Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

14.12 2016

Energetikos rinkos apžvalga, 2016 m. lapkritis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Dabar elektros energija Latvijoje ir Lietuvoje kainuoja mažiau nei Estijoje ir Suomijoje, ir tai yra gana neeilinis reiškinys.

Lapkričio mėnesį Latvijos ir Lietuvos vartotojai turėjo pagrindo džiaugtis, nes, palyginti su aplinkinėmis šalimis, šiame regione vidutinė elektros energijos rinkos kaina buvo mažiausia. Latvijos ir Lietuvos rinkos kainos buvo palankesnės vartotojams nei Estijos, Suomijos ir visų Švedijos zonų kainos. Deja, šį neeilinį reiškinį nustelbė aplinkybė, kad visose zonose vidutinės rinkos kainos visgi pakilo.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Elektros energijos rinkos kaina lapkritį džiugino latvius ir lietuvius »

    Dabar elektros energija Latvijoje ir Lietuvoje kainuoja mažiau nei Estijoje ir Suomijoje, ir tai yra gana neeilinis reiškinys.

    Lapkričio mėnesį Latvijos ir Lietuvos vartotojai turėjo pagrindo džiaugtis, nes, palyginti su aplinkinėmis šalimis, šiame regione vidutinė elektros energijos rinkos kaina buvo mažiausia. Latvijos ir Lietuvos rinkos kainos buvo palankesnės vartotojams nei Estijos, Suomijos ir visų Švedijos zonų kainos. Deja, šį neeilinį reiškinį nustelbė aplinkybė, kad visose zonose vidutinės rinkos kainos visgi pakilo.

    Skaitykite apie kainas išsamiau: Suomijoje ir Estijoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina pakilo nuo 37,54 euro už megavatvalandę, atitinkamai 9,27 % ir 8,84 %. Lapkritį elektra Suomijoje kainavo vidutiniškai 41,02 €/MWh, o Estijoje – 40,86 €/MWh. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinės elektros energijos kainos pakilo nuo 38,47 €/MWh, atitinkamai 5,20 % ir 5,46 %, tad vidutinė lapkričio elektros energijos kaina Latvijoje buvo 40,47 €/MWh, o Lietuvoje – 40,57 €/MWh.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 40,86 8,84% 9,03 104,96
    Nord Pool Somija 41,02 9,27% 9,03 104,96
    Nord Pool Latvija 40,47 5,20% 9,03 97,65
    Nord Pool Lietuva 40,57 5,46% 9,03 97,65

    Paprastai išskirtine laikydavome situaciją, kai Estijos elektros energijos kaina būdavo mažesnė už Suomijos (taip atsitiko ir lapkritį, jau aštuntą kartą, kai buvo atverta elektros rinka), tačiau šįkart tai nustelbė žemesnės kainos Latvijoje ir Lietuvoje.

    Ypač pažymėtina situacija Lietuvoje, kur elektros energijos kaina pirmą kartą nuo tada, kai sukurta laisvoji elektros rinka Baltijos šalyse, buvo mažesnė nei Estijoje ir netgi mažesnė nei Švedijoje. Situacija, kai elektros energija Lietuvoje kainuoja mažiau nei Suomijoje, susiformavo antrą kartą; pastarąjį kartą taip buvo 2012 m. gruodį. Latvijoje taip yra pasitaikę ir anksčiau.

  • Žemas hidrorezervų lygis didina einamąsias kainas »

    Einamosios kainos kilo dėl mažo Šiaurės šalių hidrorezervų lygio ir didelių techninės priežiūros darbų šio regiono elektrinėse.

    Šiaurės šalyse elektros energijos rinkos kainų augimą visų pirma lėmė žemi hidrorezervų lygiai mėnesio pradžioje. Tuo metu Šiaurės šalių hidrorezervuose susidarė apie 20 TWh dydžio deficitas, tai ir sukūrė prielaidas elektros energijos kainoms kilti. Dėl vėsaus oro lapkričio pradžioje taip pat buvo laukiama mažesnio kritulių kiekio ir deficito didėjimo dėl sezoniškumo. Paskutinį mėnesio trečdalį į Šiaurės šalis plūstelėjusi netikėta šilumos banga nulėmė didesnius, nei tikėtasi, kritulių kiekius, taigi tai šiek tiek palengvino situaciją. Toks oras mažina tikimybę, kad kainos kils žiemą. Daugiau kritulių laukiama iki gruodžio vidurio, paskui kritulių pradeda mažėti ir galima tikėtis, kad tada kainos stabilizuosis.

