Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

10.02 2017

Energetikos rinkos apžvalga, 2017 m. sausis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Sausis energetikos rinkose buvo palyginti ramus mėnuo, daugiausia dėl netikėtai švelnios žiemos ir mažų planinių darbų gamybos padaliniuose apimčių.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Estijoje ir Suomijoje einamosios kainos krito, o Latvijoje ir Lietuvoje dėl „NordBalt“ jungties priežiūros darbų kilo »

    Sausis energetikos rinkose buvo palyginti ramus mėnuo, daugiausia dėl netikėtai švelnios žiemos ir mažų planinių darbų gamybos padaliniuose apimčių.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 33,27 -2,18% 17,38 117,12
    Nord Pool Somija 33,29 -2,09% 17,38 117,12
    Nord Pool Latvija 35,14 2,81% 17,38 117,12
    Nord Pool Lietuva 36,88 6,01% 17,38 117,12

    Estijoje ir Suomijoje, palyginti su gruodžiu, sausį elektros energijos kainos sumažėjo atitinkamai 2,2 % ir 2,1 %. Tačiau Latvijoje ir Lietuvoje dėl 9 dienas trukusių „NordBalt“ techninės priežiūros darbų elektros energijos kainos iki sausio 27 d. buvo aukštos, o vidutinės mėnesio kainos pakilo atitinkamai 2,8 % ir 6,0 %. Laimei, „NordBalt“ techninės priežiūros darbai buvo vykdomi laikotarpiu, kai elektros energijos vartojama palyginti mažai, todėl Latvijos ir Lietuvos kainų regione nesusiformavo didesni kainų pikai, palyginti su kitais regionais.

    Sausį elektros energijos kainoms daug įtakos turėjo ir palyginti šiltų orų nulemtas mažas vartojimas. Kadangi gruodį buvo atkurti Skandinavijos hidrorezervai, visi „Nord Pool Spot“ kainų regionai sausį galėjo džiaugtis šiek tiek mažesnėmis kainomis.

  • Prognozė: 2018 m. pabaigoje atsiras geresnių galimybių fiksuoti kainas naujam laikotarpiui »

    2018 m. pabaigoje Suomijoje pradės veikti trečiasis Olkiluoto branduolinės elektrinės reaktorius, pateiksiantis rinkai papildomos elektros energijos. Tai, savo ruožtu, paveiks elektros energijos rinkos kainą ir suformuos palankesnes galimybes fiksuoti elektros energijos kainą 2019 ir vėlesniems metams. Todėl dabar įmonėms rekomenduojame savo elektros energijos pirkimo sutartyse numatyti trumpesnį laikotarpį ir kainas fiksuoti ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2018 m. pabaigos.

  • Šiltą ir kritulių gausią pirmąją sausio pusę hidrorezervų lygis liko stabilus »

    Pastaruoju metu elektros energijos rinkoje svarbiausias veiksnys buvo orai. Šilti ir kritulių gausūs gruodžio orai sumažino didelį Skandinavijos hidrorezervų deficitą iki palyginti mažo. Didžiąją sausio dalį dėl švelnių orų jų lygis buvo stabilus (iki 5 TWh žemiau normos). Visą sausį temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę. Be šiltų orų, truputį mažesnę elektros energijos kainą padėjo išlaikyti ir palyginti didelė vėjo energijos gamyba.

    Deja, paskutinėmis sausio dienomis hidrorezervų lygis pradėjo mažėti, ir per kelias dienas rezervuarų lygis nukrito iki 9 TWh žemiau normalaus lygio, todėl, jei vasaris bus šaltas, elektros energijos kaina gali pakilti. Vasario ateities sandorių kainos į šį pokytį reagavo iš karto šoktelėdamos, tačiau, palyginti su sausiu, galima tikėtis šiek tiek mažesnės elektros energijos kainos.

  • Stabilioje naftos rinkoje nedidelius kainų pokyčius lėmė šiokia tokia perprodukcija ir Trumpo parama Dakotos naftos vamzdynui »

    Naftos rinkose pagrindinį toną davė Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų gręžinių kiekio didinimas ‒ tai sustabdė gruodžio pradžioje prasidėjusį naftos kainos augimą ir stabilizavo ją 53–57 dolerių už barelį ribose.

    Rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose tikimasi skalūnų dujų bumo, jis turėtų mažinti naftos kainą. JAV gręžinių kiekio didinimą tam tikra prasme galima laikyti ir prevencine priemone, ji turėtų sumažinti skalūnų dujų konkurencingumą.

    Čia didelę reikšmę turi ir statomas Dakotos naftotiekis, leisiantis pateikti rinkai dar daugiau savo produkcijos. Tačiau aukštesnę naftos kainą mažina silpnėjantis doleris, o jo vertė po naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo drastiškų ir ryžtingų sprendimų pradėjo kristi.

  • CO2 kvotų vidutinė mėnesio kaina nepasikeitė. Kinijoje toliau vykdomos akmens anglių pramonės reformos daro įtaką akmens anglių kainai »

    Palyginus vidutines mėnesio kainas, anglies dioksido kvotų kainos iš esmės nepasikeitė ir sausį, palyginti su gruodžiu, jos pakilo tik 0,2 %. Tai iš dalies galima paaiškinti anglies dioksido rinkos nurimimu.

    Čia reikia atkreipti dėmesį į akmens anglių pramonės reformas Kinijoje, kur planuojama riboti akmens anglių kasybą ir mažinti perprodukciją. Dėl to planuojama įšaldyti iš akmens anglių pagamintos energijos kainas, ir tai mažina akmens anglių pramonės įmonių pelningumą. Apskritai akmens anglių kaina nukrito 0,7 % ir tikimasi, kad išliks pernai metų pabaigoje pasiektas kainų lygis.

  • Baltijos šalių naujienos »

    „Enefit“: per šiuos metus elektros kainas Lietuvoje lems trys veiksniai

    Sklandžiai veikianti „NordBalt“ ir kitos elektros jungtys tarp Baltijos šalių išliks pagrindiniu stabilių elektros kainų garantu šįmet, pastebi nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Kiti du veiksniai – didėti linkusi naftos ir dujų kaina bei politiniai sprendimai, – gali paskatinti elektros brangimą rinkoje.

    1. „NordBalt“ – mažesnės kainos su trumpalaikiais šuoliais
    Prieš metus pradėjusi veikti elektros jungtis „NordBalt“ lėmė vidutiniškai 13 proc. mažesnes kainas rinkoje, negu ankstesniais metais. Įmonės šį poveikį pajuto nuo metų pradžios, o gyventojams tarifai mažėjo net du kartus – praėjusių metų viduryje iš šių metų pradžioje.

    Nors elektros kaina per pastaruosius metus atpigo, rinkos dalyviai turėjo įprasti prie didelių elektros kainų šuolių, kuriuos dažniausiai sukeldavo netikėti „NordBalt“ jungties sutrikimai. Bet didžiausi kainų šuoliai „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje fiksuoti tuo laikotarpiu, kai tuo pačiu metu neveikdavo ir „NordBalt“, ir kitos strategiškai svarbios jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Didžiausia per 2016 m. elektros energijos kana Lietuvoje siekė apie 202 €/MWh. Tuo metu mažiausia kaina sudarė vos 6 €/MWh, ją nulėmė mažas vartojimas ir perteklinė elektros energijos pasiūla rinkoje.

    „Per 2017-uosius rinkoje toliau stebėsime trumpalaikius kainų šuolius. Jei jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesusidurs su rimtais gedimais, tokie kainų svyravimai neturės didelės įtakos vidutinei elektros kainai, kuri turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais“, – prognozuoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

    Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ dėl nepastovaus veikimo režimo artimiausioje ateityje neturės ženklios įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse. Tuo metu 2017 m. bus pradėta tiesti nauja 600 MW galios elektros jungtis tarp Latvijos ir Estijos, kuri po kelerių metų dar labiau suvienodins elektros kainas Šiaurės šalių regione.

    2. Prognozuojamas naftos ir dujų brangimas
    Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės sutarė riboti išgaunamos naftos kiekį ir taip paskatinti naftos kainos augimą. Naftos kainai ėmus didėti, iš paskos turėtų pasekti ir dujų kaina. Be to, Lietuvos dujų vartotojai turi būti pasirengę žiniai, kad šių metų viduryje bus išnaudota dujų kainos nuolaida, kurią 2014 m. suteikė koncernas „Gazprom“.

    „Tikėtina, kad, išnaudojus visą suteiktą nuolaidą, dujų kaina padidės tiek buitiniams vartotojams, tiek įmonėms. Kita vertus, tai bus palankus metas į dujų rinką ateiti naujiems dalyviams, kadangi rinkos patrauklumas padidės. Konkurencija tarp rinkos dalyvių neleis dujų kainai smarkiai stiebtis į viršų“, – teigia J. Bethers.

    Brangesnės dujos susidarius tam tikroms aplinkybėms gali nulemti aukštesnę elektros kainą. Kadangi didžioji dalis elektros energijos gamybinių pajėgumų Lietuvoje yra paremti dujomis, staigiai padidėjus elektros paklausai rinkoje, tai gali paskatinti didesnį elektros kainos svyravimą tiek per atitinkamą dieną, tiek per visą sezoną.

    3. Kainos priklausys ir nuo šią vasarą priimtų politinių sprendimų
    Rinkos reguliuotojai praėjusių metų pabaigoje paskelbė tiek vartotojams, tiek verslui palankių naujienų: nuo 2017 m. pradžios sumažinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifai, todėl sumažėjo šio tarifo dedamoji dalis galutinėje elektros kainoje; taip pat sumažinta elektros skirstymo paslaugos kaina vidutinės ir žemos įtampos tinklais. Vis dėlto reguliuojamų tarifų mažinimui taip pat yra ribos.

    Neseniai darbą pradėjusi naujoji Lietuvos Vyriausybė planuoja šių metų viduryje planuoja atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją. Peržiūrėjus dabartinius ar suformulavus naujus tikslus energetikos srityje, tai taip pat gali turėti įtakos elektros kainoms.

    „Šiandien Lietuva yra pakankamai gerai diversifikavusi savo galimybes apsirūpinti elektra. Tačiau padėtis tiek visame pasaulyje, tiek kaimyninėse šalyse kasmet pasikeičia. Nuo to, kaip šiuos iššūkius pasirinks spręsti politikai, gali priklausyti, kokią galutinę kainą už elektrą mokės tiek gyventojai, tiek verslas“, – pastebi J. Bethers.

    Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo išnaudota visa 500 MW instaliuotos galios kvota, numatyta vėjo elektrinėms. Norint ją padidinti, reikės įvertinti dabartines elektros tinklo galimybes ir numatyti naują kompensacijos už atsinaujinančią energetiką tvarką.

  • „Latvijas Piens“ gamybos procesai nenutrūksta nei dieną, nei naktį »

    SIA „Latvijas Piens“ – pieno perdirbimo įmonė, kurios pagrindinė veiklos kryptis yra veiksmingas pieno perdirbimas ir aukštos kokybės pieno produktų gamyba. Šiuo metu įmonė gamina ir pramoninius produktus, ir vartotojams skirtus produktus – pastaruosius 3 metus buvo sparčiai plėtojama įvairių rūšių sūrių gamyba. Sūriai tiekiami Latvijos ir eksporto rinkoms. Pagrindinis bendrovės „Latvijas Piens“ siekis yra įtraukti savo prekių ženklo TRIKATA sūrius į pasaulinį sūrių žemėlapį, kaip tai yra padarę žinomiausių pasaulyje sūrio rūšių „Edam“ ir „Gauda“ gamintojai. Vienas labiausiai vertinamų bendrovės „Latvijas Piens“ produktų ne tik Latvijoje, bet ir eksporto rinkose neabejotinai yra TRIKATA šviežiasis sūris „Sniega bumbas“. „Tai – sūris, atveriantis duris į naujas eksporto rinkas. TRIKATA sūris „Sniega bumbas“ skatina partnerių susidomėjimą mumis kaip gamintojais, nes produktas išties išskirtinis ir niekur kitur nematytas“, – pasakoja „Latvijas Piens“ technikos direktorius Dainis Kaņepons.

    Pastaruosius 2 metus bendrovė daug dėmesio skyrė eksportui. Šiuo metu „Latvijas Piens“ produkcija nuolat eksportuojama į 11 pasaulio šalių. 2016 m. pavyko pasiekti stabilų 50 % pagamintos produkcijos eksportą. 2017 m. planuojama eksportą dar labiau didinti ne tik plečiant kontaktų tinklą naujose rinkose, bet ir kartu išsaugant puikią produktų kokybę, kuo labiau efektyvinant gamybos procesus ir didinant esamus gamybos pajėgumus.

    Galutinė produkto kaina priklauso nuo įvairių veiksnių, tarp jų ir nuo elektros energijos kainos. Kad galėtų sėkmingai konkuruoti su Europos sūrių gamybos milžinais, „Latvijas Piens“ savo gamybos procesus planuoja taip, kad būtų kuo labiau sumažintos didžiausios sąnaudos ir pasiektas maksimalus gamybos efektyvumas. Būtent todėl „Latvijas Piens“ gamybos procesai nenutrūksta nei dieną, nei naktį. Kaip palankiausią tarifą bendrovė pasirinko bendrovės „Enefit“ pasiūlytą 3 zonų tarifą.

    „Enefit“ įgijo mūsų pasitikėjimą, nes kaip bendradarbiavimo partneris pasiūlė abiem šalims naudingą sprendimą, ir jame atsižvelgta į mūsų įmonės veiklos ypatumus. Reikia paminėti ir „Enefit“ darbuotojų aktyvumą – jie mus prisimena ne tik tada, kai reikia pratęsti bendradarbiavimo sutartis, bet ir teikia naujausią informaciją apie rinkos aktualijas ir tendencijas, o tai mums, kaip gamintojams, suteikia daugiau pasitikėjimo, kai žinome, kaip pokyčiai elektros energijos sektoriuje gali paveikti mūsų įmonės plėtrą“, – patirtimi dalijosi D. Kaņepons.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Rugpjūtis