Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

12.05 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. balandis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Palyginti su kovu, elektros energijos kaina kilo daugiausia dėl Olkiluoto branduolinėje elektrinėje vykdytų kasmečių techninės priežiūros darbų. Elektros energijos kainai įtakos turi ir gana geras Skandinavijos ir Baltijos šalių hidrorezervų lygis.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Elektros energijos kaina balandį padidėjo keliais procentais »

    Palyginti su kovu, elektros energijos kaina kilo daugiausia dėl Olkiluoto branduolinėje elektrinėje vykdytų kasmečių techninės priežiūros darbų. Elektros energijos kainai įtakos turi ir gana geras Skandinavijos ir Baltijos šalių hidrorezervų lygis.

    Elektros energijos kaina balandį visuose regionuose pakilo keliais procentais. Estijoje elektros energijos kaina pakilo 1,70 %, arba iki 31,18 euro už megavatvalandę, Suomijoje – 2,35 %, arba iki 31,40 euro už megavatvalandę, o Latvijoje – 2,51 %, arba iki 31,42 euro už megavatvalandę. Lietuvoje elektros energija kovą kainavo truputį daugiau, todėl ir kainos kilimas buvo mažiausias – tik 0,48 %, arba iki 31,42 euro už megavatvalandę.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 31,18 1,70% 4,1 61,01
    Nord Pool Somija 31,4 2,35% 4,1 104,7
    Nord Pool Latvija 31,42 2,51% 4,1 61,01
    Nord Pool Lietuva 31,42 0,48% 4,1 61,01

    Viena iš svarbiausių elektros energijos kainos kilimo priežasčių buvo Olkiluoto branduolinės elektrinės kasmečiai techninės priežiūros darbai, jie truko nuo balandžio 23 iki gegužės 3 dienos – šiuo laikotarpiu rinkai nebuvo tiekiama 880 MW galios. Suomijoje susidariusį deficitą rodo ir tuo laikotarpiu palyginti vienkryptis „EstLink“ energijos perdavimas iš Estijos į Suomiją. Žemesnį elektros energijos kainos lygį padeda išlaikyti ir palyginti stipri srovė Latvijos upėje Dauguvoje. Balandį ji buvo gerokai mažesnė nei kovą, vis dėlto Latvijos hidroelektrinės dar pagamina daug elektros energijos. Skandinavijos hidrorezervai balandį taip pat buvo pakankami ir mėnesio viduryje buvo pasiektas 3 TWh normalę viršijantis lygis. Paskutinėmis balandžio dienomis plūstelėjusi šilumos banga ir šiltų orų prognozės kitai (šiai) savaitei sumažino hidrorezervų prognozes 1 TWh žemiau normalės.

    Vidutinė šių metų elektros energijos kaina Estijoje buvo 32,50 €/MWh, tai yra 1,18 euro aukštesnė už vidutinę praėjusių metų kainą balandžio pabaigoje. Suomijoje, palyginti su praėjusių metų duomenimis, vidutinė elektros energijos kaina balandžio pabaigoje buvo 2,92 euro didesnė. Balandžio pabaigoje ateinančio mėnesio ateities sandorių kaina Suomijos kainų regione buvo 31,13 €/MWh, tai reiškia, kad gegužę elektros energijos kaina bus beveik tokia pat, kaip ir balandį. Palyginimui praėjusių metų gegužės kainų duomenys: Estijoje elektros energija kainavo vidutiniškai 28,26 €/MWh, o Suomijoje – 28,06 €/MWh.

    Džiugu matyti NordBalt poveikį Latvijos ir Lietuvos rinkoms, kuriose vidutinė rinkos kaina nuo metų pradžios sumažėjo nuo 35,19 €/MWh iki 33,31 €/MWh (-5,34%) Latvijoje ir nuo 36,08 €/MWh iki 33,97 €/MWh (-5,85%) Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

  • Naftos kaina balandį svyravo, akmens anglių kaina buvo stabili, o CO2 rinka smuko »

    „Brent“ žaliavinės naftos kaina balandžio pradžioje smarkiai pakilo, tačiau mėnesio pabaigoje vėl nukrito iki to paties lygio. Doleris smuko dėl įtampos Šiaurės Korėjoje. Balandžio pradžioje naftos kaina gana stipriai pakilo, daugiausia dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir didžiausio Libijos naftos telkinio prastovos.

    Tuo pačiu metu, kai kilo naftos kaina, dėl įtampos Šiaurės Korėjoje susilpnėjo JAV doleris. Silpnėjantis doleris šiek tiek mažina naftos kainos kilimo poveikį Europai. Dėl didėjančių JAV rezervų antroje balandžio pusėje naftos kaina pradėjo vėl kristi ir mėnesio pabaigoje pasiekė tokį pat lygį, kokiame buvo pirmoje mėnesio pusėje.

    EUR / USD kursas mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią šių metų lygį (1,093), todėl naftos kaina euro zonos valstybėse tapo dar palankesnė. Vidutinė mėnesio naftos kaina pakilo 2,44 %, arba iki 53,82 dolerio už barelį, tad gegužės pradžioje naftos barelis kainavo 51,36 dolerio. Doleris euro atžvilgiu susilpnėjo 0,36 %, o vidutinis mėnesio EUR / USD kursas buvo 1,072. Šiuo metu EUR / USD santykis yra 1,093.

    Akmens anglių rinka balandį, kaip ir kovą, buvo stabili. Stabilumą galima paaiškinti tuo, kad didieji akmens anglių sektoriaus pokyčiai Kinijoje jau įgyvendinti, todėl šiuo metu nebeatsiranda didelių svyravimų. Vidutinė mėnesio akmens anglių kaina pakilo 2,08 %, t. y. iki 66,16 dolerio už toną. Labiausiai balandį nusmuko CO2 kvotų rinka – vidutinė mėnesio kaina nukrito 6,82 %, arba iki 4,76 euro už toną.

    Dabar CO2 kvotos kaina yra 4,57 €/t. Prie kainos kritimo prisidėjo Pasaulio banko 2 milijardų dydžio žaliosios energijos fondas, padedantis finansuoti mažų CO2 emisijų investicijas. Be to, Vokietijoje buvo patvirtinta parama vėjo jėgainių atviroje jūroje statybai nuo 2020 metų. Visa tai skatina elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, o jai nereikia pirkti CO2 kvotų. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą galima prognozuoti kvotų paklausos kritimą ir galimą kvotų perviršį.

  • Švediškos elektros bus galima pirkti daugiau »

    Nuo liepos 1 d. Lietuvos elektros rinkos dalyviai, esant palankioms aplinkybėms, galės pirkti daugiau elektros iš Švedijos. Tokią galimybę jiems sudaro Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos perdavimo sistemos operatoriai, susitarę dėl virtualios prekybos zonos tarp Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų.

    Ši virtuali prekybos zona užtikrina, kad, net ir esant ribotoms elektros tiekimo su Lenkija galimybėms, tranzitu per Lenkiją būtų galima importuoti elektrą iš Švedijos, naudojantis Lenkijos ir Švedijos jungtimi „SwePol“ ir Lietuvos ir Lenkijos jungtimi „LitPol Link“.

    Šiuo metu elektros prekyba su Švedija vyksta per 700 MW galios jungtį „NordBalt“. Nuo liepos 1 d. tomis valandomis, kai Lietuvos ir Švedijos jungtis bus išnaudojama visa galia, papildomai prekyba tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų galės vykti per „SwePol“ ir „LitPol Link“ jungtis.

  • Šiemet gamtinių dujų vartotojai turės daugiau galimybių renkantis tiekėją »

    2014 m. gruodžio 30 d. VKEKK nutarimu buvo numatyti Gazprom kompensacijos grąžinimo principai nebuitiniams vartotojams už 2013 m. sausio 1 d.–2014 m. balandžio 30 d. laikotarpį per brangiai pirktas dujas. Nutarimas vartotojams leido daugiau nei du metus džiaugtis žemesne dujų kaina, tačiau tuo pačiu stipriai apribojo konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų ir užkirto kelią į rinką įžengti naujiems tiekėjams.

    Enefit žiniomis, Gazprom kompensacija baigsis šių metų liepos mėnesį, todėl norime atkreipti vartotojų dėmesį, jog šis įvykis paskatins konkurenciją ir daugiau tiekėjų bus pasirengę Jums pateikti savo pasiūlymą. Skatiname išnaudoti šią situaciją ir nesirinkti iš vieno tiekėjo. Mes taip pat aktyviai dalyvausime gamtinių dujų rinkoje, todėl būtinai kreipkitės nusprendę atnaujinti dujų tiekimo sutartį.

  • Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume aptarti svarbiausi Baltijos šalių energetikos sektoriaus pokyčiai, iššūkiai ir perspektyvos »

    Balandžio 26-ą dieną Vilniuje vyko jau 6-asis tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumas. Renginyje dalyvavo Baltijos regiono energetikos ekspertai, tarp kurių net 3 Enefit ir Eesti Energia atstovai. Forumo metu buvo aptarta esama padėtis energetikos sektoriuje, regioninio bendradarbiavimo klausimai, įvertinti vykstantys pokyčiai dujų, elektros bei atsinaujinančios energetikos rinkose, diskutuota apie jų naudą bei problemas, apsvarstytos galimos energetikos strategijos kryptys.

    Elektros energijos tema vykusioje diskusijoje, Eesti Energia generalinis direktorius Hando Sutter akcentavo, jog siekdamos sklandžiau funkcionuojančios elektros rinkos, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų nustatyti bendras taisykles ir tarifus elektros energijai, kuri šiuo metu jas pasiekia iš trečiųjų šalių. Už ES ribų veikiantys gamintojai naudojasi nesąžiningu konkurenciniu pranašumu, nes jie neprivalo laikytis tokių pačių aplinkosauginių standartų ir dalyvauti prekybos anglies dvideginio kvotomis sistemoje.

  • SIA „Lode“: „Enefit“ visada geba pasiūlyti mums palankiausią kainą ir tinkamiausią produktą »

    SIA „Lode“ – didžiausia keraminių statybinių medžiagų gamintoja Baltijos šalyse. Įmonė turi dvi gamyklas – Liepoje gaminamos apdailos plytos ir klinkerinės trinkelės, o Anėje – keraminiai blokai Keraterm. „Lode“ gamyklos ištakos siekia 1958 metus. Pradžioje buvo gaminami drenažiniai vamzdžiai, o pirmasis plytų gamybos cechas pastatytas 1963 metais.

    Gaminamų plytų asortimentas labai platus. Nuo 2016 metų pradžios pradėjome gaminti angobuotas plytas, t. y. tokias plytas, kurių paviršius prieš degimą padengiamas specialiais dažais, kurie degimo proceso metu įsigeria į plytą ir nebekinta. Šis metodas leidžia išgauti platų spalvų spektrą. Tai pat siūloma didelė plytų dydžių ir formų, naudojamų specialiems dekoratyviniams elementams, įvairovė.

    Savo ruožtu, Keraterm blokai yra skirti laikančiosioms sienoms statyti, jie yra atsparūs ir pasižymi geromis šilumą izoliuojančiomis savybėmis, todėl pastate užtikrina malonų mikroklimatą.

    Kaip ir dauguma statybos srityje dirbančių įmonių, „Lode“ taip pat išgyveno sunkius laikus krizės laikotarpiu, bet tai padėjo peržvelgti prioritetus, atmesti perteklinius elementus, padidinti efektyvumą, todėl rinkai atsigavus mūsų konkurencingumas buvo geresnis nei bet kada anksčiau. Savo produkciją daugiausia eksportuojame, nes Latvijoje statybų aktyvumas vis dar yra žemas. 2016 metais pardavimai vietinėje rinkoje sudarė tik 13 % apyvartos. Daugiau nei trečdalį produkcijos parduodame Lietuvoje, taip pat mums reikšmingos yra ir Lenkijos bei Rusijos rinkos, žinoma, kiekviena rinka skiriasi savo specifika, klientų skoniu ir interesais.

    Plytos kaip produktas yra labai senos ir naudojamos jau daugiau nei 10 000 metų. Gamybos procesas gerokai pakito, tačiau pagrindinis principas išliko – plytos turi būti atsparios ir saugoti mus nuo nepastovaus klimato, kad namuose būtų saugu, šilta ir jauku. Tol, kol norėsime gyventi namuose su fizinėmis sienomis, plytos netaps skaitmeninės. Vis dėlto, ir mūsų pramonė vystosi – kuriami nauji produktai ir vystosi technologijos, taip pat keičiasi klientų skonis. Stengiamės neatsilikti nuo statybos pramonės aktualijų ir atspėti, ko galėtų pageidauti mūsų klientai.

    Atsižvelgiant į keraminių statybinių medžiagų gamybos ypatybes, gamybos procesas yra nepertraukiamas arba 24/7, ir gamybos pajėgumai išnaudojami maksimaliai ištisus metus. Savo ruožtu, statyboms labai būdingas sezoniškumas, todėl žymūs ir mūsų pardavimų apimčių sezoniniai svyravimai. Nekintamos gamybos apimtys ir kintamos pardavimų apimtys reikalauja labai kruopštaus planavimo – kad produktai būtų prieinami tada, kai klientas jų pageidauja įsigyti, už kainą, kuri yra konkurencinga rinkoje, ir kad sezoninės pajamos ir pinigų srautai padengtų ir tų mėnesių išlaidas, kuomet statybos nevyksta ir pajamos yra minimalios.

    Mūsų gamybos proceso metu sunaudojama daug elektros energijos. Jos sąnaudos yra trečias pagal reikšmingumą gamybos kaštų straipsnis po darbo jėgos kaštų ir dujų sąnaudų, ir tai atspindi produkcijos savikaina, o kartu ir mūsų konkurencingumas bei rentabilumas. Tiek gamybos kaštų lygis, tiek galimybė juos suplanuoti yra labai svarbūs aspektai.

    Elektros energijos rinka, lyginant kokia ji buvo pradžioje, žymiai pakito. Kone kasmet siūlomų produktų asortimentas yra vis kitoks, taigi, ir mes vis renkamės ir išbandome įvairius produktus – tokius, kokie tam tikru metu atrodo naudingesni ir tinkamesni. Esame fiksavę kainas pagal atskiras bazines apimtis, jungę fiksuotą ir spot kainą bei tarpininkaujant „Enefit“ dalyvavę PTR aukcionuose, o tai reiškia, kad mūsų pirktos elektros energijos kainą sudaro elektros kaina Estijoje ir kaina už jos tiekimą į Latviją. Ir praeitų metų pabaigoje dalyvavome PTR aukcione 2017 metams. Šio aukciono kaina mums buvo palanki, be to, pavyko gauti fiksuotą kainą šiems metams.

    Jau daugelį metų iš eilės elektrą perkame būtent iš „Enefit“. Ir tai tikrai ne todėl, kad nerastume laiko svarstyti kitus pasiūlymus. Kasmet vykdome kainų apklausą ir lyginame kelių įmonių pasiūlymus, tačiau būtent „Enefit“ visada geba pasiūlyti mums palankiausią kainą ir tinkamiausią produktą. Mums bendradarbiaujant labai svarbu ir tai, kad suteikiama tiek visapusiška, tiek išsami informacija apie rinkos aktualijas, ypatybes ir kitus aspektus, kurie mums leidžia priimti sprendimus, paremtus informacija, o ne spėjimais. Be to, „Enefit“ kainų komponentai bei kainodaros mechanizmas aiškūs, o sąlygos suprantamos.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai