Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

11.01 2018

2018-ųjų šalies energetikos rinka: 4 pagrindiniai pokyčiai

Atgijusi nepriklausoma dujų rinka, naujos energinio efektyvumo iniciatyvos ir du mėnesius truksiantis jungties „NordBalt“ remontas – tai pagrindiniai veiksniai, turėsiantys didžiausią poveikį energijos rinkai Lietuvoje šįmet, prognozuoja bendrovė „Enefit“. Pasak „Enefit“ plėtros vadovės E. Semėnienės, 2018-aisiais elektrą ir dujas naudojančių įmonių laukia didesnės pasirinkimo galimybės, taip pat gali paaiškėti, nuo kada buitiniai vartotojai elektrą galės įsigyti tik nepriklausomoje rinkoje.

Įsibėgėjanti prekyba dujų rinkoje

Praėjusių metų antroje pusėje Lietuvos dujų rinkoje baigėsi kompensacija už rusiškas dujas, todėl aktyviai pradėjo veikti nepriklausomi dujų tiekėjai. Tuo metu dujas naudojančioms įmonėms atsirado daugiau pasirinkimo galimybių – jos jau gali rinktis iš kelių nepriklausomų dujų tiekėjų, pasirinkti dujų produktus su skirtinga kainodara.

Tiesa, pasak E. Semėnienės, kaip rodo pastarųjų kelerių mėnesių patirtis, Lietuvos bendrovės, priešingai negu Latvijos įmonės, dažniau linkusios rinktis lanksčios dujų kainos pasiūlymą. Toks variantas ne visais atvejais yra optimalus. „Dujų rinka yra kur kas inertiškesnė negu elektros rinka, joje vyrauja didesni kainų svyravimai, ji labiau priklausoma nuo įvykių Europoje ir visame pasaulyje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dujų kaina per trumpą laiką gali pastebimai pakilti ir gerokai padidinti įmonių išlaidas per atitinkamą laikotarpį“, – pastebi E. Semėnienė.

Per 2018 m. vis daugiau įmonių rinksis dujas pirkti iš nepriklausomų tiekėjų. Spręsdamos dėl konkretaus pasiūlymo, pirmiausiai jos turėtų atsižvelgti į savo poreikius ir nekartoti per 2017 m. darytų klaidų. Pasak „Enefit“ atstovės, jei įmonės dujų suvartojimą veikia sezoniniai veiksniai, pavyzdžiui, poreikis šaltuoju metų periodu šildyti gamybines patalpas, tokiu atveju palankiau gali būti rinktis fiksuotą kainą. Tuo metu jei per visus dvylika mėnesių suvartojamas vidutiniškai panašus dujų kiekis, įmonės gali rinktis lankstų kainos pasiūlymą, kuris per ilgesnį laikotarpį gali padėti sumažinti išlaidas už šį energetinį resursą.

Rekomendacijos dėl energijos vartojimo išgirs daugiau įmonių

Per praėjusius metus atlikti energijos vartojimo auditus buvo įpareigotos tik didelės šalies bendrovės, turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų arba tos, kurių metinės pajamos viršijo 50 mln. eurų. Šįmet apie tai, kaip įvertinti savo energijos sąnaudas ir kokias efektyvumo priemones pasirinkti, išgirs dar daugiau nepriklausomos elektros rinkos dalyvių. Nuo 2018 m. pradžios energijos tiekėjai, turintys daugiau kaip 1 tūkst. klientų, privalės informuoti savo klientus apie būdus jų energijos efektyvumui padidinti.

„Mes, kaip ir kai kurie kiti nepriklausomi energijos tiekėjai, turintys didelį klientų skaičių, nuo šių metų tampame aktyviais energinio efektyvumo skatinimo iniciatyvos dalyviais. Pirmiausia, ketiname informuoti ir didinti savo klientų supratimą apie energinio efektyvumo klausimus. Realius veiksmus pasiryžusias įgyvendinti bendroves konsultuosime dėl taupiųjų LED lempučių, saulės baterijų ar kitų energijos efektyvumo priemonių naudojimo“, – teigia E. Semėnienė.

Lietuva yra įsipareigojusi mažinti šalies energijos intensyvumą, kuris Lietuvoje yra apie 1,8 karto didesnis už ES vidurkį. Ženkliai sumažinti energijos intensyvumą Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų.

Po „NordBalt“ remonto – daugiau stabilumo rinkoje

Nors prieš kelis metus paleista elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ pastebimai sumažino elektros kainas rinkoje, iki šiol jos veikimas nebuvo itin patikimas – ši jungtis per metus vidutiniškai veikia keturias dienas iš penkių. Tam, kad būtų padidintas „NordBalt“ jungties veikimo patikimumas, 2018 m. liepos pabaigoje planuojamas jos remontas, kuris truks iki spalio pradžios.

Kaip pastebi E. Semėnienė, keliems mėnesiams uždarius „NordBalt“ jungtį, tikėtinos didesnės elektros kainos rinkoje trumpuoju laikotarpiu. Tačiau stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu turėtų išeiti į naudą – rinkoje tai lems mažesnius kainų svyravimus, sumažėjusią elektros tiekimo riziką ir daugiau galimybių nepriklausomiems energijos tiekėjams pasiūlyti palankesnes elektros kainas. Todėl jau dabar galima prognozuoti, kad bent vienas veiksnys 2018-ųjų pabaigoje – sėkmingas „NordBalt“ remontas, – „spaus“ elektros kainas rinkoje žemyn.

Buitiniai vartotojai ruošiami nepriklausomai rinkai

Šiuo metu Seimui pateikta nauja Lietuvos energetikos strategija, kuri turėtų būti svarstoma pavasario sesijoje. Joje numatyta palaipsniui atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo, nors konkretus terminas, iki kada tai ketinama padaryti, nėra įvardytas. Tiesa, Energetikos ministras yra užsiminęs, kad visi buitiniai vartotojai elektrą laisvojoje rinkoje galės pirkti dar iki 2020 metų. Jeigu bus siekiama šio tikslo, tai tam tikrų pokyčių galima laukti jau šįmet.

„Lietuva taps paskutiniąja iš Baltijos valstybių, kurioje ir buitiniai vartotojai privalės pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Latvijoje šis pokytis įvyko 2015 m., o Estijoje buitiniai vartotojai nepriklausomoje elektros rinkoje dalyvauja nuo 2013 metų“, – komentuoja E. Semėnienė.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai