Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

13.04 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. kovas

Sander Randver

Rinkos analitikas

Palyginti su vasariu, kovą elektros energijos kaina gerokai sumažėjo. Tai daugiausia lėmė šiltesni orai ir stiprūs vėjai, todėl kai kur elektros kaina buvo 4,05 euro už megavatvalandę.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Kovą elektros energijos kaina gerokai nukrito, tačiau yra truputį aukštesnė nei pernai tuo pačiu metu »

    Palyginti su vasariu, kovą elektros energijos kaina gerokai sumažėjo. Tai daugiausia lėmė šiltesni orai ir stiprūs vėjai, todėl kai kur elektros kaina buvo 4,05 euro už megavatvalandę. Elektros energijos kaina už megavatvalandę Suomijoje nukrito 12,7 %, arba iki 30,68 euro, Estijoje – 12,5 %, arba iki 30,66 euro, Latvijoje – 15,5 %, arba iki 30,65 euro, o Lietuvoje – 14,2 %, arba iki 31,27 euro.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 30,66 -12,72% 4,05 56,14
    Nord Pool Somija 30,68 -12,52% 4,05 56,14
    Nord Pool Latvija 30,65 -15,47% 4,05 56,14
    Nord Pool Lietuva 31,27 -14,21% 4,05 56,14

    Kovo viduryje Lietuvoje buvo vykdomi ir trumpalaikiai „NordBalt“ kabelio techninės priežiūros darbai, tačiau jie buvo suplanuoti savaitgalį, tad kainoms didelės įtakos neturėjo. Latvijoje elektros energijos kaina mažėjo todėl, kad kovo pradžioje daugiau elektros energijos pradėjo gaminti hidroelektrinės. Tai elektros srautą nukreipė labiau į šiaurę, todėl kainoms Estijoje ir Latvijoje atskiromis valandomis įtakos turėjo susidaręs butelio kaklelio efektas Latvijos–Estijos ir Estijos–Suomijos kryptimis. Įdomu ir tai, kad „Nord Pool“ sisteminė kaina buvo 30,40 euro, tai yra tik 26 centais mažesnė už kainą Estijoje, – tai yra mažiausias kainų skirtumas per pastaruosius metus.

    Nors kovą elektros energijos kaina visuose regionuose buvo mažesnė už kainą nuo pernai metų birželio, nerimą kelia tai, kad šiuo metu vidutinės kainos Estijoje ir Suomijoje yra 1,1 ir 2,5 €/MWh didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Kainų Latvijoje ir Lietuvoje taip lyginti negalime, nes šiose šalyse tuo metu baigėsi „NordBalt“ kabelio testavimo darbai.

  • Hidrorezervuarai kovą greitai prisipildė, naftos kaina kovą stipriai nukrito »

    Kovo pradžioje ir viduryje gerokai šoktelėjo Šiaurės šalių hidrorezervuarų lygis. Pagrindinė priežastis – pagerėjusios sniego sąlygos Norvegijos pietinėje dalyje esančiame kalnyne, jos pagerino elektros kainos prognozes ir žvelgiant į ilgesnę perspektyvą. Kovo pabaigoje Šiaurės šalių hidrorezervų lygis buvo 3,4 TWh žemesnis nei įprastai, o pirmąją balandžio savaitę lygis kilo toliau, ir iki įprasto lygio trūko tik 1,7 TWh.

    Reikia įvertinti ir Latvijos hidroelektrinių pagamintą elektros energijos kiekį kovo mėnesį, kartais buvo viršijama net 1 300 MW galia. Tiek daug elektros energijos Latvijos hidroelektrinėse nebuvo nuolat gaminama nuo 2013 metų balandžio, kai Dauguva buvo labai patvinusi.

    Kovą naftos kaina buvo labiausiai nukritusi per pastaruosius metus, palyginti atskirų dienų kainas, kai paaiškėjo, kad JAV naftos atsargos yra labai didelės. „Brent“ žaliavinės naftos ateities sandorių kainos nukrito iki 50 dolerių už barelį, o JAV gręžinių skaičius ir toliau auga. Laukiama skalūnų alyvos bumo ir spekuliuojama, kad naftos kaina kitais metais bus tokia pat, kaip ir šiemet.

    Kovą vidutinė naftos kaina buvo 52,54 dolerio už barelį, palyginti su vasariu, ji sumažėjo 6,2 %. Paskutinėmis kovo dienomis naftos kaina dėl silpnėjančio dolerio pradėjo didėti. Naftos kainą didina ir gamybos sunkumai Libijoje, taip pat galimybė, kad OPEC pratęs gamybos ribojimus ir kitą metų pusę.

    JAV doleris nukrito iki žemiausio lygio nuo lapkričio, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyta sveikatos reforma subyrėjo. Kovą doleris susilpnėjo 0,4 %, o vidutinis mėnesio EUR / USD santykis buvo 1,0685.

    Akmens anglių kainos kovą krito taip pat, kaip ir naftos kainos. Vienas iš veiksnių yra akmens anglių sezono pabaiga, tai parodė ir Kinijos akmens anglių eksporto sumažėjimas kovo pradžioje. Kinija nusprendė apriboti žemos kokybės akmens anglių naudojimą ir gamybą, dėl to sumažėjo ir tranzito apimtys iki žemiausio per 12 mėnesių lygio, o paskutinėmis mėnesio dienomis akmens anglių kaina pradėjo didėti. Vidutinė akmens anglių kaina kovą, palyginti su vasariu, nukrito 3,6 %, t. y. iki 64,81 dolerio už toną.

    Anglies dioksido kvotų rinkoje kovą taip pat vyravo kainų mažėjimo tendencijos. Dėl 0,8 % kritimo susidarė vidutinė mėnesio kaina 5,11 €/t. Svarbų vaidmenį atliko ir „Vattenfall“ 1,9 milijardo dolerių investicija į vėjo energetiką – tai atspindi bendrą tendenciją vis daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką.

  • Paskirta nauja bendrovės „Enefit“ valdybos narė E. Brazytė »

    E. Brazytė bendrovėje yra atsakinga už strateginių verslo plėtros krypčių įgyvendinimą. Prie „Enefit“ E. Brazytė prisijungė 2012 metais, bendrovėje ji iki šiol rūpinosi verslo plėtra, taip pat buvo atsakinga už produktų bei pardavimų vystymą. E. Brazytė yra įgijusi Finansų valdymo magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete.

    „Edita reikšmingai prisidėjo plėtojant įvairius „Enefit“ projektus Lietuvos ir užsienio rinkose. Tikime, kad šis pokytis valdyboje Editai suteiks galimybę dar labiau įsitraukti į bendrovės veiklą priimant sprendimus dėl tolesnės veiklos plėtros. Jau artimiausiu metu ruošiamės įžengti į dujų rinką, o ateityje, sukūrus atitinkamas sąlygas rinkoje, svarstysime galimybes tiekti elektrą buitiniams vartotojams Lietuvoje“, – sako J. Bethersas.

    Per 2016 m. „Enefit“ klientams Lietuvoje pardavė 544,3 GWh elektros energijos ir uždirbo 2,2 mln. eurų pelno. Bendrovės pelnas, palyginti su 2015 m., išaugo apie 10 kartų. „Enefit“ yra antrinė bendrovė, priklausanti didžiausiai Estijos energetikos kompanijai „Eesti Energia“.

  • Aktualūs energetikos klausimai – 6-ajame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume »

    Balandžio 26 d. Vilniuje įvyks jau šeštasis Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumas. Kasmet energetikos sektoriaus lyderius sutraukiantis renginys skirtas aptarti esamą padėtį energetikos sektoriuje, regioninio bendradarbiavimo klausimus, įvertinti vykstančius pokyčius dujų, elektros bei atsinaujinančios energetikos rinkose, diskutuoti apie jų naudą bei problemas.

    Šiemet pranešimus skaitys 16 pranešėjų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Švedijos. Konferencijoje dalyvaus Enefit valdybos pirmininkas Lietuvoje ir Latvijoje Janis Bethers, „Eesti energija“ vadovas Hando Sutter, Enefit Lenkijoje valdybos narys Maciej Kowalski ir kiti energetikos srities lyderiai.

    • Data: 2017 m. balandžio 26 d. (trečiadienis). Pradžia 8:00 iki 17:30
    • Vieta: Kempinski Hotel Cathedral Square, Universiteto g. 14, Vilnius
    • Daugiau informacijos: www.energyforum.lt
  • Energetikos ministerija nebereguliuos elektros kainų vartotojams »

    Iki 2020-ų metų Lietuvos elektros rinka bus atverta ir buitiniams vartotojams. Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad, nors į Vyriausybės veiksmų planą šis sprendimas ir nebuvo įtrauktas, priemonių ir veiksmų sąrašas, kaip tai padaryti, dar tik pradedamas svarstyti ir paaiškės kiek vėliau.

    Tokius įsipareigojimus Lietuva yra prisiėmusi ir Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (BEMIP) formatu, prie kurio, be Europos Komisijos (EK) ir Baltijos šalių, yra prisijungę Danijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Šiuo formatu įgyvendinama bendra Europos energetinės sąjungos politika Baltijos regione. Šalių 2015 m. pasirašytame veiksmų plane įrašytas įsipareigojimas „nuosekliai panaikinti reguliuojamas kainas buitiniams vartotojams“ iki 2017–2020 m.

  • Prasidėjo du su puse mėnesio truksiantis sprintas Latvijos dujų pramonėje »

    Balandį prasidėjo dideli energetikos sektoriaus pokyčiai, ir jie leis dujų tiekimo įmonėms ir mažmenininkams pademonstruoti savo greito bėgimo įgūdžius. Kai prieš 10 metų buvo atverta elektros rinka, įmonės turėjo gana ilgą pereinamąjį laikotarpį, o išėjimas į atvirąją rinką buvo padalytas į keletą maratoninių segmentų, trunkančių nuo vienų iki net penkerių metų. Šiandien viskas atrodo kitaip – atvirajai dujų rinkai Latvijos įmonės turi suspėti pasiruošti iki birželio 15 dienos, o tai pareikalaus visapusio susitelkimo.

    Tikimasi, kad kitą mėnesį rinkos reguliatorius pristatys galutinius dujų perdavimo sistemos tarifus ir naudojimo taisykles, kad mažmenininkai vartotojams galėtų pateikti konkrečius pasiūlymus. Įmonės, savo ruožtu, turi įvertinti savo dujų vartojimo lygį ir specifiką ir priimti tinkamiausią pirkimo sprendimą.

    Nuo šiol kiekviena įmonė galės rinktis iš įvairių dujų kainų nustatymo modelių, o Latvijos rinkoje pagaliau galės būti nustatyta tam tikrą laikotarpį nekintanti dujų kaina arba užtikrinta galimybė tartis dėl skaidraus kainodaros metodo. Taip pat turės būti siūlomas pasirinkimas tarp įvairių sutartinių sąlygų ir galimybė nustatyti abipusių įsipareigojimų lygį ir nuostatas, susijusias su mokėjimais ir sutarčių anuliavimu.

    Vartotojams susidūrus su dideliais pokyčiais, mažmenininkai privalo jiems objektyviai pristatyti atvirosios rinkos principus ir galimybes. Būtent dėl to didžiausias darbo krūvis šioje konkrečioje srityje tenka pereinamajam laikotarpiui. Nauji rinkos dalyviai turės pristatyti savo pasiūlymus gegužę, kad Latvijos dujų rinkoje nuo pat pradžių vyktų aktyvi konkurencija, o nuo šių metų liepos 1 dienos prasidėtų gamtinių dujų tiekimas Latvijos įmonėms.

    Bendra situacija rodo, kad vasaros pradžia Latvijos įmonėms bus gana įtempta, nes netrukus atsidarysianti dujų rinka pareikalaus nemažai svarbių pokyčių. Tačiau įmonės neturėtų daryti skubotų sprendimų. Verčiau visapusiškai pasinaudoti patirtimi, kaupiama nuo pačių anksčiausių elektros energijos rinkos atidarymo etapų, taip pat protingai išnaudoti skirtą pereinamąjį laikotarpį ir priimti pagrįstus ir darnius sprendimus minėtais klausimais.

  • Elektros energiją valstybė perka lanksčiai ir už palankią kainą »

    Valstybinė nekilnojamojo turto administravimo įmonė „Riigi Kinnisvara AS“ elektros energiją perka visoms savo administruojamoms įstaigoms ir objektams. Kad valstybės pinigai būtų naudojami efektyviai, perkant elektros energiją daugiausia dėmesio skiriama lankstumui ir kainai.

    „Riigi Kinnisvara AS“ (RKAS) buvo įkurta 2001 metais tam, kad būtų efektyviau tvarkomas Estijos valstybės turtas. 215 milijonų eurų akcinį kapitalą turinčios įmonės akcijos 100 % priklauso Estijos Respublikai, jas valdo Finansų ministerija. „Riigi Kinnisvara AS“ įstaigoms priklauso, pavyzdžiui, ministerijos, teatrai, daugelis muziejų, kai kurios gimnazijos, profesinio rengimo centrai, aukštosios mokyklos ir kt.

    Įmonės aplinkos ir energetikos vadovas Alex Roost paaiškino, kad RKAS elektros energiją perka visoms savo administruojamoms įstaigoms ir objektams. Bendras metinis per viešąjį konkursą perkamos elektros energijos kiekis viršija 139 gigavatvalandes, yra apie du tūkstančiai matavimo taškų. RKAS įstaigos iš viso sunaudoja apie 2 procentus visos Estijoje sunaudojamos elektros energijos.

    RKAS parengė elektros energijos pirkimo strategiją, kurios tikslas yra užtikrinti kainų rizikos ir vertės pusiausvyrą. „Strategiją sudaro pagrindų sutartis, pagal kurią elektros energija perkama pagal atvirojo ir fiksuotojo tiekimo sutartis“, – patikslino Alex Roost.

    Pagal atvirojo tiekimo sutartį elektros energija perkama iš „Nord Pool Spot“ taikant indeksuotąją kainą, prie kurios pridedama pardavėjo dalis. Jos ribose „Eesti Energia“ RKAS siūlo ir balanso valdymą, kurio tikslas yra užtikrinti įsigytos ir suvartotos energijos pusiausvyrą.

    RKAS aplinkos ir elektros energijos vadovas teigia, kad fiksuotajam tiekimui teikiama pirmenybė tuomet, kai „Nord Pool Spot“ kaina ir ateities sandorių kainos pradeda augti arba atsiranda poreikis fiksuoti išlaidas.

    „Fiksuotojo tiekimo atveju išvengiame galimos kainų pasikeitimo rizikos, nes fiksuojame tam tikro elektros energijos kiekio kainą tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui, ketvirčiui, pusei metų ar metams“, – paaiškino A. Roost.

    Kaip teigia Alex Roost, vienas iš tokio pirkimo privalumų yra lankstumas. Jei kuriuo nors fiksuotojo tiekimo laikotarpiu kainos nepagrįstai išauga, galima rinktis papildomąjį tiekimą.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai