem tarifams numatytas toks pat – 2 eurų paslaugos mokestis, o elektros energija vartotojams tiekiama didmenine rinkos kaina, be jokio papildomo antkainio. Tokia kainodara – naujiena Latvijos rinkoje. Pasirinkus Fiksuotą tarifą, vartotojas moka vienodą kainą visą sutarties periodą, nepriklausomai nuo elektros kainos svyravimų rinkoje. Tuo tarpu pasirinkus dinaminį tarifą, elektros kaina keičiasi kas valandą, priklausomai nuo svyravimų rinkoje.

    „Enefit“ planuoja išplėtoti ir daugiau produktų gyventojams, teikti techninio aptarnavimo paslaugas ir energijos taupymo sprendimus taip pat pradėti ir dujų tiekimą. Bendrovė tikisi ilgainiui atsiriekti apie 10 proc. namų vartotojų rinkos dalį.

    Trečdalis namų ūkių pasiruošę gaminti elektros energiją

    „Enefit“ apibendrinti duomenys rodo, kad namų ūkių, gaminančių nuosavą energiją, skaičius padvigubėjo per pastaruosius trejus metus. Šių metų apklausos duomenys aiškiai parodė, kad 30 proc. Latvijos vartotojų svarsto galimybę įsirengti saulės energijos įrenginius savo namuose.

    Praėjusių metų pabaigoje 474 namų ūkiai turėjo energijos gamintojo statusą, ir dauguma jų (94 proc.) energijos gamybai naudojo saulės fotomodulius. Palyginimui, 2015 m. tik 233 namų ūkiai buvo įsirengę saulės energijos gamybos įrenginius.

    „Enefit“ namų ūkio segmento vadovas Mārtiņš Vancāns teigia, kad žmonių susidomėjimas energijos gamyba per pastaruosius metus yra išaugusių elektros sąnaudų ir didesnio informuotumo apie žaliosios energijos sprendimus rezultatas: „Mes dabar matome, kad saulės energija gali tapti labiausiai paplitusiu energijos ir šildymo sąnaudų mažinimo sprendimu mūsų namų ūkiuose, nes vėjo energija vargu ar įgis tokį pat populiarumą. Dabartinių technologinių pasiekimų dėka saulės fotomodulių įrengimas yra paprastas, ženkliai mažina sąnaudas ir leidžia tikėtis trumpesnio atsipirkimo laikotarpio. Be to, supratimas, kad įgyvendinant ilgalaikes investicijas į savo namų įrengimą galima naudoti aplinkai draugiškus sprendimus – dažnai tampa lemiamu veiksniu.“

    Šiais metais Latvijos namų ūkių, pasirinkusių gaminti nuosavą energiją, skaičius auga taip pat. „Enefit“ kiekvieną mėnesį gauna apie 70 prašymų įrengti saulės elektrines. Tai rodo aiškią tendenciją per ateinančius metus, kad vartotojų lankstumas ir gebėjimas naudotis efektyviais sprendimais, skirtais tiek energijai gaminti, tiek vartoti, formuos namų ūkių galimybes optimizuoti savo sąnaudas.

    Lietuvoje laukia palankesnių sąlygų

    Pasak „Enefit“ generalinio direktoriaus Lietuvoje Vytenio Koryznos, Lietuvoje taip pat stinga elektros tiekėjų konkurencijos namų vartotojų segmente, o to priežastis – elektros rinkos reguliacinė aplinka.

    „Lietuvoje esanti reguliacinė aplinka riboja energetikos bendrovių galimybes pasiūlyti inovatyvius sprendimus namų vartotojams. Tikimės, kad 2020 metai atneš esminius pokyčius, o Seimui ir Energetikos ministerijai inicijavus reikiamus teisinių aktų pakeitimus ir VKEKK nebenustatant kainų namų vartotojams, šis segmentas taps atviras nepriklausomų elektros tiekėjų konkurencijai ir rinkos evoliucijai. „Enefit“ seka reguliacinės aplinkos pokyčius ir neatmeta galimybės ateityje teikti elektrą Lietuvos gyventojams“, – sako V. Koryzna.

    Jis taip pat pastebi, kad jau ir tarp namų vartotojų auga poreikis inovatyviems energetiniams sprendimams. „Kylančios elektros energijos kainos, kintantys vartotojų poreikiai bei būtinybė prisidėti prie klimato kaitos mažinimo verčia energetikos sektorių ieškoti naujų sprendimų, leidžiančių namų vartotojams efektyviau vartoti elektros energiją, ar patiems tapti ir elektros gamintojais“, – teigia „Enefit“ vadovas.

  • Per 2018 m. „Enefit“ Lietuvoje augino klientų skaičių ir pajamas

    Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo daugiau kaip 57 procentais. Bendrovės pajamų augimą lėmė pastebimai išaugęs klientų skaičius, didesni parduotos elektros energijos ir dujų kiekiai, taip pat didesnės vidutinės elektros kainos biržoje. Bendrovė per praėjusius metus, įskaitant išvestinių priemonių vertinimą, uždirbo 1,03 mln. eurų grynojo pelno.

    „Per pastaruosius metus užimamą rinkos dalį pagal elektros tiekimą verslo klientams padidinome trečdaliu – iki 18 proc., tai mums leido tapti trečiu pagal dydį nepriklausomu energijos tiekėju šalyje. Per pastaruosius metus pritraukėme daugiau kaip 200 naujų klientų, pardavėme daugiau energijos, taip pat sėkmingai startavome siūlydami naujus, į energetinį efektyvumą orientuotus sprendimus verslui“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.

    Bendrovė praėjusiais metais įgyvendino pirmuosius projektus įdiegdama energiją taupančius LED apšvietimo sprendimus didelį plotą užimančiose prekybos, sandėliavimo įmonių patalpose ir našesnius reaktyviosios galios įrenginius, pradėti projektiniai vertinimai diegiant elektros gamybos pajėgumus iš saulės energijos PPA kontraktų pagrindu. Pastarasis susitarimo tipas yra naujovė šalies rinkoje. Vienas pagrindinių jo pranašumų tas, kad klientui nereikia prisiimti jokių tiesioginių saulės jėgainės įrengimo sąnaudų – ją sumontuoja ir prižiūri „Enefit“, o klientas gauna galimybę pirkti žaliąją elektros energiją mažesne kaina. Šiuo atveju klientui nereikia mokėti skirstymo, perdavimo ir VIAP mokesčių.

    Pasak V. Koryznos, per šiuos metus „Enefit“ ketina skirti daug dėmesio tolesnei energetikos paslaugų plėtrai ir atitinkamų komandos kompetencijų stiprinimui. „Naujos sritys, kuriose 2019 m. planuojame augimą, tai saulės jėgainių plėtra minėtų PPA sutarčių pagrindu, miestų apšvietimo modernizavimo projektai, verslo klientų efektyvaus elektros energijos vartojimo stebėsenos ir valdymo sprendimai“, – teigia V. Koryzna.

    Be to, bendrovė tikisi, kad šįmet pradėti rinkos pasiruošimo darbai visiškam namų vartotojų rinkos dereguliavimui jau 2020-aisiais atvers rinką konkurencijai tarp nepriklausomų tiekėjų, tuo pačiu Lietuvos namų vartotojams suteikiant inovatyvių energijos valdymo sprendimų pasirinkimo galimybę.

    Per 2018 m. „Enefit“ galutiniams vartotojams iš viso pardavė 801 GWh elektros energijos. Be to, 47 proc. visos „Enefit“ parduotos elektros buvo gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Per ateinančius metus bendrovė planuoja patiekti daugiau kaip 1 TWh elektros energijos.

    Šių metų pradžioje „Enefit“ turėjo apie 1,4 tūkst. klientų, o elektrą tiekė į daugiau kaip 7,5 tūkst. objektų visoje šalyje.

    „Eesti energia“ didino pajamas ir pelną

    Pagrindinė įmonė „Eesti energia“, kuriai priklauso bendrovė „Enefit“, per 2018 m. gavo 875 mln. eurų pajamų, kurios buvo 16 proc. didesnės negu prieš metus. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaitymų (EBITDA) praėjusiais metais sudarė 283 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, buvo didesnis 7 procentais. Bendrovė per praėjusius metus iš viso pagamino 9,1 TWh elektros energijos.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Balandis