Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

13.03 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. vasaris

Sander Randver

Rinkos analitikas

Kaip ir buvo tikimasi rinkoje, vasario mėnesį elektros energijos kaina kilo visuose „Nord Pool Spot“ prekybos regionuose, išskyrus Lietuvą ir Daniją.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Vasarį, kaip ir tikėtasi, einamosios elektros energijos kainos išaugo »

    Kaip ir buvo tikimasi rinkoje, vasario mėnesį elektros energijos kaina kilo visuose „Nord Pool Spot“ prekybos regionuose, išskyrus Lietuvą ir Daniją.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 35,13 5,59% 16,54 70,2
    Nord Pool Somija 35,07 5,35% 16,54 70,2
    Nord Pool Latvija 36,26 3,19% 16,54 70,2
    Nord Pool Lietuva 36,26 3,19% 16,54 70,2

    Lietuvoje elektros energijos atpigimą daugiausia lėmė ilgai trukę neeilinės „NordBalt“ kabelio techninės priežiūros darbai, jie sutapo su sausį Baltijos šalis pasiekusia šalčio banga. Šios aplinkybės sausį tam tikra prasme izoliavo Lietuvos kainų zoną ir gerokai sumažino elektros energijos kainą. Kainų sumažėjimas vasarį paprasčiausiai reiškia Lietuvos elektros energijos kainų normalizavimąsi.

    Elektros energijos kaina Suomijoje pakilo iki 35,07 euro už megavatvalandę, arba 5,35 %, Estijoje – iki 35,13 euro, arba 5,59 %, o Latvijoje – iki 36,26 euro, arba 3,19 %. Lietuvoje elektros energijos kaina nukrito 1,17 %, arba iki 36,45 euro už megavatvalandę. Statistiškai svarbu ir tai, kad vasarį buvo daugiau poilsio dienų (keturi savaitgaliai ir Estijos nepriklausomybės diena), kai mėnuo trumpas, tai reiškia mažiau darbo dienų, kai elektros energijos kaina aukštesnė.

  • Elektros energijos kainoms įtakos turėjo žemas hidrorezervų lygis ir „NordBalt“ jungties sutrikimas »

    Kaip ir buvo tikėtasi, vasarį elektros energijos kainoms daugiausia įtakos turėjo žemas hidrorezervų lygis ir ilgai trukę „NordBalt“ kabelio neeilinės techninės priežiūros darbai; juos teko atlikti dėl gedimo Švedijos pastotėje. „NordBalt“ sutrikimas didžiausią įtaką kainoms turėjo sausio mėnesį, tačiau būtent dėl to vasarį, palyginti su sausiu, kainos Lietuvoje nukrito. Dabar „Nord Pool“ regione daugiausia rūpesčių kelia hidrorezervų lygis, nes dėl švelnios žiemos jis yra gana žemas. Žemas hidrorezervų lygis greičiausiai turės įtakos elektros energijos kainai visus 2017 metus.

    Tai patvirtina ir Norvegijos sniego būklė, jos palyginimą su ankstesniais metais galima pamatyti toliau pateiktuose grafikuose. Sniego kiekis gerokai sumažėjo būtent tame Norvegijos regione, kur veikia didžiausios hidroelektrinės. 2015 metų pradžioje, kai iškrito labai daug sniego, elektros kainos dėl gerokai prisipildžiusių hidrorezervų pradėjo mažėti. Norvegijos kalnuose per metus ištirpo daug sniego, todėl vandens lygis buvo aukštas. Deja, mažas sniego kiekis ir nuolatinis hidrorezervų deficitas didina riziką, kad kainos 3–5 % pakils, palyginti su metų vidurkiu, o tai reiškia kainų padidėjimą apie 1–1,5 €/MWh. Šiuo metu orą Europoje formuoja iš Atlanto vandenyno atslenkantys šilto ir drėgno oro srautai, jie nesukurs labai gerų sąlygų Šiaurės šalių hidrorezervams prisipildyti.

     
  • Naftos kaina vasarį augo, dolerio kursas euro atžvilgiu silpnėjo »

    Naftos rinkoje vasaris buvo gana stabilus, jokių didesnių kainų pokyčių nebuvo. Mėnesio pradžioje rūpesčių kėlė vis gausėjančios Jungtinių Amerikos Valstijų kuro atsargos, tačiau mėnesio pabaigoje buvo paskelbta informacija apie jau mažėjančias kuro atsargas ir Rusijos pageidavimą bendradarbiauti mažinant perprodukciją – tai suteikė rinkai pasitikėjimo toliau kelti kainas.

    Lyginant vidutines mėnesio kainas, naftos kaina pakilo iki 56 dolerių už barelį, arba 0,99 %, ir kovo pradžioje kyla toliau nuo 56,36 dolerio už barelį viršijančios kainos.

    Naftos kainos kilimą Europoje lengvina dolerio kurso susilpnėjimas 0,27 %, palyginus mėnesių vidurkius. Pagrindinė priežastis buvo silpnesnė, nei tikėtasi, Jungtinių Amerikos Valstijų atlyginimų statistika, dėl kurios JAV Federalinė rezervų sistema susilaikė nuo palūkanų normos didinimo.

    Tačiau kovo pradžioje paaiškėjo, kad JAV naftos rezervas buvo stebėtinai didelis, kas lėmė kainos mažėjimą.

  • Akmens anglių rinkoje kainos toliau stabiliai auga »

    Panašiai kaip ir naftos rinkoje, akmens anglių rinkoje taip pat vyrauja gana stabili padėtis su nedidelio augimo tendencija. Vidutinė mėnesio akmens anglių kaina pakilo 2,04 %, t. y. iki 67,23 dolerio už toną. Akmens anglių rinką labiausiai veikia Kinijos kova su smogu ir tai, kad pernai metų pabaigoje Didžiojoje Britanijoje buvo uždarytos kelios didelės akmens anglių kasyklos. Dar viena svarbi aplinkybė – paskutinėmis vasario dienomis įsigaliojo JTO sankcijos Šiaurės Korėjai, ribojančios prekybą akmens anglimis ir geležimi.

    Tai akmens anglių rinką paveiks dėl to, kad Kinija akmens anglis importavo ir iš Šiaurės Korėjos, o tai reiškia, kad pasiūla rinkoje sumažės ir tai turės įtakos kainoms.

    CO2 kvotų kainos, palyginus vidutines mėnesio kainas, sumažėjo 1,76 %, tai galėjo atsitikti, nes dėl šilto oro sumažėjo elektros energijos vartojimas, o kartu ir CO2 kvotų poreikis.

  • Enefit Lietuvoje 2016 metai buvo pelningi, prognozuoja elektros kainoms nežymų augimą 2017-2018 m. »

    Didžiausios Baltijos šalių energijos gamintojos „Eesti Energia“ dukterinė bendrovė Lietuvoje „Enefit“ pernai klientams Lietuvoje pardavė 544,3 GWh elektros energijos, ir uždirbo 2,2 mln. eurų pelno.. Iš bendrovės gauto 2,2 mln. Eur pelno, 0,75 mln. Eur sudarė veiklos pelnas, likę 1,45 mln. Eur – finansinės veiklos pelnas (išvestinių finansinių priemonių perkainojimo pelnas). Bendrovė, prognozuojanti galimą nežymų elektros kainų brangimą Lietuvoje 2017-2018 m. periodu, sieks tolimesnės plėtros mūsų šalyje ir vertina galimybes šių metų pabaigoje, pasibaigus „Gazprom“ taikomoms kompensacijoms, įžengti į Lietuvos dujų rinką.

    „2016-ieji buvo sėkmingi metai ir mums, ir Lietuvos vartotojams. Elektros kainos regione toliau krito, tą pajuto ir didžioji dalis privačių ir juridinių vartotojų Lietuvoje, o ypač – tie klientai, kurie elektrą rinkosi pirkti pagal su biržos kainomis susietą tarifą. Tokių mūsų portfelyje – beveik 50 procentų. Apskritai, Lietuvos verslas vis dažniau linkęs pirkti elektrą pagal biržoje esančias kainas, tad būdami šioje srityje itin konkurencingi tikimės tolimesnio augimo Lietuvoje 2017 m.“, – teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

    Pasak jo, pernai didelę paklausą turėjo ir „Enefit“ siūloma sertifikuota žalioji elektros energija. Ją renkasi jau apie 18,5 proc. bendrovės klientų.

    „Enefit“ skaičiuoja, kad nors bendrovės parduotos elektros energijos apimtys pernai išaugo 16 proc., dėl mažėjusių elektros kainų apyvarta ūgtelėjo mažiau – 3 proc. ir pasiekė 23 mln. eurų. Iš bendrovės gauto 2,2 mln. Eur pelno, 0,75 mln. Eur sudarė veiklos pelnas, likę 1,45 mln. Eur – finansinės veiklos pelnas (išvestinių finansinių priemonių perkainojimo pelnas).

    Sėkmingi 2016-ieji buvo ir „Enefit“ motininei bendrovei „Eesti Energia“. Palyginus 2015 ir 2016 m. bendrovės elektros gamybos apimtys ūgtelėjo penktadaliu – nuo 7689 GWh iki 9071 GWh. Nors dėl mažesnių elektros kainų įmonės apyvarta sumažėjo nuo 777 mln. Eur iki 742 mln. Eur, pelnas išaugo net 322 proc. ir buvo rekordinis – net 171 mln. eurų. Tą lėmė itin sėkminga veikla antrąjį 2016 m. pusmetį, kada jėgainės dirbo pilnu pajėgumu, bei sėkmingi strateginiai sprendimai, kuriais siekiama didinti bendrovės konkurencingumą, veiklos efektyvumą ir inovacijų taikymą.

    Turi ambicijų dujų rinkoje
    Kalbėdamas apie 2017 m. planus „Enefit“ vadovas buvo optimistiškas. „Praėjusių metų pabaigoje sutartis pasirašėme ir nuo šių metų pradžios elektrą tiekiame dar maždaug 10 proc. daugiau klientų. Mūsų pagrindiniai sėkmės faktoriai – patikimas elektros tiekimas, konkurencingumas, ypač perkant elektrą su birža susieta kaina ir turimas plačiausias elektros produktų pasirinkimas. Be to, nuo pat pradžių esame pripažįstami tiksliausiu elektros balansavimo paslaugų teikėju, tad savo krepšelyje pritraukiame šios paslaugos klientus. Manau, kad turime labai tvirtą pagrindą toliau sėkmingai augti Lietuvos rinkoje“, – įsitikinęs J. Bethers.

    „Enefit“ plėtros vadovė Edita Brazytė atskleidžia, kad optimistiškai bendrovė žvelgia ir į galimybę pradėti Lietuvos verslui tiekti ne tik elektrą, bet ir dujas. „Dėl „Gazprom“ kompensacijų kol kas Lietuvoje dujų rinka yra konsoliduota vienose rankose, tačiau matyti ženklų, kad 2017 m. antroje pusėje kompensacijos baigsis ir dujų rinka turėtų tapti aktyvesnė. Neatmetame galimybės joje dalyvauti. Juolab, kad „Eesti Energia“ šioje srityje jau turi patirties – bendrovė Estijoje tiekia dujas ir namų ūkiams, ir verslui bei užima apie 23 proc. dujų rinkos“, – teigia E. Brazytė.

    Plėtrą „Enefit“ planuoja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu – įmonė pirmoji iš Baltijos šalių energetikos bendrovių žengia į Lenkijos elektros ir dujų mažmeninės prekybos rinkas. „Lenkijoje tikimės sėkmingai panaudoti per 10 metų Lietuvoje ir Latvijoje sukauptą prekybos mažmeninėse rinkose patirtį. Be to, ši kaimynė Vakaruose patraukli savo rinkos dydžiu – šalis suvartoja 6 kartus daugiau elektros ir 4 kartus dujų nei visos Baltijos šalys kartu sudėjus, – aiškina J. Bethers. – Neatsisakome ambicijų ateityje žengti ir į kitas šalis, nes mūsų tikslas – tapti patikimu energijos tiekimo partneriu Baltijos jūros regione.“

    2017-2018 m. elektros kainos gali didėti
    Komentuodami elektros kainų tendencijas ir lūkesčius, „Enefit“ atstovai pastebi, kad kelerius metus Lietuvoje fiksuotas elektros kainų mažėjimas sustojo, o ženklų, kad kainos galėtų toliau kristi 2017-2018 m. laikotarpiu – trūksta. Priešingai – tendencijos Skandinavijoje ir kitose šalyse rodo galimą kainų kilimo riziką.

    „Dėl šiltos ir ganėtinai sausos žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose esantis vandens lygis yra maždaug 10 TWh mažesnis nei įprastai tokiu metu. Prognozuojama, kad dėl to elektros kaina Skandinavijoje gali kilti apie 3-5 proc., tai paveiktų ir kainas Lietuvoje.

    „Enefit“ vadovas taip pat pastebi, kad dar viena kainų kilimo rizika – brangstantis iškastinis kuras. Pastaraisiais mėnesiais po OPEC susitarimų mažinti naftos gavybą, naftos kainos kyla, atitinkamai brangsta ir elektros energijos gamyboje naudojamos dujos. Tai, kad dujos 2017 m. bus brangesnės Lietuvai bei Latvijai yra svarbu, nes Baltijos šalyse veikiančios dujų jėgainės daro didelę įtaką elektros kainų riboms regione.

    Galiausiai, tarptautinėje rinkoje fiksuojamas ir anglies išteklių gavybos bei naudojimo elektros generavimui mažėjimas, kas taip pat daro neigiamos įtakos elektros kainoms įvairiose Europos ir pasaulio regionuose.

    „Tiesa, Lietuvoje šis faktorius turi mažesnį efektą – didesnę įtaką kainoms vis tik daro kritulių kiekis regione. Jeigu vasara ar 2017-2018 m. žiema Skandinavijoje bus drėgna ir atstatys vandens lygį hidrorezervuaruose, kainos galėtų išlikti panašiame lygyje net ir artimiausius dvejus metus. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje laukia gerų regioninių žinių – 2019 m. Suomijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas Olkiluoto atominės jėgainės blokas, o papildoma pasiūla visuomet teigiamai paveikia kainas. Galiausiai 2020 m. tarp Estijos ir Latvijos pradės veikti dar viena elektros jungtis, kuri išspręs pralaidumo problemas ir nuims didelę dalį įtampos elektros kainoms Lietuvoje ir Latvijoje, jos taps dar konkurencingesnės“, – tvirtina „Enefit“ vadovas.

  • Lenkija leido riboti elektros importą per „LitPol Link“ »

    Lenkijos energetikos sektoriaus reguliuotojas patvirtino elektros perdavimo sistemos taisyklių pakeitimus, kuriais elektros perdavimo sistemos operatoriui leidžiama riboti elektros importą jungtimis „LitPol Link“ ir „SwePol“.

    Nuo vasario mėnesio įsigaliojusių taisyklių pakeitimų sistemos operatorius „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) prašė dar rugpjūčio mėnesį. Bendrovė teigia taip siekianti išvengti priverstinių šalies anglies elektrinių stabdymų. Elektros importas į Lenkiją yra nuolat ribojamas, o naktimis paprastai svetimos elektros Lenkija apskritai neįsileidžia – tiek tiesiai iš Švedijos (per 600 MW jungtį „SwePol“), tiek iš Baltijos šalių (500 MW jungtis „LitPol Link“. Taip pat ribojamos ir mažesnės jungtys su Vokietija, Čekija ir Slovakija (viso 500 MW), praneša naujienų agentūra „Montel“.

    Baltijos šalių elektros gamintojams importo ribojimo praktika atrodo prieštaraujanti ES siekiui kurti vieningą Europos energetikos rinką. Estijos elektros gamintoja ir tiekėja „Eesti Energia“ dar praėjusiais metais išreiškė susirūpinimą, kad toks prekybos ribojimas nesąžiningai mažina elektros kainą Lietuvoje – pigi skandinaviška elektra „nenuteka“ į Lenkiją. Be to, taip užkertamas kelias estiškai elektrai patekti į Lenkijos rinką.

    Elektros vartotojams Lietuvoje tai atsiliepė teigiamai – prognozuota, kad brangesnė Lenkijos elektros prekybos zona „susiurbs“ didžiąją dalį Lietuvos ir Švedijos elektros jungtimi „NordBalt“ atitekančios elektros. Tačiau dėl ribojimų daugiau pigios elektros pasilieka Lietuvoje.

    Pati PSE nuo pat „LitPol Link“ veiklos pradžios laikosi nuomonės, kad tai yra techninė problema, o ne konkurenciją ribojantys sistemos reguliuotojo veiksmai.

    Visgi, pradėjus veikti „LitPol Link“ elektros linijai, pernai sujungusiai Lietuvos ir Lenkijos energetines sistemas, kaimyninės šalies šiaurės rytų regionuose iš esmės pagerėjo elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.

    Iki „LitPol Link“ atsiradimo šiems regionams elektra buvo tiekiama 220 kV įtampos linija iš Ostrolenko iki Elko ir 400 kV linija iki Narevo vietovės ir šios linijos dažnai būdavo smarkiai perkrautos.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai