Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

16.01 2018

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. gruodžio

Sander Randver

Rinkos analitikas



Nors gruodį buvo prognozuojama, kad elektros energijos kaina kils, kaina nukrito visose „Nord Pool Spot“ elektros biržos kainų zonose. Kainos kritimą lėmė tai, kad antrąją gruodžio savaitę lauktos šalčio bangos nebuvo. Be netikėtai šilto oro, gruodį buvo ilgas švenčių laikotarpis, todėl elektros buvo vartojama mažiau.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos.

  • Gruodį elektros energijos kaina nukrito dėl švenčių ir šilto oro

    Nors gruodį buvo prognozuojama, kad elektros energijos kaina kils, kaina nukrito visose „Nord Pool Spot“ elektros biržos kainų zonose. Kainos kritimą lėmė tai, kad antrąją gruodžio savaitę lauktos šalčio bangos nebuvo. Be netikėtai šilto oro, gruodį buvo ilgas švenčių laikotarpis, todėl elektros buvo vartojama mažiau.

    Estijoje elektros energijos kaina nukrito 4,99 %, arba iki 32,02 euro už megavatvalandę, o Suomijoje – 5,20 %, arba iki 31,92 euro. Latvijoje ir Lietuvoje kainos nukrito dar daugiau, nes lapkritį buvo „NordBalt“ kabelių gedimų, dėl kurių kainos buvo pakilusios. Latvijoje elektros energijos kaina gruodį nukrito 7,48 %, arba iki 32,26 euro už megavatvalandę, o Lietuvoje – 8,67 %, arba iki 33,06 euro. Gruodį visos artimiausios ir svarbiausios šalių jungtys veikė be sutrikimų, didžiausiose elektrinėse nebuvo vykdoma techninės priežiūros darbų, todėl pagrindiniai kainą lėmę veiksniai buvo netikėtai šiltesnis oras ir sumažėjęs vartojimas. Gruodį užfiksuota ir šių metų mažiausia vidutinė paros elektros energijos kaina – 17,28 euro už megavatvalandę.

    Apžvelgus visą praėjusių metų elektros energijos rinką, galima pastebėti, kad Estijoje vidutinė metinė elektros energijos kaina padidėjo 0,42 %, iki 33,20 euro už megavatvalandę, o Suomijoje vidutinė kaina pakilo 2,28 %, iki 33,19 euro už megavatvalandę. Visame „Nord Pool“ kainų regione elektros energijos kaina daugiausia nukrito Latvijoje ir Lietuvoje (atitinkamai 3,91 %, iki 34,68 euro už megavatvalandę, ir 3,86 %, iki 35,13 euro už megavatvalandę).

    Kainos Latvijoje ir Lietuvoje visų pirma nukrito dėl to, kad tai buvo pirmieji „NordBalt“ jungties veikimo visu pajėgumu metai (po bandomojo laikotarpio), buvo mažiau netikėtų sutrikimų ir techninės priežiūros darbų, todėl Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kainos priartėjo prie Šiaurės šalių kainų. Tačiau 2018 metų vasarą planuojami dideli „NordBalt“ jungties remonto darbai, todėl tuo laikotarpiu elektros kaina neišvengiamai bus didesnė ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Atlikus šiuos darbus, „NordBalt“ jungtis turėtų veikti patikimai.

    Apskritai, elektra visgi daugiau brango. „Nord Pool“ sisteminės kainos bendrai pakilo 9,29 %, iki 29,41 euro už megavatvalandę. Elektros energijos kainai didelės įtakos turi ir mažesni Šiaurės šalių hidrorezervai, išaugusios degalų ir kvotų kainos. Lapkritį buvo reformuota Europos Sąjungos emisijų rinka, todėl ateityje turėtų būti suvaldytas nemažas dabartinis kvotų perviršis. Dėl to CO2 kvotų rinka 2017 metų antrojoje pusėje perėjo nuo 5 eurų už toną iki daugiau nei 8 eurų už toną kainos. Nuo 2017 metų antrojo ketvirčio nuolat kilo ir akmens anglių kaina – daugiausia dėl Kinijos pastangų mažinti pramonės atliekų kiekį. (Praėjusių metų pabaigoje paskelbta naujiena, kad Kinija planuoja netrukus sukurti savo atliekų rinką, panašiai, kaip Europos Sąjunga.)

    Viena vertus, dėl gana švelnios žiemos vidutinė mėnesio elektros energijos kaina labai nepakilo, kita vertus, dėl švelnios žiemos ir mažo sniego kiekio Šiaurės šalių hidrorezervai neprisipildė vandens. Rezervuarų vandens lygis pakilo iki normalaus tik antroje vasaros pusėje. Todėl ir elektros kaina negalėjo labai nukristi ir visus metus išliko gana stabili.

    Galima tikėtis, kad sausį elektros energijos kaina daugiausia priklausys nuo vartojimo ir orų. Šiuo metu tikimasi, kad sausio temperatūra bus aukštesnė nei įprasta arba jai artima. Remiantis ateities sandoriais tikimasi, kad sausį elektros energijos kainos Suomijoje ir Estijoje bus 38,05 euro už megavatvalandę, o Latvijoje ir Lietuvoje tikimasi panašaus į dabartinį kainų lygio. Greičiausiai elektros energijos kaina bus žemesnė, nei prognozuota.

    Kalbant apie ateinančius metus, rinkoje tikimasi, kad elektros energijos kainos šiek tiek mažės, o remiantis ateities sandoriais galima numanyti, kad kaina bus mažesnė nei 2017 metais. Taip pat galima tiksliai pasakyti, kad 2018 metais kaina Suomijos regione bus 30,22 euro už megavatvalandę. Dėl kylančių degalų ir kvotų kainų galima manyti, kad ir elektros kainos kils iki 32–33 euro už megavatvalandę.

  • Naftos ir dujų kainos rinkoje kyla jau penktą mėnesį iš eilės

    Gruodį OPEC šalys narės susitarė dėl tolesnio gavybos mažinimo, kaip ir buvo numatyta. Naftos rinką labai paveikė ir naftos vamzdyno „Forties“ nuotėkis, jis buvo nustatytas pirmoje gruodžio pusėje, taip pat Libijos naftos vamzdyno trūkimas Kalėdų laikotarpiu, dėl to „Brent“ žaliavinės naftos kaina buvo beveik 67 doleriai už barelį. Taigi vidutinė mėnesio naftos kaina gruodį pakilo 1,95 %, arba iki 64,09 dolerio už barelį.

    Naftos kainos kilimą švelnina krentantis doleris. EUR / USD kursas gruodį pakilo 0,84 %, arba iki 1,1836 euro. Svarbiausiu 2017 metų veiksniu naftos rinkoje galima laikyti OPEC susitarimą riboti naftos rinką, siekiant subalansuoti gamybos apimtis. Naftos kainos kilimą šiek tiek sulaikė ir auganti gamyba JAV. Metų pabaigoje naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per pustrečių metų.

    Dėl didesnių naftos kainų ir didesnės paklausos gruodį pakilo ir dujų kainos: „Gaspool“ kaina pakilo 6,11 %, arba iki 20,24 euro už megavatvalandę, o TTF kaina – 5,87 %, arba iki 20,56 euro. Remiantis ateities sandoriais dabar galima prognozuoti, kad sausį „Gaspool“ dujų kaina bus apie 19,20 euro už megavatvalandę, o TTF – 19,65 euro už megavatvalandę. Per metus „Gaspool“ dujų kaina pakilo 17,62 %, t. y. iki 17,20 euro už megavatvalandę, o TTF – 18,28 %, t. y. iki 17,23 euro už megavatvalandę.

    Dėl augančios pasaulinės paklausos ir aukštų akmens anglių kainų tikimasi, kad ir 2018 metais dujų kainos šiek tiek kils, tačiau ne taip staiga, kaip 2017-aisiais. Remiantis ateities sandoriais galima numatyti, kad 2018 metais vidutinė „Gaspool“ kaina bus apie 18,32 euro už megavatvalandę, o TTF – 18,35 euro už megavatvalandę.

    *„Gaspool“ yra Vokietijos dujų birža, o TTF yra virtualioji Nyderlandų rinka, kurioje prekiaujama SGD. „Gaspool“ ir TTF yra arčiausiai Baltijos šalių esantys dujų prekybos centrai.

  • Išmanioji apskaita verslui

    Energijos skirtymo operatorius (ESO) praneša apie pradedamą vykdyti elektros ir dujų išmanosios apskaitos projektą. Šio projekto tikslas – iki 2023 metų įdiegti 1,8 mln. išmaniųjų elektros ir 108.000 išmaniųjų dujų skaitiklių visoje Lietuvoje.Pirmieji skaitikliai bus pradėti diegti 2019 metais, o iki tol bus vykdomi viešieji pirkimai įrangai įsigyti.

    Šiuo metu rengiami išmaniosios apskaitos techniniai reikalavimai, tačiau kai kurios techninės detalės jau yra žinomos. Duomenų perdavimui iš skaitiklių į duomenų centrą greičiausiai bus naudojama viena naujausių ir pažangiausių technologijų - siaurajuosčio daiktų interneto technologija (angl. Narrowband Internet of Things, NB-IoT).

    „NB-IoT“ technologija yra nauja ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl svarbu tinkamai ją išbandyti ir įvertinti. Bandomojo projekto metu bus testuojama iki 200 skaitiklių, skaitikliuose bus įdiegti „NB-IoT“ ar CAT 1 ryšio moduliai ir SIM kortelė, kurios pagalba bus galima prisijungti prie atitinkamo ryšio tinklo.

    Išmanioji apskaita suteiks naujų galimybių tiek tiekėjams, tiek elektros vartotojams.

    „Jei tiekėjas turi duomenis apie kliento vartojimą kas valandą ar dažniau, tai leidžia kurti skirtingas paslaugas ir siūlyti jas vartotojams. Pirma galimybė – tiekti elektrą rinkos kaina ir kartu su klientu mokytis, kaip galima vartoti taupiau“ – sako Janis Bethers, Enefit UAB generalinis direktorius.

  • Pokyčiai dujų rinkoje – nauda verslo klientams

    Iki praėjusių metų vasaros pagrindinis žaidėjas dujų rinkoje buvo Lietuvos dujų tiekimas (LDT), tokia situacija susiklostė dėl LDT gautų kompensacijų iš Rusijos dujų eksportuotojo „Gazprom“. Pasibaigus kompensacijoms situacija rinkoje keičiasi, auga konkurencinė kova tarp elektros energijos tiekėjų.

    „Iki kol galiojo „Gazprom“ nuolaida nebuvo įmanoma ateiti į rinką ir konkuruoti, tačiau nuo spalio 1 d. pradėjome siūlyti dujas klientams, kurie galėjo rinktis ne tik LDT, bet ir iš daugiau rinkos dalyvių“, – pasakoja Žana Klusovskienė, „Enefit“ pardavimo vadovė.

    Verslas dujų tiekėjų konkurenciją pajuto jau vasarą. Bendrovės, žinodamos apie besibaigiančias „Gazprom“ kompensacijas, pradėjo teikti gamtinių dujų pasiūlymus klientams. Tiekėjų konkurencija suteikia apčiuopiamą naudą verslui – klientas gali rinktis iš keletos tiekėjų pasiūlymų, pasirinkdamas tinkamiausią kainos ir sąlygų santykį. Planuojama, kad ateityje dujų tiekėjų konkurencija tik augs.

    Prognozuojama, jog ateityje dujų kainos panašės, todėl tiekėjai stengiasi klientams pasiūlyti ne tik geresnę kainą, bet ir įvairių pridėtinių verčių. „Enefit“ pardavimo vadovė teigia, kad bendrovė klientus konsultuoja ir pasiūlymų tipo, ir kainodaros klausimais.

    „Klientams tai buvo nauja, – apie žengimą į dujų rinką Lietuvoje pasakoja p. Ž. Klusovskienė. – Iki tol dalis jų galbūt neanalizuodavo sutarčių, mokėjimo principų. Dėl to klientams reikia daug pasakoti apie produktus, kuriuos siūlome.“

    „Enefit“ per praėjusius metus Lietuvoje pasirašė daugiau nei 70 dujų tiekimo sutarčių šiems metams. Bendrovė konkretaus tikslo šiems metams dar nėra išsikėlusi, tačiau 2019-iesiems įmonė tikisi sparčiai augti.

  • Baltijos šalių sinchronizavimo planas jau šį pusmetį

    Baltijos šalys, kartu su Lenkija bei Europos komisija praneša, jog iki šių metų vidurio planuojama suderinti energijos tinklų sinchronizavimo su Vakarų sistemomis planą.

    Europos komisija informuoja, jog geriausias būdas desinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus nuo Rusijos tinklų bei sinchronizuoti juos su žemyninės Europos tinklais, turi būti atrastas iki 2018 metų birželio mėnesio. O patį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

    Šio projekto vykdymas kainuos apie 700-800 mln. eurų, didesnę dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos sąjungos fondų, tačiau tam būtina iki metų vidurio pateikti bendrą, tarp visų suinteresuotų šalių suderintą paraišką.

  • Ž. Klusovskienė paskirta į „Enefit“ valdybą

    „Enefit“ valdyboje nuo gruodžio 1 d. pradėjo dirbti nauja valdybos narė Žana Klusovskienė. Ji bendrovės valdyboje pakeitė „Eesti energia“ atstovą Karla Agan. Šiuo metu bendrovės valdyboje dirba Edita Semėnienė, o valdybos pirmininko pareigas užima „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.



    Ž. Klusovskienė prie „Enefit“ prisijungė 2016 metais pradžioje, bendrovėje eina pardavimų vadovės pareigas. Prieš tai Ž. Klusovskienė daugiau kaip dešimtmetį dirbo valstybės valdomoje energetikos bendrovėje, kurioje pradėjusi karjerą nuo klientų aptarnavimo vadybininkės pakilo iki verslo klientų ir nepriklausomų tiekėjų skyriaus vadovės pareigų. Užimdama vadovaujančiąsias pareigas ankstesnėje darbovietėje, Ž. Klusovskienė svariai prisidėjo įgyvendinant elektros rinkos liberalizavimo procesus, taip pat sukūrė nepriklausomų elektros energijos tiekėjų ir stambių verslo klientų aptarnavimo strategijas.

    „Žanos patirtis ir gebėjimai itin pravers toliau stiprinant „Enefit“ pozicijas nepriklausomose elektros ir dujų rinkose. Dirbdama su svarbiausiais įmonės klientais Lietuvoje, Žana pademonstravo puikius rezultatus, todėl džiaugiamės, kad nuo šiol ji turės galimybę prisidėti priimant sprendimus dėl bendros mūsų veiklos krypties. Šį rudenį įžengę į nepriklausomą dujų rinką Lietuvoje, planuojame stabilų tolesnį augimą, o kitąmet pristatysime naujų, verslo klientams skirtų produktų“, – sako J. Bethers, „Enefit“ generalinis direktorius.

  • „Enefit“ apdovanota už tiksliausiai prognozuojamą suvartojimą

    „Enefit“ metų pabaigoje buvo apdovanota Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ apdovanojimu už tiksliausiai prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2017 metais. Šį apdovanojimą „Enefit“ laimi kasmet, nuo apdovanojimo įsteigimo pradžios – 2014 metų.

    Tikslus suvartojimo planavimas yra labai svarbus. Tai lemia mažesnius kaštus balansavimo išlaidoms, kas daro įtaką galutinei elektros energijos kainai.

     
Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Birželis