Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

16.07 2018

Energetikos rinkos apžvalga, 2018 m. birželis

Žana Klusovskienė

Valdybos narė







Įpusėjusi vasara lepina tiek šiltomis dienomis, tiek kiek vėsesne gaiva padedančia atkurti energijos atsargas. Atostogų laikotarpiu svarbu atrasti balansą tarp darbo ir poilsio, tikime – Jums tai sekasi.

Nors ir vasara, pokyčiai energetikos rinkoje intensyviai vyksta ir toliau!

Birželio mėnesį patvirtinta ilgai laukta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje apibrėžiama Lietuvos energetikos sektoriaus kryptis 2020-2050 metais. Strategijoje koncentruojamasi į Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimą, energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą, visuomenės sąmoningumo didinimą efektyvaus energijos vartojimo klausimais bei inovatyvių sprendimų diegimą. Šie pokyčiai padės augti Lietuvos energetikos sektoriui bei gerins sąlygas vartotojams.

Taip pat svarbu žinoti, jog nuo šių metų rugpjūčio 1 d. keičiasi ESO garantinio tiekimo kaina, kuri tiesiogiai priklausys nuo kainos susiformavusios elektros biržoje. Daugiau apie kainos pasikeitimą skaitykite rinkos apžvalgoje.

  • Birželio mėnesį elektros kaina pakilo daugiau nei tikėtasi

    Estijoje birželio mėnesį elektros biržos kainos pakilo iki 23,6 % arba 47,79 eurų už megavatvalandę, Suomijoje – iki 22,1 % arba 47,17 eurų, Latvijoje – iki 16,5 % arba 50,91 eurų ir Lietuvoje – iki 16,9 % arba 51,05 eurų už megavatvalandę. Atsižvelgiant į ateities sandorių galutines kainas, birželio mėnesį buvo tikėtasi, kad vidutinė elektros kaina bus 46,40 eurų/MWh, taigi faktinė elektros kaina buvo šiek tiek didesnė. Iš tiesų, galima sakyti, kad elektros biržos kaina buvo stabiliai aukštame lygyje, nes nebuvo vienetinių kainos šokinėjimų. Mažiausios valandos elektros energijos kainos visuose regionuose buvo 4,34 eurai/MWh, aukščiausios kainos už valandą Estijoje ir Suomijoje siekė 81,54 eurus, Latvijoje ir Lietuvoje –iki 94,08 eurų už megavatvalandę.

    Pagrindinė pakilusių elektros kainų priežastis yra Šiaurės šalių suprastėjęs hidrobalansas, kuris šiuo metu yra 30,3 TWh žemesnis nei normalus lygis. Paskutinį kartą toks žemas hidrobalansas buvo 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, bet birželio mėnesį vidutinė mėnesio elektros kaina vėl pakilo. Nėra prasmės lyginti šių atvejų, nes dar nebuvo pradėti „EstLink 2“ darbai. Kadangi hidrobalansas labai greitai neatsistato, aukštesnių kainų galima tikėtis iki kitų metų pavasario.

    Be išankstinių prognozių galima pamatyti, kad liepos mėnesio pirmoje pusėje Šiaurės šalyse krituliai vis dar yra gerokai žemiau normalaus lygio. Todėl nėra tikimasi elektros kainų žymaus pagerėjimo.

    Taip pat labai svarbūs faktoriai yra CO2 kvotų ir anglies kainos. CO2 kvotų kainos yra stabilios – 15 eurų/t, tiksliau vidutinė mėnesio kvotos kaina buvo 15,19 eurų/t. Todėl būtų protinga palyginti 2017 metų birželio mėnesio vidutinę CO2 kvotos kainą, kuri buvo 4,97 €/t ir išliko panašiame lygyje. Naujausi trumpalaikės perspektyvos tyrimai prognozuoja CO2 kvotos kainą nuo 14,75 eurų/t iki 15,37 eurų/t, numatomas stabilumas ar nežymus kritimas.

    Birželio mėnesį anglies kaina laikėsi stabiliai, tai yra mažiau nei 90 dolerių už toną. Didėjančios atsargos Kinijoje ir didesnė paklausa dėl vėjo gamybos mažėjimo Europoje turėtų palaikyti stabilią anglies kainą.

    Suomijos regione birželio pabaigoje elektros „mėnesio į priekį“ ateities sandorių kainos buvo užfiksuotos 50,25 eurų/MWh, kas leidžia manyti, kad elektros kaina išliks aukšta ir liepos mėnesį. Pirmoje liepos mėnesio pusėje Švedijoje elektros kainai įtaką darė „Forsmark“ atominės elektrinės pirmojo bloko metinė priežiūra ir tai, kad dėl turbinos remonto darbų „Ringhals“ atominės elektrinės antrasis blokas šiuo metu dirba ne pilnu pajėgumu. Liepos mėnesį bus atliekami nedideli priežiūros darbai ir „EstLink“ kabelyje, tačiau tai Estijos elektros kainai neturėtų būti reikšminga.

    Antroje liepos mėnesio pusėje Estijoje ir Latvijoje bus ribotas linijos pajėgumas, ir tai gali padidinti kainos skirtumą Latvijoje ir Lietuvoje, lyginant su Estija. Liepos pabaigoje bus atliekami „NordBalt“ kabelio remonto darbai, kur bus keičiamos kabelių jungtys. Todėl „NordBalt“ iki spalio 7 dienos neveiks, ir šiuo laikotarpiu Lietuvoje ir Latvijoje reikia tikėtis didesnės elektros kainos nei Estijoje.

  • Mažėjanti paklausa išlaikė kontroliuojamą dujų kainą

    „Brent“ žaliavinės naftos ateities sandorių vidutinė mėnesio kaina sumažėjo birželio mėnesį iki 1,6 % arba 75,94 dolerių už barelį. Birželio rinkos galutinė kaina už barelį buvo 79,44 doleriai, lyginant su gegužės mėnesiu – 2,4 % didesnė. Gegužės mėnesio pabaigoje Saudo Arabija ir Rusija aptarė naftos gavybą, reagavimą į padidėjusią paklausą, ir šie planai paveikė naftos kainą beveik visą birželio mėnesį. Taip pat išlaikyti žemą kainą padėjo didelis Jungtinių Amerikos Valstijų naftos rezervas. Birželio mėnesio pabaigoje kainoms įtakos turėjo ir gamybos nuosmukis Venesueloje bei Libijoje.

    Doleris euro atžvilgiu birželio mėnesį sustiprėjo 1,1 %. Vidutinis mėnesio EUR/USD kursas buvo 1,1678 ir birželio mėnuo baigėsi 1,1658 lygyje. Iš esmės doleris svyravo dėl JAV prekybos ginčų su Kinija ir Europa. Tačiau stipresnis doleris taip pat reiškia brangesnę naftą euro zonai.

    Dujų kainos birželio mėnesį padidėjo nedaug. „GasPool“ kaina pakilo iki 1,8 % arba 21,98 eurų už megavatvalandę bei „TTF“ – iki 0,7 % arba 21,74 eurų. Kainą augino darbai Norvegijos dujotiekiuose, tačiau mažėjanti paklausa išlaikė kontroliuojamą kainą.

  • Patvirtinta nauja Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija

    Lietuva po šešerių metų turi naują, pažangią Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kurios pagrindiniai tikslai: užbaigti Lietuvos energetinę prikausomybę nuo Rusijos, didinti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, skatinti efektyviau vartoti energijos išteklius, kurti vartotojams taupyti padedančias ir šalies ekonomiką skatinančias inovacijas.

    Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos planas:

    2020 metai
    Energetiškai saugi valstybė
    2030 metai Konkurencinga energetika 2050 metai Energetiškai darni ir savarankiška valstybė
    1. Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentine Europa.

    2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas.

    3. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra (koncentruojamasi į energiją gaminančius vartotojus, biokuro ir vėjo energetikos plėtrą, AEI naudojimą šilumos gamybai).

    4. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statyba, sprendimas dėl suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą.

    5. Subalansuotas vietinių energijos gamybos, rezervavimo ir balansavimo pajėgumų užtikrinimas.

    6. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra.

    1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (energijos vartojimas neviršys ES valstybių narių energijos vartojimo vidurkio).

    2. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra (koncentruojamasi į energiją gaminančius vartotojus ir vėjo energetikos plėtrą, AEI naudojimą šilumos gamybai diegiant efektyvią biokuro kogeneraciją).

    3. Alternatyvių degalų naudojimas ir elektrifikacija transporto sektoriuje.

    4. Sąlygų, reikalingų netaršios energijos gamybos būdų plėtrai, kūrimas. Mažų ir lanksčių vietinės energijos generacijos vienetų plėtojimas.

    1. Sukurtos reikalingos netaršios energijos gamybos būdų plėtros sąlygos.

    2. Efektyvių ir netaršių energijos gamybos, tiekimo, saugojimo (kaupimo) ir vartojimo technologijų plėtra.

    Patvirtintame strategijos plane dar nėra numatyta priemonių, kuriomis bus siekiama išsikeltų tikslų. Priemonių sąrašas šiuo metu yra rengiamas ir derinimui bus pateiktas vėliau.

    Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos puslapyje.

  • Žingsneliu arčiau sinchronizacijos su vakarų Europa

    Po ilgų diskusijų Briuselyje pasirašytos Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine vakarų Europa veiksmų gairės bei pasiektas susitarimas dėl sinchronizacijos metodo.

    Šis projektas svarbus Baltijos šalių savarankiškumui, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Šiame etape jau daug pasiekta – pasirašytose projekto veiksmų gairėse įvardijamos svarbios sinchronizacijos projekto detalės:

    • Visišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine vakarų Europa planuojama įvykdyti iki 2025 metų.
    • Šį rudenį numatyta žengti pirmąjį techninį žingsnį – Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri užtikrins, jog Baltijos šalys būtų prijungtos prie Europos tinklo.
    • Numatytas ir sinchronizacijos metodas – vienos antžeminės jungties su Lenkija ir vieno jūrinio nuolatinės srovės kabelio įrengimas.

    Projekto veiksmų gairės jau paruoštos, liko sulaukti Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimo ir toliau žengti Baltijos šalių sinchronizacijos su kontitentine vakarų Europa link.

  • Nuo rugpjūčio 1 d. keičiasi ESO garantinio tiekimo kaina

    ESO garantinis elektros energijos tiekimas taikomas vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.

    Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios nauja garantinio tiekimo kaina, kuri tiesiogiai priklausys nuo kainos susiformavusios elektros biržoje. Kaina bus skaičiuojama pagal formulę: Rinkos kaina + 25 % Eur/kWh be PVM.

    Šiuo metu taikoma garantinio tiekimo kaina (0,04380 Eur/kWh be PVM) galioja iki 2018 m. liepos 31 d.

    Pavyzdys, kaip pasikeitusi ESO garantinio tiekimo kaina gali atsispindėti galutinėje sąskaitoje klientui:

    Įmonė sunaudoja 50.000 kWh per metus.

    Šiuo metu vidutinė elektros energijos rinkos kaina 0,05 Eur/kWh.

    Galiojant 0,04380 Eur/kWh ESO garantinio tiekimo kainai įmonė būtų sumokėjusi 50.000 kWh x 0,04380 Eur/kWh= 2190 Eur per metus.

    Pasikeitus ESO garantinio tiekimo kainai įmonė sumokės 0,05 Eur/kWh + 25 %=0,0625 Eur/kWh. Per metus – 3125 Eur.

  • UAB „Citma“ rinkos kainos produktas padeda pasiekti tikslus

    UAB „Citma“ viena didžiausių šviežių vaisių ir daržovių importo/eksporto įmonių Lietuvoje, užsiimanti didmenine ir mažmenine vaisių bei daržovių prekyba. Įmonių grupė tiekia produktus ne tik prekybos centrams ir parduotuvėms, bet ir HORECA sektoriui.

    Bendrovė neapsiriboja didmenine bei mažmenine prekyba – taip pat teikia šviežių bei šaldytų maisto produktų sandėliavimo, krovos darbų, vaisių ir daržovių perrinkimo, fasavimo, pakavimo bei bananų nokinimo paslaugas.

    „Rinkoje sėkmingai veikiame nuo 1993 metų, pradėjome veiklą nuo nedidelės įmonės vykdžiusios šviežių vaisių ir daržovių importą, eksportą bei didmeninę prekybą, o šiuo metu jau turime filialus penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Toks filialų išdėstymas suteikia galimybę operatyviai ir kokybiškai aptarnauti klientus visoje Lietuvoje, todėl mūsų apyvarta bei klientų skaičius nuolat auga“ – patirtimi dalijasi UAB „Vilniaus Citma“ direktorius Rokas Rudenka.

    UAB „Citma“ orientuota į plėtrą bei rinkos lyderio pozicijos išlaikymą. „Šiuo metu pirkimų skyrius aktyviai ieško naujų tiekėjų, kurie padėtų papildyti asortimentą ne vien įvairiais vaisiais bei daržovėmis, bet ir kitais klientams aktualiais produktais“ – apie plėtros planus pasakoja Rokas Rudenka.

    Komentuodamas elektros energijos produkto pasirinkimą Rokas Rudenka teigia: „Mūsų sandėliai Lietuvoje užima daugiau kaip 11 000 m2 aukščiausios klasės sandėliavimo patalpų plotą, o elektros išlaidoms skiriame iki 5 proc. biudžeto, todėl mums aktualu turėti geriausią elektros energijos kainą. Esame pasirinkę pirkti „Enefit“ elektros energiją rinkos kaina. Vertinant ilguoju periodu, šis produkto pasirinkimas padeda sutaupyti.“

    „Su „Enefit“ bendradarbiaujame jau kelerius metus ir esame labai patenkinti tiek mums skiriamu dėmesiu bei profesionaliomis konsultacijomis, tiek elektros energijos kaina, ir toliau planuojame pirkti „Enefit“ elektros energiją“ – apie partnerystę pasakoja Rokas Rudenka.

    Linas Ražinskas/Enefit UAB pardavimų vadybininkas

    „Vilniaus Citma“ – vienas iš nedaugelio klientų, kuris atsakingai žiūrėdamas į ateities sprendimus, jau antrus metus iš eilės dalyvauja nestandartinio tipo elektros pirkimuose – rugsėjo mėnesį vykstančiame elektros PTR aukcione. Šio aukciono metu yra užfiksuojamas galimas kainų skirtumas tarp Estijos ir Latvijos valandinių suvartojamų, taip išvengiant galimų rinkos kainų šuolių, kas leidžia šiam klientui pasiūlyti mažas elektros energijos kainas.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai