Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

08.08 2018

Energetikos rinkos apžvalga, 2018 m. liepa

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Vasara vis dar lepina saulės spindulių voniomis, kviesdama mus ilsėtis bei atkurti pozityvios energijos atsargas. Jeigu dar neatostogavote – pats laikas!

Šį saulėtą liepos mėnesį „Enefit Green“ užbaigė pirmąją dalį Ruhnu salos projekto – įrengta 150 kW saulės elektrinė. Iki šiol salos gyventojams elektra buvo gaminama pasitelkiant dyzelinius elektros generatorius, po „Enefit Green“ projekto įgyvendinimo daugiau negu pusė saloje suvartojamos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių.

Besibaigiant vasarai primename, jog jau laikas pradėti svarstyti apie gamtinių dujų tiekimą ateinantiems metams. Pernai pasibaigus „Gazprom“ kompensacijoms už gamtines dujas, klientai gali pasirinkti gamtinių dujų tiekėją. Pastebėta, jog tarp tiekėjų atsiradusi konkurencija leido sumažinti dujų kainas klientams.

  • Liepą elektros energijos kaina kilo daugiau nei tikėtasi

    Liepą elektros energijos biržos kainos kilo daugiau nei tikėtasi. Estijoje elektros energijos kaina pakilo 13,1 %, arba iki 54,06 euro už megavatvalandę, Suomijoje – 14,5 %, arba iki 54,00 eurų, Latvijoje – 7,2 %, arba iki 54,55 euro, o Lietuvoje – 6,9 %, arba iki 54,56 euro už megavatvalandę. Remiantis liepos pradžios ateities sandorių uždarymo kainomis, buvo tikimasi, kad vidutinė mėnesio elektros energijos kaina bus 50,25 euro už megavatvalandę, tačiau iš tikrųjų susiformavo aukštesnė kaina. Galima sakyti, kad elektros energijos rinkos kainos buvo stabiliai aukštos, nes atskirų kainos pakilimų neužregistruota. Visuose regionuose mažiausia valandinė elektros energijos biržos kaina buvo 40,05 euro už megavatvalandę, o didžiausia – 84,48 euro už megavatvalandę.

    Liepą smarkiai nukrito ir Šiaurės šalių hidrobalansas, kai kuriais atvejais jis buvo net 36,6 TWh žemesnis už įprastą (tai daugiau nei Estijoje suvartojama elektros energijos per ketverius metus). Šiuo metu hidrorezervuarų lygis yra gerokai žemesnis už pastarųjų beveik trisdešimties metų medianą ir artėja prie minimalaus šio laikotarpio lygio.

    Nors birželį tikėtasi, kad liepą CO2 kvotų kainos viršys 15,37 euro už toną, paskutinė liepos uždarymo kaina buvo 17,4 euro už toną. Tad vidutinė mėnesio kaina buvo 16,39 euro už toną, t. y. palyginti su birželiu, 7,9 % aukštesnė. Kalbant apie kvotų rinką, labiausiai tikėtina, kad kainos liks gana aukštos. Rugpjūtį tikimasi, kad aukcionui bus pateiktas mažesnis kvotų kiekis, tai taip pat gali turėti įtakos jų kainai.

    Elektros energijos kainą paveikė ir liepos pabaigoje plūstelėjusi karščio banga. Atsiradus didesniam poreikiui vėsinti orą elektriniais įrenginiais, elektros energijos buvo suvartota daugiau, todėl jos kaina kilo.

    Birželio pabaigoje ateities prieš mėnesį sandoriams Suomijos regione buvo fiksuojama 58,65 euro už megavatvalandę elektros energijos kaina. Tai reiškia, kad rugpjūtį galima tikėtis tolesnio kainos kilimo.

  • Naftos kaina krito, o dujų nežymiai augo

    „Brent“ žaliavinės naftos vidutinė mėnesio kaina ateities sandoriams nukrito 1,3 %, arba iki 74,95 dolerio už barelį. Paskutinė liepos rinkos uždarymo kaina buvo 74,25 dolerio už barelį, t. y. 6,5 % mažesnė nei birželio pabaigoje. Prie naftos kainos mažėjimo prisidėjo išaugusi gamyba Saudo Arabijoje ir Libijoje.

    Doleris euro atžvilgiu liepą buvo stabilus. Vidutinės mėnesio EUR / USD kurso vertės pokytis buvo 0,1 % euro naudai. Paskutinis EUR / USD mėnesio kursas buvo 1,1736.

    Dujų kainos liepą šiek tiek pakilo. „Gaspool“ kaina pakilo 2%, arba iki 22,34 euro už megavatvalandę, o TTF – 2 %, arba iki 22,18 euro už megavatvalandę. Kainos augimą skatino artėjančios didesnės paklausos rudenį laukimas. Dujų kainai įtakos turėjo ir „Nord Stream“ techninės priežiūros darbai bei didesnė paklausa energijos gamybos srityje.

    *„Gaspool“ yra Vokietijos dujų birža, o TTF yra virtualioji Nyderlandų rinka, kurioje prekiaujama SGD. „Gaspool“ ir TTF yra arčiausiai Baltijos šalių esantys dujų prekybos centrai.

  • Po „Nordbalt“ jungties remonto tikimasi elektros kainų mažėjimo

    Dėl nuolatinių gedimų liepos 30 d. turėjęs prasidėti „Nordbalt“ jungties remontas atidėtas dviems savaitėms. Skelbiama, kad remontas bus vykdomas nuo šių metų rugpjūčio 16 d. iki spalio 28 d. Šiuo laikotarpiu Lietuva neturės galimybės gauti elektros iš Skandinavijos šalių, tačiau galės naudotis „LitPol Link“ jungtimi su Lenkija.

    2016 metais pradėtoje naudoti „Nordbalt“ jungtyje pastebimi dažni gedimai, iš viso 31 atsijungimas – 12 iš jų dėl movų, o 19 dėl keitiklių ar išorinio poveikio. Po ilgų derybų nuspręsta, jog visų sausumoje esančių jungties movų pakeitimas yra būtinas – Lietuvos teritorijoje bus pakeistos ir 22 movos, Švedijos – 98.

    „Nordbalt“ jungties gedimų metu rinkoje pastebimi kainų šuoliai, todėl stabilus jungties veikimas ilguoju laikotarpiu lems ne tik mažesnę tiekimo riziką, bet ir mažesnius elektros kainų svyravimus. Siekiant išvengti kainų šuolių poveikio siūlome diegti energijos taupymo sprendimus ar elektros energija pasigaminti patiems, pavyzdžiui, įsirengiant nuosavą saulės elektrinę.

    Šiais metais elektros energijos kainos yra aukštesnės visame regione, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, todėl jungties remontas neturėtų pastebimai didinti elektros kainos Lietuvoje. „Nordbalt“ jungties remonto metu elektros kaina Lietuvos ir Latvijos rinkose priklausys nuo gaminamo elektros kiekio vietinėse rinkose ir esamų jungčių pralaidumo.

  • Diferencijuostas VIAP mokestis intensyviai elektros energiją vartojančioms įmonėms

    Seimas pritarė pasiūlymui nuo 2019 metų sausio 1 d. mažinti mokestinę naštą įmonėms veikiančioms intensyviai elektros energiją vartojančiuose sektoriuose. Mokestinę naštą planuojama mažinti diferencijuojant VIAP mokestį.

    Įsigaliojus pakeitimams už praėjusius metus įmonės galės susigrąžinti 85 % VIAP mokesčio dalies, susijusios su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šia lengvata galės pasinaudoti įmonės, kurios per metus sunaudoja daugiau kaip 1 GWh elektros energijos.

    Diferencijuoto VIAP mokesčio lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios intensyviai elektros energiją naudojančios įmonės, tiek naujai įkuriamos. Šiuo metu diferencijuotas VIAP mokestis yra taikomas Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Bulgarijoje.

    Siekiant padidinti Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumą ir pritraukti užsienio investicijų taip pat nuspręsta supaprastinti prijungimo prie elektros ir dujų tinklų procesą. Dėl diegiamos „Fast Track“ procedūros vartotojai galės valdyti prijungimo prie tinklų procesą bei jį sutrumpinti.

    Dar viena naujovė – didiesiems elektros energijos vartotojams, kurių įrenginių galia nėra mažesnė nei 10 MW, bus suteikiama galimybė prisijungti tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklo, tačiau įsipareigojant, kad įrenginių galia nebus mažinama ateinančius 10 metų bei šį laikotarpį bus mokamas galios mokestis.

    Diferencijuoto VIAP mokesčio modelis įsigalios po jo suderinimo su Europos komisija.

  • Už elektros infrastruktūrą kompensacijos žemės savininkams

    Vyriausybė priėmė nutarimą dėl vienkartinių kompensacijų mokėjimo žemės savininkams, negalintiems naudoti žemės sklypo ar jo dalies pagal paskirtį dėl teritorijoje įrengtų elektros stulpų ar kitos elektros tinklų operatorių naudojamos įrangos.

    Vienkartinės kompensacijos bus mokamos ir už praeityje nustatytą servitutą, atsiradusį dėl 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų, kaip numatoma LR Elektros energetikos įstatyme.

    • Už jau esamą servitutą bus mokama 10 % sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, 2017 metais Registrų centro nustatytos vertės.
    • Už naujai nustatomą servitutą bus mokama 50 % sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, kuri skelbiama VĮ Registrų centro servituto nustatymo metu.

    Prašymai kompensacijoms gauti pateikiami AB „Litgrid“ – jeigu teritorijoje įrengti skirstymo tinklo objektai, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – jeigu perdavimo tinklo objektai.

    Per 20 darbo dienų įsipareigojama išnagrinėti prašymus ir pateikti atsakymą paraiškos teikėjui. Kompensacijos išmokamos ne vėliau kaip per du metus, kaip numatoma Elektros energetikos įstatyme.

  • Padedant „Eesti Energia“ „Citycon“ savo prekybos centruose kuria malonią aplinką pirkėjams

    „Citycon“ yra vienas iš Šiaurės ir Baltijos šalių prekybos centrų savininkų, operatorių ir vystytojų. „Citycon“ priklauso Talino prekybos centrai „Kristiine“ ir „Rocca al Mare“, tai didžiausi ir svarbiausi prekybos centrai Estijoje. Abiejuose centruose iš viso dirba daugiau kaip 300 skirtingų nuomininkų.

    „Citycon“ administracijos vadovas Vallo Külaots aiškina, kad prekybos centro valdymas yra įvairiapusis ir sudėtingas darbas: „Kad centras gerai veiktų ir nuolat vystytųsi, reikia nuolat planuoti. Viena vertus, reikia atsižvelgti į centro nuomininkų ir lankytojų interesus, tačiau juos reikia suderinti ir su savininkų pageidavimais. Mūsų tikslas yra užtikrinti prekybos centruose tvarką ir aukštą aptarnavimo kokybę.“

    Šiuo metu gerokai įsibėgėjusi prekybos centro „Kristiine“ renovacija, ji bus baigta kitų metų rudenį. „Baigus šį projektą, prekybos centro vidus ir išorė įgis visiškai naują skandinavišką išvaizdą. Pirmoji dalis jau atnaujinta – šiuo metu duris atvėrė pirmasis ir didžiausias Estijoje sporto baras, pramogų centras „O’Learys“ ir didžiausia Estijoje parduotuvė „Reserved“, įkurta per du aukštus. Centro atriumas apšviečiamas vien tik šviesos diodų šviestuvais“, – pasakoja V. Külaots.

    Planuojama plėsti ir prekybos centrą „Rocca al Mare“, šiuo metu rengiamas jo detalusis planas. V. Külaots tiki, kad aplink „Rocca al Mare“ formuojasi Vakarų Talino traukos centras: „Prie jokio kito prekybos centro nėra zoologijos sodo, muziejaus po atviru dangumi ir daugiafunkcinės arenos. Vystydami „Rocca al Mare“, orientuojamės ne tik į prekybą, siekiame kurti platesnio pobūdžio centrą, kuriame būtų suderintos ir gyvenamosios patalpos, ir biurai, ir parduotuvės. Skiriame nemažai dėmesio ir tvariam energijos naudojimui. Pavyzdžiui, Suomijos sostinėje esančio prekybos centro „Iso Omena“ stogas yra padengtas saulės kolektoriais. Panašius sprendimus išbandysime ir ant stogų Estijoje.“

    Abu prekybos centrus kasdien aplanko apie dvidešimt tūkstančių klientų – per metus tai beveik dvylika su puse milijono lankytojų, o centrų nuomininkų metinė pardavimo apyvarta viršija 255 milijonus eurų. „Mūsų pastatuose dirba daugiau kaip 300 nuomininkų, todėl kasdien suvartojame labai daug elektros energijos. 2010 metais, kai tik buvo atverta elektros energijos rinka, savo partneriu pasirinkome bendrovę „Eesti Energia“ ir iki šiol tuo džiaugiamės. Efektyviai bendradarbiaujame su klientų administratoriumi – gauname naudingų patarimų, kuriais remdamiesi galime išsirinkti tinkamiausią ir palankiausią elektros energijos tiekimo paketą“, – patirtimi dalijasi V. Külaots.

    Stambiųjų klientų administratorius Janek Suvinymm:

    „Citycon“ klientas, kurį būtų galima pavadinti pažengusiu elektros energijos pirkėju. Šis klientas elektros energijos kainą fiksuoja ilgesniam laikotarpiui, todėl svarbu kainą užfiksuoti geriausiu metu – derybas dėl elektros energijos kainos pradedame likus mažiausiai 16 mėnesių iki galiojančios sutarties pabaigos.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai