Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

16.08 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. liepa

Sander Randver

Rinkos analitikas

Latvijoje ir Lietuvoje liepą elektros energijos biržos kaina sumažėjo 5,5 proc., arba iki 36,27 euro už megavatvalandę, o Estijoje pakilo 12,0 proc., arba iki 34,33 euro. Suomijoje kaina pakilo 11,5 proc., elektros energija kainavo vidutiniškai 34,17 euro už megavatvalandę, taigi Baltijos šalyse kainų lygis liepą buvo vienodas, nors Latvijoje ir Lietuvoje elektros energija visgi kainuoja daugiau nei Estijoje.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Liepą išsilygino Baltijos šalių elektros energijos rinkos kainų skirtumai »

    Latvijoje ir Lietuvoje liepą elektros energijos biržos kaina sumažėjo 5,5 proc., arba iki 36,27 euro už megavatvalandę, o Estijoje pakilo 12,0 proc., arba iki 34,33 euro. Suomijoje kaina pakilo 11,5 proc., elektros energija kainavo vidutiniškai 34,17 euro už megavatvalandę, taigi Baltijos šalyse kainų lygis liepą buvo vienodas, nors Latvijoje ir Lietuvoje elektros energija visgi kainuoja daugiau nei Estijoje.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 34,33 12,01% 10,37 70,80
    Nord Pool Somija 34,17 11,52% 10,37 70,80
    Nord Pool Latvija 36,27 -5,45% 20,27 70,80
    Nord Pool Lietuva 36,27 -5,45% 20,27 70,80

    Rinkos kainos pakilimas siejamas su tuo, kad liepa branduolinėse elektrinėse yra atostogų metas. Didesni reguliarūs priežiūros darbai paprastai atliekami vasarą, nes šiltuoju metų laiku elektros energijos paklausa dažniausiai sumažėja, todėl elektrinės praranda mažiau pajamų nei kitais metų laikais. Tačiau mažesnė gamyba vartotojams reiškia didesnę elektros energijos kainą. Dėl techninės priežiūros darbų Švedijos „Ringhals“ branduolinės elektrinės trečiajame bloke, Suomijos Olkiluoto branduolinėje elektrinėje ir keliose mažesnėse elektrinėse elektros energijos kainos pakilo visose Skandinavijos šalyse.

    Aukšta elektros energijos kaina laikėsi ne tik dėl techninės priežiūros darbų, bet ir dėl sauso ir mažai vėjuoto oro, kylančios akmens anglių kainos. Dėl sauso oro Skandinavijos hidrorezervai šį mėnesį pasipildė gana kukliai, todėl rinkoje sumažėjo pigios hidroenergijos dalis. Šiek tiek mažiau dėl silpno vėjo sumažėjo ir vėjo energijos gamyba. Skandinavijos elektros energijos kaina kilo ir dėl augančios akmens anglių kainos. Taigi, kad patenkintų poreikį, rinką pasiekė brangesni pasiūlymai, todėl susiformavo aukštesnė nei įprastai elektros energijos kaina.

    Šiuo metu baigėsi apribojimai Estiją ir Latviją jungiančioje linijoje, todėl kainos Baltijos šalyse susilygino, o kainos Latvijoje ir Lietuvoje skyrėsi nuo kainos Estijoje tik 1,94 euro. Mėnesio pabaigoje kainos Latvijoje ir Lietuvoje dar kartą pakilo dėl prasidėjusių „NordBalt“ techninės priežiūros darbų. Dėl „NordBalt“ remonto padidėja apkrova Švediją ir Suomiją jungiančioje linijoje, nes dėl to išauga Latvijos ir Lietuvos importas per Estiją. Tam tikri skirtumai tarp Estijos ir Latvijos kainų išliks ir toliau dėl nedidelių apribojimų, atsirandančių dėl tarpvalstybinės linijos ypatumų. Liepos pabaigoje rugpjūčio mėnesio ateities sandorių kaina Suomijos kainų regione buvo 34,25 euro už megavatvalandę, tai reiškia, kad kitą mėnesį elektros energijos kaina bus artima liepos kainai. Skandinavijoje laukiama lietingesnių orų, dėl to pakils hidrorezervų lygis ir rinkai bus pateikta daugiau pigios hidroenergijos, taigi elektros energijos biržos kaina nukris.

  • Naftos ir dujų rinkos smuko, akmens anglių ir anglies dioksido kvotų kainos kilo »

    Akmens anglys

    Akmens anglių kaina pasaulinėje rinkoje gerokai pakilo, daugiausia Kinijos sąskaita. Mėnesio pradžioje prasidėjusios sezoninės liūtys Pietų Kinijoje buvo stipresnės, nei tikėtasi, iškrito daugiau vandens, jis sukėlė didžiulius potvynius, purvo lavinas ir krušas. Siekdama suvaldyti potvynius, Kinijos vyriausybė buvo priversta mažinti hidroelektrinių gamybinius pajėgumus, pavyzdžiui, didžiausios pasaulyje Trijų tarpeklių užtvankos hidroelektrinės galia buvo sumažinta dviem trečdaliais. Tokios priemonės leidžia reguliuoti vandens masės tekėjimą ir išvengti potvynių.

    Tuo metu Šiaurės Kiniją vargino vidurvasario karščiai, buvo naudojama daugiau nei įprastai kondicionierių ir dėl to gerokai pakilo elektros energijos vartojimas. Siekiant kompensuoti reikšmingą hidroenergijos gamybos sumažėjimą Kinijos akmens anglimis kūrenamos elektrinės veikė visu pajėgumu. Kartu išaugo importas iš Rusijos ir Mongolijos tiek, kad Kinija tapo pirmuoju pasaulyje akmens anglių importuotoju (aplenkdama Japoniją) ir didžiausiu pasaulyje elektros energijos importuotoju (aplenkdama JAV). Padidėjusi paklausa vidutinę pasaulinę akmens anglių kainą liepą kilstelėjo iki 72,6 dolerio už toną, arba 5,8 proc.

    CO2 kvotos

    Ir Europoje daugiau elektros energijos buvo gaminama iš akmens anglių, tai padėjo kompensuoti Prancūzijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių gamybos sumažėjimą dėl branduolinėse elektrinėse vykdomų darbų. Padidėjusi akmens anglių gavybos apimtis ir aukštesnė žaliavos kaina kilstelėjo kainą Europos CO2 emisijų kvotų rinkoje.

    Kvotų kaina didėjo ir laukiant šį mėnesį įvykusio G20 susitikimo. Hamburge vykusiame susitikime buvo nagrinėjamos klimato kaitos valdymo priemonės. 19 valstybių vadovai patvirtino remiantys priemones klimato kaitai mažinti, tačiau to nepadarė Donaldas Trumpas. Šiuo metu darbas jau baigtas ir neplanuojama imtis jokių politinių veiksmų, kurie galėtų paveikti Europos emisijų rinkos reguliavimą. Todėl CO2 kvotų kaina pradėjo vėl mažėti.

    Nafta ir EUR / USD

    Mėnesio pradžioje naftos kaina kilo, nes jos gavyba JAV dėl priežiūros darbų buvo sumažėjusi. Tačiau po savaitės buvo gauta duomenų, kad OPEC ir kelių kitų valstybių susitarimas (sudarytas siekiant sustiprinti naftos kainą, kolektyviai apribojant jos gavybą) birželį buvo vykdomas tik 78 proc.

    OPEC komitetas šį mėnesį netikėtai pripažino, kad maža naftos kaina gali būti jų pačių kaltė. Užuot dar labiau ribojusi naftos gavybą, dabar organizacija daugiausia dėmesio skiria ankstesnių susitarimų vykdymui. Taip pat svarstoma dėl kai kurių apribojimų sumažinimo Nigerijai ir Libijai, nes jų ekonomikos pastaraisiais metais kentėjo dėl kruvinų vidaus konfliktų ir juodojo aukso joms reikia valstybei ir politiniam stabilumui atkurti.

    OPEC turi tikrai pasistengti, kad pasiektų savo tikslą – kadangi žaliavine nafta prekiaujama doleriais, jos kainai turi įtakos ir JAV valiutos silpnėjimas. Liepą dolerio kursas nukrito iki žemiausios vertės euro atžvilgiu per pastaruosius 23 metus. Kritimo tendenciją lėmė JAV ekonomikos rezultatai, kurie yra nuolat žemesni, nei prognozuojama, valstybės obligacijų vertės mažėjimas ir politinis nestabilumas – šį mėnesį senatas pradėjo tirti galimą prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos komandos bendradarbiavimą su rusais ir tai, ar prezidentas pats galimai netrukdė tyrimo procesui.

    Dujos

    Dėl branduolinės elektros gamybos mažėjimo didėja ir dujų paklausa, tai mėnesio pradžioje sukėlė dujų kainą tiek „Gaspool“, tiek TTF virtualiojoje rinkoje, kurioje prekiaujama SGD.

    Vėliau kainos truputį krito, nes dėl šilto oro paklausa mažėja ir krinta naftos kaina. „Gaspool“ kaina nukrito 0,8 proc., o TTF – 0,6 proc. „Gaspool“ ir TTF yra Vokietijos ir Nyderlandų dujų prekybos centrai, esantys arčiausiai Baltijos šalių.

  • Patikimi partneriai, žinios ir darbo įgūdžiai padėjo SIA „DIŽOZOLS PLUS“ tapti vienu sėkmingiausių Latvijos baldų gamintojų »

    SIA "DIŽOZOLS PLUS" yra dizaino baldų bei lenktų, klijuotų medinių baldų komponentų ir gatavų baldų gamintojas. Patikimi partneriai, žinios ir darbo įgūdžiai padėjo SIA „DIŽOZOLS PLUS“ tapti vienu sėkmingiausių Latvijos baldų gamintojų.

    Bendrovės ištakos

    Bendrovės ištakos prasideda 1993 m. Ikškilėje (Ikšķile), kai visa bendrovės veikla buvo organizuojama 200 m2 ploto patalpose. Pirmasis bendrovės pavadinimas buvo SIA „DIŽOZOLS“. Tuo metu bendrovės pagrindinės veiklos kryptys buvo: medienos apdirbimas, baldų ir durų gamyba, statyba ir remontas, individualūs užsakymai, išskyrus minkštų baldų gamybą.

    2008 m. vasario mėnesį, prasidėjus permainoms, kurios buvo susijusios su staigiu keletą metus trukusio stabilaus bendradarbiavimo su pagrindiniu, nuolatiniu klientu nutraukimu, pasikeitė ir bendrovės pavadinimas – SIA „DIŽOZOLS“ tapo SIA „DIŽOZOLS PLUS“. Bendrovės vadovas ir bendrasavininkis Ģirts Plakans prisimena šias permainas: „Mes bendradarbiavome su tokia įmone, kokia dabar tapome patys. Tuo metu mes buvome labai stabilūs – mūsų gaminiai į užsienio šalis buvo siunčiami kaip pagal traukinių grafiką, o mūsų bendradarbiavimo partneris nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir išsaugoti konkurencingumą, todėl nutraukė šį bendradarbiavimą.“

    SIA „DIŽOZOLS PLUS“ įsigijo dalį likviduotos bendrovės gamybinės įrangos bei įtikino tris bendradarbiavimo partnerius tęsti bendradarbiavimą, tik jau su nauju tiekėju. „Taip bendradarbiavimo partneriai suteikė mums didelį pasitikėjimo kreditą, o mes prisiėmėme didelę atsakomybę“, – prisimena Ģirts. „Iš daugiau kaip 100 darbuotojų, dirbusių likviduotoje bendradarbiavimo partnerio įmonėje, pasitelkėme 7 specialistus, kiekviename gamybos etape po vieną.“ Šiandien bendrovė gali didžiuotis dideliais savo pasiekimais: darbuotojų skaičius nuo 7 pirmųjų padidėjo iki 142 dirbančių šiandien, o bendrovės plotas nuo 1 000 m2 padidėjo iki daugiau nei 9 000 m2, be to, veikla vykdoma nuolat, keliais etapais, darbo procesas organizuojamas net 3 pamainomis.

    Nuo mažos vietinio lygio įmonės iki stabilios eksportuojančios įmonės

    Šiuo metu bendrovės klientų portfelį sudaro apie 50 klientų. Keletas jų yra pasaulyje gerai žinomi baldų prekių ženklai. SIA „DIŽOZOLS PLUS“ produkcija prekiaujama visame pasaulyje, didžiausia dalis, 80 proc. – būtent Skandinavijos rinkoje, iš kurios – 70 proc. Danijoje.

    „Pradėjome nuo pusfabrikačių, o dabar mes kuriame produktus nuo A iki Z. Jie pagaminami, sumontuojami, atliekami apdailos darbai, ir gatavi gaminiai siunčiami klientams. Mes gaminame dizaino prekių ženklų kėdes ir stalus ir labai tuo didžiuojamės. Tačiau, deja, jų kilmė ir priklausymas Latvijos bendrovei SIA „DIŽOZOLS PLUS“ lieka nežinomi“, – pripažįsta Ģirts.

    Energijos vartojimo efektyvumas bendrovėje

    Pastaraisiais metais bendrovė daug lėšų investavo į gamybos plėtimą ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimą SIA „DIŽOZOLS PLUS“ pastatuose. Bendrovei priklauso du gamybiniai korpusai, kurių bendras plotas sudaro 9 217 m2. Vienas yra visiškai atnaujintas, kitas – iš dalies, yra ir smulkinta mediena kūrenama katilinė, kurui naudojamos gamybos proceso atliekos.

    Pastatuose pakeistas apšvietimas – dienos šviesos lempos pakeistos LED, pakeisti langai, įėjimo vartai, pakeistas ir apšiltintas stogas, atlikti kiti papildomi darbai. Be to, bendrovėje SIA „DIŽOZOLS PLUS“ įdiegtas ISO 50 001 sertifikatas.

    „Pakeitus dienos šviesos lempas LED lempomis, atlikus kitus energijos vartojimo efektyvumo pagerinimo darbus ir pradėjus bendradarbiauti su SIA „Enefit“, pasikeitė suvartotų kWh kiekis ir elektros energijos tarifas, todėl gerokai sumažėjo elektros energijos sąnaudos“, – prisimena Ģirts.


    Klāvs Porķis / SIA „Enefit“ valdybos narys ir pardavimų skyriaus vadovas:

    „Bendradarbiauti su SIA „DIŽOZOLS PLUS“ pradėjome prieš dvejus metus, kai, įvertinusi bendrovės sąnaudų tendencijas ir elektros energijos sąnaudų padidėjimo prognozes, bendrovė SIA „Enefit“ pasiūlė konkurencingesnę elektros energijos kainą, palyginti su ankstesnio elektros energijos pardavėjo nustatyta. Tinkamiausiu elektros energijos produktu, geriausiai atitinkančiu bendrovės gamybos specifiką, kartu su klientu buvo pripažintas fiksuotos kainos elektros energijos produktas, suteikiantis įmonei galimybę tiksliai planuoti ilgalaikius finansus, be to, tai padeda išvengti kainų svyravimų elektros energijos rinkoje rizikos.“

     
  • Prisijunkite prie „Enefit“ socialiniame tinkle „Linkedin“ »

    Sekite mūsų paskyrą ir pirmieji sužinokite rinkos naujienas, energetikos tendencijas Baltijos ir Skandinavijos šalyse ir energijos produktų naujoves.

    Kviečiame prisijungti »

     

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai