Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

12.09 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. birželis ir rugpjūtis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Rugpjūtį elektros energijos kainos kilo ir Baltijos šalyse, ir Suomijoje. Suomijoje elektros energijos kaina pakilo iki 36,28 euro už megavatvalandę, arba 6,18 %, Estijoje – iki 36,34 euro, taip pat 6,18 %, Latvijoje – iki 37,33 euro (2,92 %), o Lietuvoje – iki 37,30 euro (2,84 %). Kainos Latvijoje ir Lietuvoje, palyginti su kainomis Estijoje ir Suomijoje, sumažėjo visų pirma todėl, kad rugpjūtį baigėsi didesni nei įprastai Latvijos–Estijos perdavimo linijos apribojimai.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Elektros energijos kaina kilo dėl Skandinavijos šalių elektrinėse vykdytų techninės priežiūros darbų ir padidėjusio vartojimo »

    Rugpjūtį elektros energijos kainos kilo ir Baltijos šalyse, ir Suomijoje. Suomijoje elektros energijos kaina pakilo iki 36,28 euro už megavatvalandę, arba 6,18 %, Estijoje – iki 36,34 euro, taip pat 6,18 %, Latvijoje – iki 37,33 euro (2,92 %), o Lietuvoje – iki 37,30 euro (2,84 %). Kainos Latvijoje ir Lietuvoje, palyginti su kainomis Estijoje ir Suomijoje, sumažėjo visų pirma todėl, kad rugpjūtį baigėsi didesni nei įprastai Latvijos–Estijos perdavimo linijos apribojimai.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 36,34 5,85% 10,75 120,00
    Nord Pool Somija 36,28 6,18% 10,75 120,00
    Nord Pool Latvija 37,33 2,92% 10,75 120,00
    Nord Pool Lietuva 37,30 2,84% 10,75 120,00

    Elektros energijos kainos kilo visose be išimčių „Nord Pol“ kainų zonose. Kainų kilimą rugpjūtį daugiausia lėmė išaugęs vartojimas ir dideli techninės priežiūros darbai Švedijos branduolinėse elektrinėse, dėl kurių energijos gamybos pajėgumai buvo sumažėję daugiau kaip 4 000 MW. Palyginimui galima pasakyti, kad 2017 m. Estijoje turima iš viso beveik 3 000 MW gamybinių pajėgumų, o piko laikotarpiais naudojamas pajėgumas šiek tiek viršija 2 000 MW. Apie aukštesnę elektros energijos rinkos kainą informuoja ir 4,59 % padidėjusi „Nord Pol“ sisteminė kaina, ji rugpjūtį buvo 27,58 €/MWh. Elektros energijos kainai šiek tiek įtakos turėjo ir CO2 kvotų kainos, jos rugpjūtį kilo 7,51 %, tad mėnesio vidutinė kaina buvo 5,66 €/t.

    Pirmąją rugsėjo pusę elektros rinkos kainoms dar turi įtakos Švedijoje vykdyti techninės priežiūros darbai, todėl pirmosiomis mėnesio savaitėmis galima tikėtis truputį aukštesnės elektros energijos kainos. „Nord Pol“ sisteminė kaina rugsėjo ateities sandoriams rugpjūčio pabaigoje buvo 31,45 €/MWh, tai taip pat leidžia tikėtis elektros energijos kainos kilimo. Vidutiniškai rugsėjį elektros energija Suomijoje ir Estijoje turėtų kainuoti apie 36,95 €/MWh, Latvijoje ir Lietuvoje – apie 39,30 €/MWh – su sąlyga, kad visos tarpvalstybinės perdavimo linijos dirbs įprastai. Taip pat galima tikėtis, kad jei antroji rugsėjo pusė bus šiltesnė, elektros energijos kainos šiuo laikotarpiu gali ir truputį nukristi.

  • Naftos, dujų ir degalų rinkos rugpjūtį kilo »

    Naftos „prieš mėnesį“ kaina rugsėjį pakilo 5,54 %, arba iki 51,87 dolerio už barelį. Pagrindiniai veiksniai buvo JAV naftos atsargų mažėjimas ir OPEC pastangos mažinti gavybą. Įtakos turėjo ir Teksaso valstijoje, JAV naftos pramonės centre, siautęs uraganas Harvey.

    Aukštesnę naftos kainą padeda kompensuoti smunkantis dolerio kursas (doleris paskutinį kartą buvo silpnesnis nei dabar 2015 m. pradžioje). Dolerio kursui įtakos turėjo ir uraganas Harvey, ir įtempti santykiai su Šiaurės Korėja. EUR/USD kursas kilo 2,57 %, vidutinis mėnesio lygis buvo 1,1807.

    Kartu su naftos kainomis kilo ir „Gaspool“ bei TTF* kainos – atitinkamai 4,95 %, iki 15,79 euro už megavatvalandę, ir 6,63 %, iki 15,80 euro už megavatvalandę. Be naftos kainos kilimo, dujų kainai turėjo įtakos ir augantis vartojimas bei tam tikras gavybos sumažėjimas. Pagal kainų formulę formuojama dujų kaina Baltijos šalyse rugpjūtį nukrito 2,8 % dėl krentančio dolerio kurso, nežiūrint padidėjusios naftos kainos.

    * „Gaspool“ yra Vokietijos dujų rinka, o TTF yra virtuali Nyderlandų rinka, kurioje prekiaujama SGD. „Gaspool“ ir TTF yra arčiausiai Baltijos šalių esantys dujų prekybos centrai.

  • Geros naujienos verslui - prisijungti prie elektros tinklų bus paprasčiau »

    Energetikos ministerija praneša, kad buvo patvirtinta patobulinta elektros energijos vartotojų ir gamintojų prijungimo prie elektros tinklų tvarka, kuri įsigalioja nuo rugsėjo 1 d.

    • Anksčiau projektavimo darbus turėjo atlikti vartotojas, pagal naują tvarką, projekto rengimu rūpinsis elektros skirstomųjų tinklų operatorius;
    • Apskaitos prietaisai turės būti įrengiami, kai tik baigiami rangos darbai, nebereikės laukti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos;
    • Vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ne didesnė kaip 250 kW, nuo 5 iki 3 darbo dienų trumpinamas prijungimo sąlygų išdavimo terminas.
    • Sutrumpės elektros įvedimo laikas, šis punktas įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
  • Žalgirio arena pasirinko Enefit UAB, siekdami sumažinti elektros energijos kaštus »

    UAB „Kauno arena“, geriau žinoma kaip Žalgirio arena, įsikūrusi Kaune, Nemuno saloje. Tai didžiausia arena Baltijos šalyse.

    Žalgirio arena pritaikoma įvairiems renginiams: nuo krepšinio, rankinio, tinklinio, salės futbolo, kultūrizmo, fitneso, dailiojo čiuožimo varžybų iki koncertų, spektaklių, kino festivalių, parodų ar net privačių renginių. Per metus Žalgirio arenoje vidutiniškai surengiama apie 110 renginių, sulaukiama apie 600 000 žiūrovų.

    Esant dideliam renginių skaičiui bei 40 000 m2 bendram arenos plotui, lankstūs elektros energijos sprendimai bei tinkamos kainos, yra ypač svarbūs. Arenoje renginiai vyksta nuolat, sumontuotas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis kubas, visą areną juosia 262 metrų informacinė LED ekranų juosta, sunaudojami dideli kiekiai elektros energijos, todėl elektros energijos sąnaudos turi ženklią įtaką verslui. Žalgirio arenos tikslas – sumažinti energijos kaštus, todėl įdiegta energijos valdymo sistema, vykdoma stebėsena bei nuolatinis auditas. Šiam tikslui pasiekti būtina turėti partnerius, kurie supranta individualios organizacijos poreikius ir gali pasiūlyti geriausius sprendimus verslui, todėl pasirinkome būtent Enefit UAB“, - bendradarbiavimo patirtimi dalinosi Vilhelmas Motiejūnas.


    Romas Urbonas / Enefit UAB pardavimų vadybininkas:

    Bendradarbiauti su Žalgirio arena pradėjome dar 2012 metais, kai įvertinus bendrovės elektros energijos sąnaudas bei tendencijas, mūsų įmonė Enefit UAB pasiūlė konkurencingiausią elektros energijos kainą.

    Bendradarbiavimas tęsėsi iki 2014 metų pabaigos, nes pasikeitus rinkos situacijai Enefit UAB nebegalėjo pasiūlyti fiksuotų elektros įkainių. Tuo metu rinkoje dar nebuvo populiaru susieti elektros energijos pirkimą su biržos tarifu. Siekiant pasiūlyti geriausius sprendimus bei teikiant analizes, šių metų rugpjūčio mėnesį Žalgirio arena nusprendė atnaujinti mūsų bendradarbiavimą bei pasirašyti sutartį vienu populiariausiu Lietuvoje pirkimo principu – susiejant elektros energijos tarifą su NordPool birža.

    Taip pat Žalgirio arena atsižvelgė į šiuo metu didėjantį užterštumo lygį bei priėmė sprendimą naudotis žaliąją elektros energiją, kuri yra gamina tik iš atsinaujinančių išteklių bei taip kartu gerinti mus supančią aplinką.

     
  • Šviečiančio angelo skulptūra - Enefit dovana Vilniaus miestui! »

    Rugsėjo 7d., Misionierių sodų parke, Vilniuje atidengta mūsų dovana sostinei - unikali Šviečiančio angelo skulptūra. Tai pirmoji tokio dydžio 3D būdu išspausdinta vieša skulptūra Baltijos šalyse, kurta žinomo skulptoriaus – Vaidoto Ramoškos. Skulptūros viduje sumontuotos energiją taupančios lempos su šviesos diodais, kurios tamsiu paros metu sukurs angelo švytėjimo efektą. Dovanodami Šviečiančio angelo skulptūrą Vilniaus miestui, įsipareigojame vienus metus jam nemokamai tiekti elektros energiją.

    Daugiau naujienų rasite mūsų Facebook puslapyje @Enefit Lietuva!

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai