Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

17.01 2019

Energetikos rinkos apžvalga 2018 m. gruodis

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Prasidėjus naujiems metams dažnas iš mūsų galvojame apie duotus pažadus, būsimus planus ir savo lūkesčius. Tikimės, kad į 2019-uosius įžengėte kupini energijos ir esate pasiruošę laukiantiems iššūkiams!

Mūsų komanda 2019-uosius pradeda gerokai sustiprėjusi. Nuo metų pradžios „Enefit Lietuva“ generaliniu direktoriumi paskirtas Vytenis Koryzna, sukaupęs patirties tarptautinėse informacinių technologijų kompanijose ir gerai išmanantis kasdienius vartotojų bei verslo poreikius.

„Enefit Lietuva“ auga ir sėkmingai plečia savo paslaugų spektrą. Dar 2017 m., pradėję prekiauti gamtinėmis dujomis, iš nepriklausomo elektros energijos pardavėjo tapome energijos pardavėju, o nuo 2018 m. pradėjome siūlyti energetinio efektyvumo paslaugas. Planuojamas tolesnis augimas ir ambicijos reikalauja atitinkamos valdymo struktūros, kuri užtikrintų maksimaliai efektyvų veiklos organizavimą ir lokalumą.

Naujų metų pradžia atnešė kiek išaugusias elektros energijos kainas. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais dėl aktyvesnės vėjo energijos gamybos elektros energijos kaina laikėsi kiek žemesniame lygyje. Sausio antrąją savaitę elektros energijos kaina kiek pakilo dėl padidėjusios CO2 kvotų kainos, kuri dabar siekia 23 Eur/t, bei vis dar žemesnio vandens rezervų lygio Skandinavijos šalyse. Tačiau mažesnės anglies, naftos ir dujų kainos neleidžia elektros energijos kainai ženkliai išaugti.

Gamtinių dujų rinkoje, kaip ir keletą paskutinių mėnesių, vis dar pastebimas kainos mažėjimas. Apčiuopiamą įtaką dujų kainos mažėjimui turi intensyvi SGD terminalo veikla Europoje bei didelis naftos atsargų kiekis JAV. Be to, šią žiemą, palyginti su pernai metais, pastebimi šiltesni ir švelnesni orai, kas taip pat lemia žemesnį gamtinių dujų kainų lygį.

2018 m. elektros energijos megavatvalandė, palyginti su 2017 m., pabrango daugiau nei 40 procentų. Prognozuojama, jog 2019 m. energijos kainos išliks aukštesniame lygyje. Siekiant sumažinti išlaidas, kviečiame Jus į energetiką žvelgti inovatyviai – pagalvoti apie energetinio efektyvumo sprendimus, kurie ne tik padeda sutaupyti, bet ir mažina neigiamą įtaką gamtai.

  • Gruodį elektros energijos kainos liko tokios pat, kaip lapkritį

    Kaip ir buvo galima tikėtis uždarant ateities sandorius lapkričio pabaigoje, gruodį elektros energijos kainos liko panašaus lygio, kokios buvo lapkritį. Estijoje elektros energijos kaina pakilo 0,8 %, arba iki 53,05 euro už megavatvalandę, Suomijoje – 4,5 %, arba iki 52,32 euro už megavatvalandę.

    Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kainos nukrito iki artimos Estijos kainai – Latvijoje 2,9 %, o Lietuvoje – 3,3 %. Abiejuose kainų regionuose vidutinė elektros energijos kaina gruodį buvo 53,62 €/MWh.

    Palyginti su praėjusių metų gruodžiu, elektros energijos kaina visuose minėtuose kainų regionuose vidutiniškai padidėjo apie 65 %. Stabiliai nepalankus hidrobalansas ir CO2 kvotų kainų kilimas lėmė tai, kad kainos išliko aukštos. Kainų Latvijoje ir Lietuvoje skirtumą, nuo kainos Estijoje, padėjo sumažinti tai, kad gruodį Estijos ir Latvijos jungiamoji elektros linija buvo ribojama mažiau nei lapkritį.

    Trumpai apžvelkime ir praėjusių metų elektros energijos rinką. Palyginti su 2017 metais, 2018 metais elektros energijos megavatvalandė Estijoje pabrango 41,8 %, arba iki 47,07 euro, Suomijoje 41,0 %, arba iki 46,80 euro, Latvijoje 43,9 %, arba iki 49,90 euro, o Lietuvoje 42,3 %, arba iki 50,00 euro.

    Pagrindiniai elektros energijos brangimo veiksniai buvo CO2 kvotų rinka ir visus metus išlikęs žemas hidrobalansas Šiaurės šalyse. Jei 2017 m. dėmesį atkreipė kvotų kainos kilimas iki 8 eurų už toną, tai 2018 m. CO2 kvotų kaina pakilo net iki 25 eurų už toną. Augimo tendencija išsilaikė iki rudens ir po nedidelio kritimo kvotų kaina vėl sugrįžo į ankstesnį 25 €/t lygį. Kainos augimo priežastis yra pokyčiai kvotų rinkoje, dėl kurių sumažėjo kvotų skaičius. Hidrobalansui daugiausia įtakos turėjo labai šilta ir sausa vasara, nulėmusi žemiausią hidrobalanso lygį per pastaruosius penkerius metus. Reikšmingas buvo ir bendras energijos kainų kilimas, pavyzdžiui, akmens anglių rinka pasiekė aukščiausią kainų lygį per pastaruosius penkerius metus, o naftos kaina pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2014 m. pabaigos.

    Gruodį ateities sandorių kainos Suomijos kainų regione sausiui išliko 59,98 €/MWh lygyje, todėl galima tikėtis, kad sausį kainos kils. Remiantis ateities sandoriais galima prognozuoti, kad 2019 m. vidutinė elektros energijos kaina bus apie 53 €/MWh, tai reiškia, kad 2018 m. antroje pusėje vyravusios aukštesnės elektros energijos kainos persikels ir į 2019 metus.

  • Naftos ir dujų kainos gruodį krito

    Nežiūrint OPEC susitarimo toliau mažinti gamybą, vidutinė mėnesio „Brent“ žaliavinės naftos kaina nukrito 12,6 %, arba iki 57,67 dolerio už barelį. Naftos kaina smuko dėl didelių JAV atsargų ir silpnesnių, nei tikėtasi, Kinijos ekonomikos rodiklių.

    EUR/USD kursas gruodį buvo stabilus, euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,15 %. Vidutinis mėnesio EUR/USD kursas buvo 1,1384.

    Kartu su naftos kainomis nukrito ir dujų kainos. „GasPool“ sandorių „prieš mėnesį“ kainos nukrito 3,8 %, arba iki 24,03 €/MWh lygio, o TTF kainos nukrito 3,2 %, arba iki 24,21 €/MWh. Dujų kainos krito dėl mažesnio vartojimo švenčių laikotarpiu ir didelės pasiūlos.

  • Svarbus žingsnis link Baltijos šalių sinchronizacijos su žemynine Europa

    Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo. Nauja jungtis vadinsis „Harmony Link“, tai svarbus žingsnis Baltijos šalių sinchronizacijos projekte.

    Baltijos šalių sinchronizavimas vyks per jau veikiančią jungtį „LitPol Link“ ir naujai įrengtą jūrinį kabelį „Harmony Link“.

    Baltijos šalys iki šiol veikia posovietinės energetinės sistemos BRELL žiede, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėtas Baltijos šalių sinchronizacijos projektas su žemynine Europa. 2018 metų birželį Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos vadovai pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizacijos projekto vykdymo.

  • Iš Baltarusijos bus importuojama mažiau elektros energijos

    VKEKK patvirtino naujas elektros jungčių pralaidumo taisykles, kuriose nuo 2019 metų vasario 1 d. Baltarusijos ir Lietuvos jungčiai panaikinamas prioritetas.

    Neseniai patvirtintose taisyklėse numatoma, kaip bus skaičiuojamas tarpzoninis perdavimo sistemos pralaidumas tarp Baltijos valstybių ir tarp Lietuvos bei Karaliaučiaus ir Baltarusijos. Nelieka anksčiau taikyto 200 MW pralaidumo tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

    Nuo šių metų vasario 1 d. prioritetas elektros energijos importui bus teikiamas komerciniams srautas tarp ES šalių. Elektros energijos pralaidumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos priklausys nuo Latvijos-Estijos jungties apkrovimo.

  • Pakoreguota 2019 m. SGD terminalo saugumo dedamoji

    VKEKK, atsižvelgdama į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus, pakoregavo lapkričio 22 d. posėdyje nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – nuo 2019 m. sausio 1 d. bus taikoma 559,34 Eur/(MWh/parą/metus) kaina.

    Anksčiau nustatyta gamtinių dujų saugumo dedamoji (618,94 Eur/(MWh/parą/metus) sumažinta dėl mažesnių paskirtajam tiekėjui kompensuojamų sąnaudų technologinėms reikmėms, taip pat į saugumo dedamąją nebėra įskaičiuojamos paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudos (išskyrus SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudas) ir tiekimo marža.

  • „Klaipėdos pienas“: reaktyviosios galios kompensavimo įrenginys ne tik subalansuoja tinklą, bet ir mažina sąnaudas

    AB „Klaipėdos pienas“ – vienas didžiausių valgomųjų ledų gamintojų Lietuvoje. Įmonė veikia jau daugiau nei 60 metų, gaminama produkcija yra apdovanota ne vienu tarptautiniu apdovanojimu. „Baltoji varnelė“ bei „Dione“ – būtent šių gerai žinomų prekinių ženklų gamintojas yra Klaipėdos pienas.

    Įmonės prioritetas – nuolatinis ledų gaminimo technologijos tobulinimas nepamirštant ir ilgamečių darbo tradicijų. AB „Klaipėdos pienas“ valgomieji ledai gaminami tik iš aukščiausios kokybės sudedamųjų dalių, atvežtų iš įvairių pasaulio šalių. Pavyzdžiui, klevų sirupas bendrovę pasiekia iš Kanados, kava – iš Indijos, o šokoladas – iš Belgijos.

    AB „Klaipėdos pienas“ pagaminamos produkcijos kiekis kasmet auga, todėl investicijos būtinos. Anksčiau bendrovė atliko šaldymo kamerų atnaujinimą, o šiuo metu vykdomas ir gamybinių linijų atnaujinimas. Bendrovė inovatyviai žiūri ir į energijos vartojimo efektyvumo didinimą. „Suprantame energetinio efektyvumo sprendimų apčiuopiamą naudą, todėl atnaujinome seną apšvietimą LED tipo šviestuvais, o dabar, padedami „Enefit“, atnaujinome ir anksčiau įrengtą reaktyviosios galios kompensavimo įrenginį“, – patirtimi dalijasi „Klaipėdos pienas“ projektų vadovas Artūras Kanapienis.

    Reaktyviosios galios kompensavimo įrenginys skirtas energetinio efektyvumo didinimui – jis pailgina variklių ir transformatorių eksploatacijos laiką, subalansuoja tinklą bei mažina sąnaudas už reaktyviąją energiją žemos įtampos tinkluose.

    AB „Klaipėdos pienas“ naudojamo reaktyviosios galios kompensavimo įrenginio keitimo projektas atliktas per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Numatoma, jog projektas bendrovei atsipirks per 2 metus, o per vienus metus ji galės sutaupyti apie 4 000 Eur. Praėjus keletui mėnesių nuo įrenginio įdiegimo reaktyviosios energijos vartojimas sumažėjo daugiau nei 50 proc.

    „Bendradarbiavimas su „Enefit“ buvo lengvas ir aiškus, o darbai atlikti laiku. Vienas pagrindinių argumentų, kodėl pasirinkome bendradarbiauti su „Enefit“ – nereikalingos išankstinės investicijos. Projektą finansuoja „Enefit“, o abonentinį mokestį mokame iš elektros energijos sutaupymo“, – apie projektą pasakoja A. Kanapienis.

    „Enefit“ pasirūpino visu įrenginio diegimo procesu – nuo esamos situacijos įvertinimo, techninių sprendimų parinkimo, iki pačio įrenginio montavimo. Visą sutarties galiojimo laikotarpį „Enefit“ nemokamai atliks įrenginio techninę priežiūrą. O pasibaigus sutarties laikotarpiui įrenginys taps AB „Klaipėdos pienas“ nuosavybe.

    Gražvydas Kruopys / „Enefit“ UAB Naujų paslaugų vystymo vadovas

    AB „Klaipėdos pienas“ – įmonė, su kuria paprasta bendrauti net ir pačiomis sudėtingiausiomis temomis. Kai tik pradėjome kalbėtis apie „Enefit“ siūlomas paslaugas, įmonė iškart įžvelgė potencialą ne tik atsinaujinti, bet ir sutaupyti. Tai atsakinga bendrovė, kuri nusprendė pasinaudoti reaktyviosios galios kompensavimo paslauga tik išanalizavusi kitus galimus variantus bei įsitikinusi, kad būtent „Enefit“ paslauga atneš didžiausią naudą.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Rugpjūtis