Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

19.11 2018

Energetikos rinkos apžvalga, 2018 m. spalis

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Lietuviškam rudeniui vis labiau įsibėgėjant bei vėstant orams pastebimas ir elektros kainų mažėjimas – jos, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo 6 procentais.

Žemesnės anglies dvideginio kvotų kainos bei sklandžiai veikiančios elektrinės mažina elektros energijos kainas. Tačiau sausesni nei įprastai orai vis dar neleidžia stabilizuotis vandens lygiui Šiaurės šalių hidroelektrinėse, tai lemia aukštesnį kainų lygį. Per keletą paskutinių savaičių vandens lygis nukrito – rezervuaruose susidarė 6,7 TWh deficitas. Orams labiau vėstant bei didėjant kritulių kiekiui, vandens rezervuarų lygis turėtų stabilizuotis ir prisidėti prie mažesnių elektros kainų.

Kadangi šįmet elektros kainos pasiekusios aukštesnį lygį, vis daugiau įmonių tampa aktualu mažinti jų poveikį pasitelkiant naujoviškas priemones ir sprendimus. Kviečiame Jus įvertinti energetinio efektyvumo situaciją savo įmonėje – ar įmonėje turite įsirengę taupiuosius LED šviestuvus, ar naudojamas reaktyviosios galios kompensavimo įrenginys yra savalaikis ir efektyvus. Dar viena idėja – galbūt Jūsų įmonei metas pagalvoti apie autonominį elektros generavimą biržos piko kainų metu pasitelkiant saulės elektrinę.

Be to, ar jau apsisprendėte dėl gamtinių dujų pirkimo sutarties atnaujinimo ateinantiems metams? Mūsų patirtis Baltijos šalyse rodo, kad klientai, naudojantys dujas tik šaltuoju metų laiku, fiksuodami kainą sumokėjo apie 20 proc. mažiau nei tie, kurie dujas pirko „GasPool“ biržos kaina. Jeigu dujas vartojate tik šaltuoju metu laiku, patariame fiksuoti kainą ir taip eliminuoti galimą kainų svyravimą.

Tarptautinės energetikos agentūros prognozės rodo, kad dujų suvartojimas pasaulyje per artimiausius du dešimtmečius didės. Gamtinės dujos klimato kaitos kontekste yra pirmas pagal patrauklumą energijos šaltinis, galintis pakeisti tokias taršias energijos rūšis kaip anglį ir naftą.

  • Elektros energijos kainos spalį toliau mažėjo

    Kaip ir tikėtasi, spalį elektros energijos kaina mažėjo. Estijoje ir Suomijoje spalį elektros energija kainavo vidutiniškai 46,36 euro už megavatvalandę, t. y. 9 proc. mažiau. Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kaina mažėjo šiek tiek kukliau – atitinkamai iki 55,04 ir 55,68 euro už megavatvalandę. Latvijoje kaina nukrito 6,7 proc., o Lietuvoje – 5,8 proc.

    Nors kainos ir mažėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos dar yra gana aukštos. Estijoje ir Suomijoje elektros energija kainuoja 38,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, o Latvijoje ir Lietuvoje – net 63,3 ir 62,1 proc. daugiau. Latvijos ir Lietuvos kainų skirtumą, palyginti su Estijos kainomis, didino elektros energijos perdavimo ribojimas per Kaliningrado ir Baltarusijos jungtis.

    Pagrindinės Šiaurės šalių branduolinės elektrinės visą spalį dirbo tvarkingai, todėl rinkoje buvo užtikrinta gera pasiūla. Be to, visą mėnesį krito ir CO2 kvotų kainos – palyginti su vidutine mėnesio kaina, kaina smuko 8,8 proc., arba iki 19,58 euro už toną. Dėl žemesnių elektros energijos kainų CO2 kvotų kaina mėnesio pabaigoje buvo 16,36 euro už toną.

    Spalio pabaigoje elektros energijos ateities sandorių kaina lapkričiui Suomijos kainų regione buvo 50,55 euro už megavatvalandę, todėl galima tikėtis, kad elektros energijos kaina šį mėnesį truputį kils. Gali būti, kad Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kaina kils iki 59 eurų už megavatvalandę.

  • Dujų kaina smuko, naftos kaina nepastovi

    Kadangi Iranui patvirtintos sankcijos sukėlė rinkose nerimo dėl naftos pasiūlos, spalio pradžioje nafta pabrango. Tačiau kainas mažino didelės JAV naftos atsargos ir biržų nuosmukis. Dėl aukštos naftos kainos mėnesio pradžioje vidutinė mėnesio „Brent“ žaliavinės naftos kaina ateities sandoriuose pakilo 1,9 proc., arba iki 80,6 dolerio už barelį, tačiau mėnesio pabaigoje gerokai nukrito (8,7 proc.) ir paskutinė lapkričio mėnesio rinkos uždarymo kaina buvo 75,47 dolerio už barelį.

    Doleris euro atžvilgiu spalį stiprėjo, vidutinis mėnesio EUR / USD kurso vertės pokytis buvo 1,5 proc. dolerio naudai. Paskutinis EUR / USD mėnesio kursas buvo 1,1318.

    Dujų kainos spalį daugiausia krito. „Gaspool“ kaina nukrito 6,1 proc., arba iki 26,13 euro už megavatvalandę, o TTF kaina nukrito 7 proc., arba iki 25,88 euro už megavatvalandę. Dujų kainos mažėjo dėl šiltesnių, nei tikėtasi, orų ir gerų vėjo energijos gamybos rezultatų antrą mėnesio pusę.

    *„Gaspool“ yra Vokietijos dujų birža, o TTF yra virtualioji Nyderlandų rinka, kurioje prekiaujama SGD. „Gaspool“ ir TTF yra arčiausiai Baltijos šalių esantys dujų prekybos centrai.

  • Paskelbti 2019 m. elektros energijos perdavimo ir gamtinių dujų skirstymo tarifai

    Spalio mėnesį VKEKK patvirtino AB „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos kainos tarifą 2019 metams – 0,657 ct/kWh (be PVM) bei sisteminių paslaugų kainą – 0,615 ct/kWh (be PVM).

    Perdavimo paslaugos kaina 2019 metams yra 6,5 proc. didesnė, nei taikoma šiais metais, o sisteminių paslaugų kaina išaugo 16,3 proc.

    Taip pat VKEKK patvirtino ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą 2019–2023 metų reguliavimo periodui – 5,32 eur/MWh.

    Gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba 2019-2023 metų periodui yra 3,6 proc. mažesnė, palyginus su dabar galiojančia.

     
     
     
     
     
     
     
     
  • Gamindama valymo priemones bendrovė „Mayeri“ rūpinasi aplinkos apsauga

    „Mayeri Industries AS“ yra didžiausia Baltijos šalyse Estijos kapitalo buitinės chemijos gamykla. Bendrovės produkcijos portfelį sudaro 16 prekių ženklų, priklausančių skirtingoms gaminių grupėms: buitinė chemija, automobilių chemija, sodo chemija ir tirpikliai. Pagrindinė tikslinė produktų auditorija yra mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovės, skalbyklos, maitinimo ir apgyvendinimo bendrovės visame Baltijos šalių regione.

    Bendrovė „Mayeri“ savo veikloje vadovaujasi šūkiu „Saugu tau, saugu gamtai!“. Bendrovė kasdien tobulina savo gaminius siekdama sumažinti neigiamą skalbimo ir valymo priemonių poveikį aplinkai. Poveikis aplinkai turi būti minimalus visais produktų naudojimo ir apykaitos etapais. „Suprantame, kad negalime visko pasiekti iš karto, nes aukštųjų technologijų taikymas gamyboje yra brangus dalykas. Žingsnis po žingsnio judėdami švaresnės gamybos ir labiau aplinką tausojančių produktų link, kasdien vis labiau artėjame prie pusiausvyros su gamta. Tai darome kartu su klientais, kurie laikosi tų pačių vertybių ir pasitiki bendrovės produkcija“, – tvirtina bendrovės „Mayeri“ rinkodaros vadovė Piia Mai Kasemaa.

    Per pastaruosius penkerius metus bendrovė gerokai išsiplėtė ir užima vis geresnes pozicijas užsienio rinkose. Šiuo metu bendrovės produkcija parduodama Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Anglijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, gaminiais domimasi Rusijoje, Ukrainoje, Ganoje ir kitur. Didelę bendrovės apyvartos dalį sudaro „Mayeri“ prekės ženklo gaminiai, kurie domina tiek mažesnius prekybos tinklus, tiek tarptautinius. „Vis labiau juntama, kad aplinkai draugiški gaminiai tampa pirkėjų prioritetu. Per ateinančius penkerius metus bendrovė „Mayeri“ planuoja pasiūlyti užsienio rinkoms dar daugiau gaminių ir padidinti savo žinomumą, taip pat užsitikrinti tvirtą padėtį tose šalyse, kuriose mūsų produkcija jau prekiaujama“, – pažymi P. M. Kasemaa.

    Jokia gamykla negali dirbti be elektros energijos, o bendrovė „Mayeri“ siekia gaminti tausodama aplinką ir resursus. Nuo 2017 metų lapkričio bendrovė „Mayeri“ iš dalies perėjo prie elektros energijos pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. „Šiluminę energiją gauname iš katilinės, pastatytos 2014 metais. Katilinė kūrenama medžio skiedromis, kurios tiekiamos iš vietinių bendrovių. Palyginti su iškastiniu kuru, biokuro naudojimas gerokai sumažina CO2 emisiją – ji laikoma nuline. Augalai ir medžiai vykdydami fotosintezę iš atmosferos sugeria CO2, jo sugeriama tiek, kiek vėliau deginant išskiriama į aplinką, todėl bendras CO2 kiekis aplinkoje nepadidėja, – paaiškina P. M. Kasemaa.

    Dalis elektros energijos gaunama iš 2017 metais pastatyto 200 kW saulės parko. Vieno hektaro plote pastatyta 80 saulės modulių. Dėl šių investicijų bendrovės „Mayeri“ gamykla yra mažiau priklausoma nuo elektros energijos kainų svyravimo biržoje.

    Klientų administratorius Tarvo Peensalu:

    „Mayeri“ yra išskirtinė bendrovė, aplinkai draugišką gamybą laikanti savo prioritetu ir siekianti, kad buitinė chemija būtų saugi sveikatai ir gamtai. Mums malonu bendradarbiauti su tokia atsakinga ir novatoriška bendrove“.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai