Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

18.09 2018

Energetikos rinkos apžvalga, 2018 m. rugpjūtis

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Atostogų nuotaikos ir saulėtos dienos lieka praeityje, o rudenį pasitinkame su naujomis jėgomis! Pasitraukusi saulėta vasara su savimi neišsinešė aukštų elektros energijos kainų, prognozuojama, kad kainų augimas bus jaučiamas ir ateityje.

Aukštesnės elektros energijos kainos pastebimos visame Baltijos jūros regione, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Didelę įtaką elektros kainų augimui turi nepalankios klimato sąlygos – dėl karštos vasaros ir šaltos žiemos ženkliai sumažėjo vandens lygis Skandinavijos hidroelektrinėse, todėl elektros energijos buvo pagaminama mažiau.

Elektros energijos kainą augina ir rugpjūčio pabaigoje pradėti techninės priežiūros darbai Švedijos branduolinėse elektrinėse bei ženkliai išaugusios CO2 taršos leidimų kainos, kurios pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 10 metų. Verta paminėti, jog Lietuvoje ir Latvijoje elektros energijos kaina gali būti aukštesnė nei Skandinavijos šalyse dėl „Nordbalt“ jungties su Švedija remonto.

Gamtinių dujų rinkoje taip pat pastebimas kainų augimas, prognozuojama, jog kaina šį rudenį bus aukštesnė nei praėjusiais metais, numatoma, kad kainos augimas turėtų būti nežymus. Šį rugpjūtį kainas daugiausia lėmė JAV gręžinių kiekio mažėjimas, JAV sankcijos Iranui ir mažėjanti naftos gavyba Venesueloje. Atverta gamtinių dujų rinka suteikia pridėtinės vertės – galite užfiksuoti kainą ilgesniam laikotarpiui ir taip išvengti neplanuotų išlaidų.

Matome, kad energijos kainoms įtakos turi sunkiai suvaldomi veiksniai, o kokią įtaką savo elektros energijos kaštams galite turėti Jūs? Siūlome daugiau dėmesio skirti energijos vartojimo efektyvumo sprendimams arba iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių ją pasigaminti patiems.

  • Elektros energijos kaina rugpjūtį augo lėčiau

    Rugpjūtį elektros energijos kainos pakilo mažiau nei tikėtasi. Estijoje elektros energija pabrango 2,4 proc., arba iki 55,38 euro už megavatvalandę, Suomijoje – 2,7 proc., arba iki 55,48 euro už megavatvalandę, Latvijoje – 8,3 proc., arba iki 59,05 euro už megavatvalandę, o Lietuvoje – 8,2 proc., arba iki 59,03 euro už megavatvalandę. Liepos pabaigoje rugpjūčio mėnesio ateities sandorių kaina Suomijos kainų regione buvo 58,65 euro už megavatvalandę, todėl buvo tikimasi, kad elektros energijos kaina toliau kils. Tačiau iš tiesų elektros energijos kaina Suomijoje ir Estijoje pakilo gerokai mažiau, o Lietuvoje ir Latvijoje – šiek tiek daugiau. Viena iš kainų augimo priežasčių – ilgalaikiai (nuo rugpjūčio 16 iki spalio 28 d.) „NordBalt“ perdavimo linijos techninės priežiūros darbai, kurių metu keičiamos požeminio kabelio movos.

    Rugpjūčio pabaigoje Šiaurės šalių elektros energijos kainai neleido mažėti ir techninės priežiūros darbai Švedijos branduolinėse elektrinėse, jie bus baigti rugsėjo viduryje. Darbų piko metu – paskutinį rugpjūčio savaitgalį – rinkai buvo nepateikta 5 000 MW galios. Bendrą elektros energijos kainos augimą liudija ir tai, kad, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, elektros energija visose šalyse dabar yra brangesnė daugiau nei 50 proc. Jei tiksliau, elektros energijos kaina, palyginti su pernai metų rugpjūčiu, Estijoje pakilo 52,4 proc., Suomijoje – 52,9 proc., Latvijoje – 58,8 proc., o Lietuvoje – 58,3 proc.

    Didžiąją rugpjūčio dalį elektros energijos kainos augimą padėjo suvaldyti sparčiai atsikuriantis hidrobalansas, tačiau mėnesio pabaigoje jis pradėjo vėl mažėti. Smarkiai išaugo ir CO2 kvotų kainos, jos pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 10 metų, rugpjūčio pabaigoje kaina buvo 21,09 euro už toną. Vidutinė mėnesio CO2 kvotų kaina pakilo 15,5 proc., t. y. iki 18,9 euro už toną. Kvotų kaina daugiausia kilo dėl kvotų aukcionų kiekio sumažėjimo.

    Rugpjūčio pabaigoje elektros energijos ateities sandorių kaina Suomijos kainų regione buvo 64,15 euro už megavatvalandę. Tokios aukštos elektros energijos kainos Suomijoje neregėta nuo 2011 m. pradžios, o Estijoje – nuo elektros rinkos atvėrimo 2013 m. pradžioje. Latvijoje ir Lietuvoje elektros energija tokia brangi pastarąjį kartą buvo 2013 m. pabaigoje, o tebesitęsiant „NordBalt“ perdavimo linijos techninės priežiūros darbams galima tikėtis, kad elektros energija kainuos dar daugiau nei Suomijoje ir Estijoje. Rugsėjį elektros energijos kaina greičiausiai dar kils dėl vėstančių orų ir nuolat brangstančių gamybos žaliavų.

  • Naftos kaina krito, o dujų nežymiai augo

    „Brent“ žaliavinės naftos vidutinė ateities sandorių mėnesio kaina nukrito 1,5 proc., arba iki 73,84 dolerio už barelį. Nors vidutinė mėnesio kaina nukrito, paskutinė rugpjūčio rinkos uždarymo kaina buvo 77,42 dolerio už barelį, t. y. 7,0 proc. aukštesnė nei liepos pabaigoje. Nors vidutinė mėnesio kaina ir nukrito, naftos rinkoje juntama kainos augimo tendencija. Rugpjūtį kainas daugiausia lėmė JAV gręžinių kiekio mažėjimas, JAV sankcijos Iranui ir mažėjanti naftos gavyba Venesueloje.

    Doleris euro atžvilgiu rugpjūtį stiprėjo, vidutinis mėnesio EUR / USD kurso vertės pokytis buvo 1,2 proc. dolerio naudai. Paskutinis EUR / USD mėnesio kursas buvo 1,651.

    Dujų kainos rugpjūtį pakilo. „Gaspool“ kaina pakilo 6,4 proc., arba iki 23,76 euro už megavatvalandę, o TTF – 7,4 proc., arba iki 23,82 euro už megavatvalandę. Dujų kaina kilo ir dėl būsimos didesnės paklausos rudenį bei meteorologų prognozuojamos šaltos žiemos pradžios.

    *„Gaspool“ yra Vokietijos dujų birža, o TTF yra virtualioji Nyderlandų rinka, kurioje prekiaujama SGD. „Gaspool“ ir TTF yra arčiausiai Baltijos šalių esantys dujų prekybos centrai.

  • „Eesti Energia“ priklausanti Auverės elektrinė atidaryta

    Rugpjūčio pradžioje „Enefit“ pagrindinė kompanija „Eesti Energia“ iš rangovų „General Electric“ perėmė Auverės elektrinę, oficialiai elektrinė atidaryta rugsėjo 5 dieną.

    „Auverės elektrinės statyba buvo nelengvas, ilgas ir įtemptas projektas, pradėtas 2011 metais. Nors projektas užsitęsė, šiuo metu visos techninės problemos išspręstos, elektrinė veikia kaip planuota ir atitinka visus ekologinius reikalavimus. Tai unikali elektrinė, kuri elektros energija aprūpins dvi būsimas kartas. Be degiųjų skalūnų, Auverės elektrinėje taip pat bus galima naudoti biomasę, durpes ir skalūnų dujas, tai vietinės kuro rūšys“, – sako Hando Sutter, „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas.

    Naujoji elektrinė yra konkurencingiausia iš visų „Eesti Energia“ priklausančių elektrinių, ji gali patenkinti 25 proc. Estijos elektros poreikių. Auverės elektrinės galia siekia 300 MW, o per metus galima pagaminti 2,2 TWh elektros energijos. Ši elektrinė iš dalies kompensuos 2019 m. Estijoje uždaromų elektrinių gamybos pajėgumus, kurie sumažės maždaug 600 MW. Į Auverės elektrinės statybą investuota 610 mln. eurų – 28 mln. eurų mažiau nei buvo planuota.

    Estijos ministras pirmininkas Jüri Ratas Auverės elektrinę pavadino didžiausia pramonės investicija Estijoje ir pabrėžė jos svarbą energetikos politikai. „Auverės elektrinė padeda mums pasiekti ilgalaikius energetikos sektoriaus tikslus, efektyvesnį naftos skalūnų panaudojimą, konkurencingumą energetikos rinkoje, bendrame energijos suvartojime daugiau suvartotos energijos pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, ir žinoma – energetinė nepriklausomybė ir saugumas“ – Auverės elektrinės atidarymo renginyje kalbėjo Jüri Ratas.

  • Verslo parkas ABAVA – miestas mieste

    Verslo parkas ABAVA nėra įprastas biurų pastatų kompleksas, tai tikras miestas mieste – 18 ha plote įrengti įspūdingi sandėliai su vidinėmis komunikacijomis, prekybos centras ir net nutiesta vietinė geležinkelio linija. Čia daugiausia įsikūrusios įmonės dirbančios prekybos, gamybos, logistikos ir kitų panašių paslaugų srityse.

    Biurų parkas ABAVA jau 25 metus yra patikimas verslo plėtros partneris, nuomojantis šiuolaikiškus ir patogius B klasės biurus, dideles prekybines patalpas, šildomus B klasės sandėlių kompleksus, šalčio kameras ir šaldyklas, stogines, antgarus ir asfaltuotas aikšteles.

    Parkas turi didelį plėtros potencialą, jame gali būti statomi nauji daugiafunkciai pastatai, skirti plėtoti esamam verslo modeliui. Naujų pastatų įrengimas leidžia suteikti plėtros galimybių esamiems komplekso nuomininkams, taip pat padeda pritraukti naujus nuomininkus. Stebint miesto plėtros tendencijas ir rinkos padėtį, objekto paskirtis vėliau gali būti radikaliai pakeista – gali būti suformuotas didelis prekybos, pramogų ir poilsio centras su moderniais biurų pastatais.

    Palyginti su praėjusiais metais, naujų eksploatacijai perduotų pastatų kiekis išaugo 15 proc.

    2018 m. pradžioje bendra modernių pramoninių patalpų pasiūla Rygoje ir Rygos regione sudarė apie 945 000 m2, iš jų 75 proc. pastatų buvo skirti nuomai, o 25 proc. – pardavimui. 2017 m. pramoninių patalpų rinką papildė tik apie 23 000 m2 ploto naujų patalpų, tad, palyginti su ankstesniais metais, naujų eksploatuoti perduotų pastatų kiekis išaugo 15 proc. Laisvų patalpų dalis 2018 m. sausį, palyginti su 2017 m. sausiu, šiek tiek sumažėjo ir sudarė 3 proc.

    2017 m. A ir B klasės patalpų nuomos kainos, atitinkamai 3,50–4,60 EUR/m2 ir 2,85–3,50 EUR/m2, palyginti su ankstesniais metais, daugiausia išliko nepakitusios, tačiau žemesnės kokybės patalpų nuomos kaina toliau mažėjo. Didžiausias nuomos kainas išlaikė modernios patalpos, kurios pritaikytos nuomininkų poreikiams, turi efektyvumą gerinančių sprendimų ir yra vietose, kuriose gerai išvystyta infrastruktūra.

    2017 m. sandėlių ir gamybos patalpų segmente tęsėsi lėtas augimas. Didelį rinkos aktyvumą sukėlė logistikos srities įmonės, kurių segmentas pastebimai plečiasi ir pildosi naujais klientais. Modernių sandėlių ir gamybos patalpų paklausą daugiausia formavo užsienio šalių įmonių atstovybės ir sėkmingai veikiančios vietinės įmonės. Gerėjant ekonominei padėčiai pagrindinėse eksporto rinkose, eksportuojančiosios įmonės toliau plėtėsi turimuose pastatuose ir kompleksuose. Šie procesai skatino vystytojų aktyvumą ieškant plėtros ir naujų projektų vystymo galimybių. Reikia pastebėti, kad apie Latviją, kaip gerą vietą gamybos patalpoms ir sandėliams, svarsto iki šiol Latvijoje atstovybių neturėjusios įmonės, tačiau 2017 m. esminio naujų įmonių ėjimo į rinką nebuvo. Didžiausią paklausą turi modernios 500–2 000 m2 ploto sandėlių ir gamybos patalpos Rygoje ir Rygos regione.

    Tikimasi modernių logistikos patalpų paklausos augimo

    2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje nuomotojams naudojantis trumpalaike ribotos pasiūlos situacija ir esant nuomininkų plėtros poreikiui prognozuojamas nedidelis A klasės patalpų nuomos mokesčio augimas. Didiesiems nuomininkams plečiantis logistikos centruose, mažieji nuomininkai gali būti priversti ieškotis naujų patalpų. Toliau mažės nerekonstruotų, senų, žemos kokybės sandėlių ir gamybos patalpų, kurios nebus pagerintos ir pritaikytos klientų poreikiams, nuomos kainos. Ši prognozė pagrįsta dideliu panašių pasiūlymų kiekiu rinkoje. Augančios statybų sąnaudos įmones vers peržiūrėti planus įsigyti žemės ir statytis sandėlius savo poreikiams. Pirmaujančios logistikos įmonės toliau plečiasi ir pritraukia naujų klientų, kartu didindamos modernių logistikos patalpų poreikį.

    Visus svarbiausius darbus atlieka komandos darbuotojai

    Verslo parką administruoja profesionali komanda, turinti ilgalaikės patirties didelių pramoninių objektų administravimo ir priežiūros srityje. Visus svarbiausius darbus atlieka komandos darbuotojai, tačiau kai kuriais atvejais, kai tai yra ekonomiškai naudinga ir nekelia administravimo rizikos, naudojamasi ir išorinių tiekėjų paslaugomis. Dauguma darbuotojų verslo parke dirba 10 ir daugiau metų, tad, be jų profesinės kompetencijos, ilgalaikė darbo patirtis suteikia ir žinių apie konkretaus objekto istorinius plėtros niuansus.

    Administravimo komandoje dirba 2 profesionalūs elektrikai, jie verslo parko klientams teikia visas elektros tiekimo ir palaikymo paslaugas. Kadangi verslo parkas turi 2 nepriklausomus aukštosios įtampos įvadus ir nuosavas pastotes, elektros tiekimo paslaugos gali būti gana lanksčiai pritaikytos klientų poreikiams.

    Elektros energijos sąnaudos yra labai didelės ir bendrame verslo parko ABAVA biudžete svarbios. Iš beveik 1 milijono eurų bendrų sąnaudų daugiau nei 40 proc. sudaro elektros energijos pirkimo sąnaudos.

    Stabilumas ir profesionalumas, kompetencija ir lankstumas kuria dviejų įmonių sinergiją

    Verslo parkas ABAVA išnaudoja visus bendrovės „Enefit“ privalumus, kad gautų prognozuojamą ir kartu geriausią kainą, leidžiančią užtikrinti verslo parko klientams palankių paslaugų prieinamumą.

    2015 m. atvėrus elektros energijos rinką ir 2017 m. atvėrus dujų rinką, kruopščiai išanalizavusi įvairius pasiūlymus, ABAVA tapo bendrovės „Enefit“ verslo partnere.

    „Visada vertinome „Enefit“ komandos profesionalumą, kompetenciją, paslaugų kokybę ir lankstumą tenkinant verslo parko ABAVA poreikius. Kaip verslo partnerė, bendrovė „Enefit“ atitinka verslo parko ABAVA vertybes, kurios yra stabilumas ir profesionalumas, kompetencija ir lankstumas, todėl viskas kartu sukuria dviejų įmonių sinergiją“, – apie bendradarbiavimą pasakoja bendrovės ABAVA valdybos pirmininkas Rolands Gritāns.

    Klāvs Poriķis, „SIA Enefit“ valdybos narys:

    „Mūsų bendradarbiavimas su verslo parku ABAVA yra pagrįstas pasitikėjimu. Kuriame bendradarbiavimo ateityje galimybes, vertindami kliento poreikius. Atvėrus dujų rinką, turėdami sėkmingo bendradarbiavimo patirties elektros energijos tiekimo srityje, bendradarbiavimą išplėtėme ir dujų tiekimo sprendimais.“

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai