Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

12.06 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. gegužė

Sander Randver

Rinkos analitikas

Gegužę elektros energijos biržos kaina Suomijoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 2,2 % ir 1,7 %, vidutinė mėnesio biržos kaina Suomijoje buvo 30,67 €/MWh, o Estijoje – 30,66 €/MWh. Deja, Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė elektros energijos mėnesio biržos kaina pakilo 3,3 %, arba iki 32,46 €/MWh.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Estijoje ir Suomijoje elektros energijos biržos kaina mažėjo, Latvijoje ir Lietuvoje augo »

    Gegužę elektros energijos biržos kaina Suomijoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 2,2 % ir 1,7 %, vidutinė mėnesio biržos kaina Suomijoje buvo 30,67 €/MWh, o Estijoje – 30,66 €/MWh. Deja, Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė elektros energijos mėnesio biržos kaina pakilo 3,3 %, arba iki 32,46 €/MWh.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 30,66 -1,67% 9,91 100,85
    Nord Pool Somija 30,67 -2,23% 9,91 100,85
    Nord Pool Latvija 32,46 3,31% 9,91 130,02
    Nord Pool Lietuva 32,46 3,31% 9,91 130,02

    Suomijoje ir Estijoje elektros energijos biržos kainos kritimą labiausiai lėmė dėl atšilusių orų sumažėjęs vartojimas. Tačiau visgi gana aukšta kaina laikėsi dėl Švedijos branduolinės elektrinės „Ringhals“ pirmojo bloko techninės priežiūros darbų, kurie truks iki birželio 10 dienos, ir dėl antroje mėnesio pusėje prasidėjusių nenumatytų branduolinės elektrinės „Forsmark“ techninės priežiūros darbų, kurie truko iki gegužės 31 dienos. Tai reiškia, kad birželį elektros energijos kaina gali nukristi tiek dėl mažesnio vartojimo, tiek dėl pasibaigusių techninės priežiūros darbų, nes rinkai bus pateikta daugiau elektros energijos.

    Kainos augimas Latvijoje ir Lietuvoje ir kainų skirtumas, palyginti su kitomis šalimis, daugiausia siejamas su išorinių jungčių apribojimais ir didelių vandens srautų Dauguvoje pabaiga. Dėl Estijos ir Latvijos jungties apribojimų antroje gegužės pusėje susidarė kainų Latvijoje ir Estijoje skirtumas. Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus AST duomenimis, viešas birželio PTR aukcionas baigėsi pasiekus 4,97 €/MWh kainą – tai rodo, kad elektros energijos kaina Estijoje ir Latvijoje birželį skirsis. Be Estijos ir Latvijos jungties apribojimų, gegužės viduryje dvi savaites buvo apribota ir Lietuvos jungtis su Kaliningradu. Jau pirmosiomis birželio dienomis vidutinė elektros energijos biržos kaina Latvijoje ir Lietuvoje buvo 4,39 €/MWh didesnė nei Estijoje, naktį – 0,83 €/MWh, o dieną, kai elektros vartojama daugiau ir galutiniai vartotojai labiau jaučia skirtumą, – net 6,17 €/MWh.

    Didelių vandens srautų laikotarpis Latvijoje baigėsi, hidrorezervai Šiaurės šalyse stabilizavosi

    Kovą ir iš dalies balandį Dauguvos elektrinėse buvo pagaminta daugiau nei įprastai elektros energijos, tačiau dabar šių metų didžiųjų srautų laikotarpis jau praėjo. Realus maksimalus hidroelektrinių gamybos pajėgumas Latvijoje sumažėjo maždaug dviem trečdaliais, o kai kuriomis valandomis siekia tik 500 MW. Palyginimui kovą pajėgumas siekė beveik 1 400 MW. Skandinavijos hidrorezervai, kovą ir balandžio pradžioje smarkiai kilę dėl sniego tirpimo, dabar stabilizavosi netoli normalės. Tai reiškia, kad ir Skandinavijoje elektros energijos kaina gali šiek tiek stabilizuotis.

  • Akmens anglių, naftos, dujų ir anglies dioksido kvotų rinkos krito »

    Akmens anglys
    Akmens anglių rinka gegužę buvo palyginti stabili, vidutinė mėnesio kaina nukrito 0,9 %, arba iki 65,6 dolerio už toną. Antroje mėnesio pusėje akmens anglių kaina pradėjo kilti, tačiau mažesnę kainą pirmoje mėnesio pusėje lėmė smukimas dėl abejotinos padėties Kinijoje. Kinijos vyriausybė susitiko su didžiausiais akmens anglių naudotojais aptarti prastesnės kokybės akmens anglių importo ir gavybos mažinimą.

    CO2 kvotos
    Europos CO2 emisijos kvotų rinkos kaina, palyginti su vidutine mėnesio kaina, nukrito 1,4 %. Kartu atsirado abejonių dėl ilgalaikių kvotų kainų prognozių siekiant Paryžiaus klimato susitarimo tikslų, nes dabartinis kainų lygis neskatina daugiausia CO2 išskiriančių įmonių bent kiek riboti emisijų.

    Kalbant apie Paryžiaus klimato susitarimą, verta paminėti ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš šio susitarimo.

    Nafta ir EUR / USD
    „Brent“ žaliavinės naftos kaina gegužę nukrito 4,5 %, arba iki 51,4 dolerio už barelį. Naftos kainą labiausiai paveikė JAV paskelbta informacija, kad jų naftos rezervai padidėjo. Tai sukėlė abejonių, kad, nors Saudo Arabija ir Rusija stengiasi mažinti gavybą, rinkoje ir toliau gali būti perteklius. Mėnesio pabaigoje OPEC svarstė galimybę sumažinti gavybą dar 1,5 %.

    Naftos kaina Europoje mažėja ir dėl nuolat kylančio EUR / USD kurso. Gegužę euras sustiprėjo 3,1 %, t. y. iki 1,10575 USD už EUR.

    Euras daugiausia stiprėjo dėl gerų euro zonos ekonomikos rodiklių, o dolerį silpnino JAV nekilnojamojo turto rinkos silpnėjimas ir netikrumas dėl Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos keitimo.

    Dujos
    Gegužę kartu su naftos kainomis nukrito ir dujų kainos. „Gaspool“ kainos kitam mėnesiui nukrito iki 15,8 euro už megavatvalandę (1,9 %), o TTF kainos nukrito iki 15,6 euro už megavatvalandę (2,4 %).

    Dujų kaina labai priklauso nuo naftos kainos, tačiau, be naftos kainos kritimo, dujų rinką veikia ir gerėjantys orai, artėjanti vasara, kai sumažėja dujų paklausa.

  • Stambiems elektros vartotojams siūlys mokestinę lengvatą »

    Energetikos ministerija šią savaitę uždarame Vyriausybės posėdyje pasiūlė diferencijuoti VIAP mokestį, kurį moka pramonės įmonės kaip elektros kainos dedamąją. Kol sprendimai nepriimti, pramonininkai žvelgia atsargiai, bet su optimizmo gaida.

    Energetikos ministerija iki liepos 15 d. numato parengti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio diversifikavimo priemonių paketą. Juo bus siekiama mažinti mokestinę naštą elektros energijai imliai pramonei. Norima sumažinti VIAP mokesčio naštą verslui, kuris suvartoja daugiau nei 1 GWh elektros per metus, ir taip pagerinti tiek šalyje veikiančių įmonių galimybes konkuruoti užsienyje, tiek Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams.

    VIAP mokestis yra trečia didžiausia elektros kainos dedamoji po elektros įsigijimo ir skirstymo paslaugos žemos įtampos elektros tinklais. Nuo 2017-ųjų sausio 1 d. ji sudaro 15,25% vidutinės elektros energijos kainos (1,386 ct/kWh iš 9,088 ct/kWh).

    Energetikos ministerijos siūlymas yra toks: taikyti VIAP mokesčio lengvatą, mažesniu mokesčio tarifu apmokestinant suvartojamos elektros kiekį, kuris viršija 1 GWh per metus. Tokia parama yra leidžiama Europos Komisijos ir, kai būtų suderinta su Briuseliu, nebūtų laikoma neteisėta valstybės pagalba. Lengvatą bendrovės gautų, tiesa, ne už dyką – jos turėtų įsipareigoti per sutartą laiką įsidiegti energetinį efektyvumą užtikrinančias ir ISO sertifikuotas priemones. Taip pat bendrovėje turėtų būti atliktas energetinis auditas.

  • Putokšnis,UAB: Esame labai patenkinti būdami „Enefit“ partneriais »

    Putokšnis,UAB įsikūrė 1994m. ir dabar yra žinomas bei patikimas PET pakuotės gamintojas. Įmonės tikslas – gaminti aukštos kokybės, kliento lūkesčius atitinkančius PET ruošinius mineraliniam vandeniui, gazuotiems ir negazuotiems nealkoholiniams gėrimams, alui ir kt. Įmonės gamyklos įsikūrusios Lietuvoje – patogioje logistikai vietoje, garantuojančioje greitą PET produktų tiekimą klientams į Vakarų, Vidurio ir Rytų Europą, Skandinaviją bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugą.

    Įmonė nuolat plečiasi ir auga: „Šių metų pradžioje paleidome naują gamybos liniją. Taip pat turime planų ir elektros energijos srityje. Kadangi mūsų gamybai ypatingai svarbi elektros energijos kokybė ir nepertraukiamas elektros energijos tiekimas, planuojame 0,9 MW saulės elektrinės statybas, naujos elektros linijos įsigijimą ir kabelio nutiesimą iš 110 Kv pastotės.“, - ateities planais dalijosi įmonės energetikas Audrius Bikmanas.

    Jau šiandien 100% įmonės naudojamos energijos yra išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuolaikinė moderni bei inovatyvi ruošinių gamybos įranga ir specialios PET žaliavos, naudojamos jų gamybai, leidžia butelius išpūsti žemesnėje temperatūroje. Taikydama šias moderniąsias technologijas, įmonė padeda klientams sumažinti energijos suvartojimą.

    It is not the only way to use PET bottles

    „Elektros kaina turi didelę įtaką mūsų verslui. Kuo konkurencingesne kaina perkame, tuo esame konkurencingesni Vakarų rinkoje. Elektros kaina sudaro apie 8 proc. visų mūsų išlaidų, todėl mums labai svarbu fiksuoti elektros energijos kainą palankiausiu laikotarpiu. Būtent „Enefit“ komanda ir padeda mums tai padaryti. Renkamės fiksuotą kainą, nes mums reikalingas stabilumas. Žinodami savo išlaidas už elektros energiją galime žymiai lengviau valdyti ir optimizuoti savo procesus pagal poreikius. Esame labai patenkinti „Enefit“ komanda, todėl nusprėndėme tęsti bendradarbiavimą ir ateinančiais metais. „Enefit“ visada geba pasiūlyti mums tinkamiausią sprendimą.“, - bendradarbiavimo patirtimi džiaugėsi A.Bikmanas.

    Komentuoja Enefit UAB pardavimų vadovė Žana Klusovskienė:
    “UAB “Putokšnis” ir „Enefit” bendradarbiavimas prasidėjo dar 2016 metais vasarą. Vieno susitikimo metu mes aptarėme poreikius, kuomet buvo aišku kas yra labai svarbu šiam klientui – tai pirkti sertifikuotą iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją bei fiksuotą elektros kainą. Enefit, stebėdamas ateities sandorio rinką, padėjo Putokšniui padaryti geriausią sprendimą, perkant tuo metu konkurencingiausiomis kainomis.

    Todėl klientas ir šiais metais besikonsultuodamas su Enefit, priėmė sprendimą pačiu geriausiu momentu fiksuoti ateities sandorį ir tokiu būdu mažinti savo išlaidas. Enefit darbuotojai nuolat stebi elektros rinką ir geriausiai žino kuriuo laikotarpiu elektros kainą fiksuoti yra palankiausia.”
     

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai