Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

19.03 2019

Energetikos rinkos apžvalga 2019 m. vasaris

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Vis dažniau džiuginant saulei ir sparčiu žingsniu atskubant pavasariui, pastebimas ir energijos kainų kritimas. Tikimės, pavasaris atneš naujų vėjų ir į Jūsų kasdienybę.

Elektros energijos kaina pasiekė mažiausią lygį per keletą pastarųjų mėnesių, to priežastis – palaipsniui šylantis oras ir dėl tirpstančio sniego didėjantis vandens rezervuarų lygis Šiaurės šalyse. Šiuo metu rezervų lygis yra padidėjęs iki - 9,1 TWh, tačiau vis dar žemiau vidutinio. Prognozuojama, jog esant palankioms oro sąlygoms, galima laukti dar didesnio elektros energijos kainos kritimo. Tačiau, dėl vis dar žemo vandens rezervų lygio ir aukštų CO2 kvotų kainų, siekiančių 21 Eur/toną, kainos sumažėjimas gali būti trumpalaikis.

Dujų rinkoje, dėl įsibėgėjančio pavasario ir šylančio oro, taip pat pastebima gamtinių dujų kainos mažėjimo tendencija. Per keletą pastarųjų savaičių gamtinių dujų kaina nukrito kiek daugiau nei 5 proc. Kainos mažėjimą lemia ir mažėjanti dujų paklausa bei didėjanti SGD pasiūla Europoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Nors energijos rinkoje stebime kainų mažėjimo tendenciją, kainų svyravimai vis dar išlieka. Siekiant prie jų prisitaikyti, verta ieškoti ir alternatyvių energijos sprendimų, padedančių ne tik sutaupyti, bet ir mažinančių neigiamą įtaką gamtai. Saulės energijos sprendimai – puiki alternatyva artėjant vasarai.

  • Vasarį elektros energijos kaina gerokai nukrito

    Palyginti su sausiu, vasarį elektros energijos kaina smarkiai krito. Estijoje, palyginti su sausiu, elektros energijos kaina nukrito 17,4 proc., arba iki 47,01 euro už megavatvalandę. Suomijoje kaina nukrito net 18,3 proc., t. y. vasarį elektros energija vidutiniškai kainavo 46,48 euro už megavatvalandę. Palyginti su 2018 metais, kainų skirtumas yra mažesnis nei įprastai, priežastis greičiausiai yra šaltas praėjusių metų vasaris.

    Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos biržos kainos buvo atitinkamai 47,01 euro už megavatvalandę ir 46,69 euro už megavatvalandę.

    Elektros energijos kainos nukrito dėl mūsų regioną netikėtai užplūdusio šilto oro. Prie kainų mažėjimo prisidėjo ir gerokai pasipildę hidrorezervai bei CO2 kvotų kainų kritimas.

    Kai Suomijos kainų regione buvo baigti išankstiniai sandoriai kitam mėnesiui, paskutinę vasario dieną kaina buvo 45,26 euro už megavatvalandę.

  • Situacija naftos ir dujų rinkoje vasarį

    Žaliavinės naftos kaina vasarį toliau augo ir per mėnesį pakilo beveik 6,7 proc. Anglies dioksido emisijos kvotų kainos nuo metų pradžios mažėja. Vidutinė kvotų kaina vasarį buvo beveik 9,7 proc. mažesnė nei mėnesį prieš tai.

    Nukrito ir sausio bei vasario „Gaspool“ ir „TTF“ ateities sandorių „prieš mėnesį“ dujų kainos. „Gaspool“ kaina nukrito 15,6 proc., o TTF – 16,5 proc.

    Euro ir dolerio kursas per mėnesį nukrito 0,6 proc.

  • Patvirtinta VIAP lengvata didiesiems energijos vartotojams

    Vasario pabaigoje Vyriausybė pritarė VIAP lengvatos projektui. Lengvata, mokant už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), didieji energijos vartotojai galės pasinaudoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.

    Įsigaliojus pakeitimams, už praėjusius metus įmonės galės susigrąžinti 85 proc. VIAP mokesčio dalies, susijusios su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

    Šia lengvata galės pasinaudoti įmonės, kurios per metus sunaudoja daugiau kaip 1 GWh elektros energijos ir yra atlikusios energijos vartojimo auditą ne anksčiau nei prieš 4 metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo. Diferencijuoto VIAP mokesčio lengvata galės pasinaudoti tam tikruose sektoriuose veikiančios pramonės įmonės. Pasitikrinti ar Jūsų įmonė gali pretenduoti į VIAP lengvatą galite Europos Komisijos 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugos ir energetikos gairėse.

    Šia lengvata siekiama skatinti įmones investuoti į energetinį efektyvumą, todėl lengvatą gaunanti įmonė įsipareigoja diegti energetinio efektyvumo sprendimus, investuodama ne mažiau nei 75 proc. nuo susigrąžintos VIAP sumos.

    VIAP lengvatą už 2019 m. norinčios gauti įmonės prašymus galės teikti UAB „Baltpool“, nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 liepos 1 d.

     
     
     
     
  • Kuriant bendrą Baltijos šalių dujų rinką Lietuva kiek atsitraukia

    Vasario mėnesį Suomija, Estija bei Latvija pasirašė susitarimą dėl bendros dujų rinkos sukūrimo iki 2020 metų, tačiau Lietuva liko nuošalyje. Lietuva derasi dėl šaliai palankios kainodaros, šalių atsakymo tikimasi sulaukti iki 2019 metų kovo 1 dienos.

    Sutartį pasirašiusios šalys – Suomija, Estija ir Latvija – susitarė dėl dujų importavimo vienu tarifu, netaikant tarpvalstybinių mokesčių, taip dujos tarp šių šalių bus transportuojamos be papildomų išlaidų. Dar vienas sutartyje numatomas aspektas – šalys susitarė sukurti intersisteminio kompensavimo mechanizmą, pagal kurį būtų ne tik kompensuojamos išlaidos, patiriamos dėl dujų tranzito, bet ir dalijamasi pelnu iš vietinių rinkliavų.

    Lietuvos Energetikos ministerijos teigimu, siūlomas bendradarbiavimo modelis būtų nuostolingas Lietuvos dujų vartotojų atžvilgiu, todėl nepavyko pasiekti bendro keturių šalių susitarimo. Lietuva pateikė pasiūlymą, kuriame nurodomos sąlygos, kuriomis Lietuva galėtų prisijungti prie bendros dujų rinkos – Lietuva sutinka netaikyti dujų transportavimo mokesčiu jungties su Latvija taške, tačiau nenori būti įtraukta į intersisteminio kompensavimo mechanizmą – tai reikštų nuostolius Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui.

  • 2019-ųjų energetikos rinka – nauja kainų realybė ir investicijos į efektyvumą

    2019-ieji daugeliui šalies įmonių, kaip ir buitiniams vartotojams, atnešė padidėjusias elektros kainas. Todėl nemažai įmonių šįmet ieškos būdų, kaip šią kainą sumažinti, o tarp galimų pasirinkimų – nauji energijos produktai, efektyvūs energijos sprendimai ir autonominė elektros gamyba. Tiesa, šioje srityje pagelbės ir Energetikos ministerijos ruošiama VIAP lengvata. Tuo metu pasiruošimas buitinių vartotojų rinkos liberalizavimui yra sustojęs.

    Nauja elektros kainų realybė

    Į 2019-uosius įžengėme susitaikę su nauja elektros kainų realybe – smarkiai išaugusios praėjusių metų pradžioje, jos taip ir negrįžo į tą lygį, prie kurio nepriklausomos rinkos dalyviai buvo įpratę per ankstesnius keletą metų. Tiesa, smarkiau išaugusias kainas daugiau verslų pajuto tik praėjusį rudenį, kai reikėjo pasirašyti naujas elektros įsigijimo sutartis ateinantiems metams.

    Elektros kainos biržoje šių metų pradžioje, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, išlieka didesnės daugiau kaip 40 procentų. Elektros kainos išaugusios ne vien vietinėje Baltijos ir Šiaurės šalių zonoje, bet ir likusioje Europos dalyje. Tokiai tendencijai didelę įtaką turėjo ES siekis stabdyti pasaulinę klimato kaitą ir panaikinti perteklines CO2 kvotas, dėl to jų kainos rinkoje kelis kartus išaugo, o energijos gamyba naudojant tradicinius gamybos šaltinius pastebimai pabrango.

    Šiuo metu prognozuojama, kad 2019 m. elektros kainos išsilaikys panašiame lygyje, todėl verslui teks susitaikyti su šia naująja realybe. Tiesa, įmonės nėra visiškai bejėgės – yra priemonių, kurios gali padėti valdyti aukštų kainų riziką. Pavyzdžiui, nepriklausomi energijos tiekėjai gali pasiūlyti lankstesnių elektros energijos produktų, kurie padėtų greičiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje ir pasinaudoti elektros kainų mažėjimo tendencija.

    Nuo šių metų pradžios įmonėms atsirado Vakarų Europoje itin paplitusi galimybė fiksuoti elektros kainą pasirinktam laikotarpiui ateityje. Kai kaina fiksuojama 3–4 kartus per metus, tai leidžia įmonėms neįsipareigoti pirkti elektros už tą pačią kainą ištisus 12 mėnesių. Stebėdamos rinkos kainų pokyčius ir nelaukdamos metų pabaigos, jos pačios kelis kartus metuose gali nuspręsti, kuriam laikotarpiui ir kokią elektros kainą jos nori fiksuoti. Toks būdas pravartus tuomet, kai rinkos kainos linkusios smarkiai svyruoti – taip įmonės gali išvengti ilgo laikotarpio įsipareigojimų ir efektyviau valdyti savo išlaidas elektros energijai.

    Energinis efektyvumas ir autonominė gamyba

    Kita galimybė įmonėms – energijos vartojimo efektyvumą galintys padidinti sprendimai ir autonomiška elektros gamyba. Išaugusios elektros kainos skatina iš naujo įvertinti tokių sprendimų atsiperkamumą ir persvarstyti investicijų prioritetus. Pavyzdžiui, atnaujinusios reaktyviosios galios kompensavimo įrenginius ar seno tipo apšvietimo lempas pakeitus taupiais LED sprendimais, įmonės gali sutaupyti 50–80 proc. šioms reikmėms sunaudojamos energijos. Tokios investicijos atsiperka per 2–5 metų laikotarpį.

    Kalbant apie autonomišką elektros gamybą, vienas iš techniškai nesudėtingų sprendimų yra saulės elektrinės. Iki šiol nemaža dalis įmonių į jas žvelgė skeptiškai dėl palyginti ilgo atsipirkimo laikotarpio, siekusio apie 15–20 metų. Tačiau išaugusios elektros kainos ir toliau pingančios technologijos skatina keisti tokią nuostatą. Šiuo metu įrengti 1 kWh instaliuotos saulės elektrinės galios kainuoja apie 800–900 eurų. Atsižvelgus į elektros kainą, saulės elektrinės atsipirkimo terminas yra sutrumpėjęs iki 7–10 metų. Be to, klientams nepriklausomi energijos tiekėjai gali pasiūlyti įsidiegti saulės elektrines be išankstinių investicijų, tokiu atveju sprendimo kaina įtraukiama į mėnesio mokestį už elektrą ir išskaidoma per kelerius metus.

    Geros naujienos pramonės įmonėms

    Vasario mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino lengvatą dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP), kuria galės pasinaudoti daug elektros sunaudojančios pramonės įmonės. Pagal su EK suderintą tvarką daugiau kaip 1 GWh elektros energijos per metus sunaudojančios įmonės galės susigrąžinti 85 proc. sumokėtos VIAP dalies.

    Prašymus šiai lengvatai gauti įmonės galės pateikti iki šių metų liepos 1 dienos. Tokiu žingsniu Vyriausybė siekia padidinti pramonės konkurencingumą, tuo metu daug elektros naudojančioms įmonėms tai bus būdas sumažinti savo sąnaudas ir gamybos savikainą.

    Nežinia dėl buitinių vartotojų

    Praėjusiais metais buvo patvirtinta nauja Lietuvos energetikos strategija. Viena iš svarbių jos dalių – buitinių vartotojų rinkos liberalizavimas nuo 2020-ųjų pradžios. Praėjusiais metais buvo žengti keli reikšmingi žingsniai link to – buvo parengta galimybių analizė, su ja supažindinti nepriklausomi energijos tiekėjai, įvertintos jų pastabos. Tačiau tolesnis techninių sąlygų ir atitinkamų teisės aktų rengimas šiuo metu, panašu, yra sustojęs.

    Kaip rodo „Enefit“ ir jos pagrindinės bendrovės „Eesti Energia“ patirtis kaimyninėse rinkose, rinkos dalyviams pasiruošti sklandžiai aptarnauti buitinius klientus reikia bent 6 mėnesių laiko. Todėl visi rinkos veikimo principai turėtų būti aiškūs dar šią vasarą, iki kurios liko mažiau negu pusmetis. Nespėjus parengti atitinkamų teisės aktų ar juos parengus tik antroje metų pusėje, liberalizuotos rinkos startas gali būti vangus arba nukeltas ateičiai.

  • „Hortes“ sodininkystės centras – žalia oazė greitai kintančioje kasdienybėje

    Stambus bendrovės „Eesti Energia“ verslo klientas „Hortes“ yra didžiausias Estijos sodininkystės centras, siūlantis platų vidaus ir lauko augalų pasirinkimą, sodo prekių ir įvairių reikmenų patalpoms, terasai, balkonui ir naminių gyvūnų priežiūrai. Sodininkystės centre daug dėmesio skiriama įkvėpimo suteikiančiai prekybos aplinkai.

    „Hortes“ dirba patyrę klientų aptarnavimo darbuotojai, konsultuojantys renkantis prekes ir galintys patarti dėl jų naudojimo ateityje: „Mūsų lankytojai visada tikisi malonių staigmenų, jie ateina čia praleisti laiko su šeima, pasisemti idėjų ir pakelti sau nuotaiką. Jei nežinote, ką kam nors dovanoti, mes visada turime ką pasiūlyti įvairioms progoms. Be to, pas mus yra didžiausias Estijoje naminių gyvūnų prekių skyrius, į kurį klientai gali atvykti apsipirkti kartu su savo augintiniais“, – pasakoja „Hortes“ rinkodaros vadovas Älian Mägi.

    Vienas didžiausių „Hortes“ privalumų yra gausus augalų pasirinkimas. Ištisus metus centre siūloma daugybė žydinčių ir kitų kambarinių augalų gražiais dekoratyviais lapais. Priklausomai nuo sezono, centre galima įsigyti jaunų augalų, daugiamečių augalų, sodinukų, taip pat gyvatvorių augalų, įvairių augalų gėlynams. Patyrę „Hortes“ produktų vadovai kiekvienais metais vyksta į užsienį ieškoti gražiausių augalų, kad savo klientams galėtų užtikrinti įvairiapusį pasirinkimą ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Kurdami sodininkystės centrą stengėmės sudaryti augalams kuo geresnes sąlygas. Klimato reguliavimo įrenginiai užtikrina augalams vienodą temperatūrą ir tinkamą drėgmės lygį. Erdvus stiklinis pastatas užtikrina pakankamai natūralios šviesos. „Hortes“ centras įsikūręs 7 000 kv. m. plote, pusė ploto, arba 3 500 kv. m., yra lauke, taigi mūsų asortimentas platus. Augalų sveikata kasdien rūpinasi specialų išsilavinimą turintys darbuotojai, kurių ilgalaikė patirtis leidžia duoti vertingų patarimų ir mūsų klientams“, – papildo Mägi.

    Augalams reikia daug šviesos, todėl statant „Hortes“ pastatus buvo naudojama daug permatomų medžiagų, nes natūrali šviesa augalams yra geriausia. Žiemą šiltnamio tipo pastato šildymo ir energijos sąnaudos yra gerokai didesnės nei paprastuose pastatuose. „Siekdami sumažinti elektros sąnaudas, pamažu pakeitėme pasenusias fluorescencines ir kaitrines lempas į LED šviesos šaltinius. Kai kur vietoj bendro apšvietimo naudojame taškinio apšvietimo LED lempas“, – aiškina Mägi.

    „Estijos rinkoje veiklą pradėjome 2006 metais ir mums pavyko užkariauti žmonių širdis. Estijoje jau įsitvirtinome, dabar dar planuojame atidaryti antrą centrą Tähesajuje, kad būtume arčiau Rytų Talino gyventojų. Į „Hortes“ centrą siūlome atvykti mažiausiai du kartus per metus: vieną kartą gegužės pradžioje, kad pamatytumėte pavasarinių gėlių šventę, ir paskui gruodį – aplankyti nuostabią Kalėdų šalį“, – pataria Mägi.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Birželis