    Kitas svarbus aukštesnių kainų susidarymo veiksnys yra elektrinių techninės priežiūros darbai. Toliau pateiktame paveikslėlyje parodyti Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos elektrinių planiniai priežiūros darbai. Iki lapkričio pradžios daugiausia įtakos turėjo Švedijos „Forsmark“ branduolinės elektrinės trečiojo bloko priežiūros darbai, o iki lapkričio 26 d. – ir Švedijos „Ringhals“ branduolinės elektrinės antrojo bloko techninės priežiūros darbai.

    Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo lapkričio 7 iki 19 d. buvo vykdomi Lietuvos–Švedijos jungties techninės priežiūros darbai, tačiau dėl to elektros energijos kainos Lietuvoje nepakilo. Tai netgi turėjo teigiamą įtaką elektros energijos kainoms Lietuvoje, nes aukštesnės kainos Švedijoje dėl apribotos jungties Lietuvos elektros energijos kainų nepaveikė.

  • Elektros kainoms Europoje daromas spaudimas »

    Elektros energijos kainas Europoje veikia Prancūzijoje vykdomi branduolinių elektrinių bandymai.

    Elektros energijos kainoms Europoje pastaruoju metu įtakos turėjo ir neeilinių Prancūzijos branduolinių elektrinių bandymų banga. EDF („Electricitete de France S.A.“) branduolinėse elektrinėse elektros energijos gamybos blokų parametrai neatitiko reikalaujamų verčių, o tai galėjo reikšti mažesnį jų patikimumą, todėl teko atlikti papildomus bandymus. Esant situacijai, kai akmens anglių kaina yra smarkiai pakilusi, tai reiškė, kad elektros energijos gamybai Europoje buvo naudojami brangesni energijos šaltiniai, o tai atsispindėjo parduodamos elektros energijos kainoje. Dabar Prancūzijos branduolinės energetikos reguliuotojas jau pranešė, kad po pastarųjų bandymų kai kuriuos reaktorius artimiausiu metu jau bus leista paleisti iš naujo.

  • OPEC sprendimas mažina naftos gavybą »

    Daugiausia dėl skatinamosios ekonominės politikos pažadų JAV doleris labai sustiprėjo. Naftos kainos pirmoje mėnesio pusėje krito, o antroje – kilo.

    Lapkritį JAV vyko prezidento rinkimai ir juos gana netikėtai laimėjo Donaldas Trumpas. D. Trumpas per savo kampaniją buvo žadėjęs panaikinti kai kuriuos svarbius prekybos susitarimus, ir tai galėjo pakenkti doleriui. Skaičiuojant balsus, kai Trumpo pergalė pasirodė tikėtina, doleris pradėjo labai smarkiai smukti. Tačiau savo pergalės kalboje ką tik išrinktas Donaldas Trumpas pažadėjo skatinamąją ekonominę politiką ir dideles investicijas į infrastruktūrą, taigi tai nuramino rinkas. Pagaliau susidarė situacija, kai doleris euro atžvilgiu pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius metus. Vidutinis EUR / USD lapkričio kursas buvo $1,0702/€, tai reiškia 2,06 % dolerio sustiprėjimą, palyginti su spalio mėnesiu.

    Vidutinė naftos kaina lapkritį nukrito 8,39 % ir siekė 47,08 dolerio už barelį. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paskutinę lapkričio dieną OPEC pavykus susitarti dėl gavybos apribojimo, naftos kaina pradėjo sparčiai kilti. OPEC šalys susitarė gavybą sumažinti 1,2 milijono barelių per dieną (4,5 %) pasidalijant šį kiekį proporcingai pagal esamas OPEC narių gavybos apimtis. Kad šis susitarimas būtų veiksmingas, reikėjo susitarti ir su OPEC nepriklausančiomis šalimis, iš kurių tikimasi, kad gavyba sumažės dar 600 000 barelių per dieną. Rusija pažadėjo užtikrinti pusę šio kiekio. Tačiau, kai Rusijos pareigūnas pasisakė, kad Rusija ne mažina savo gavybos apimtis, o įšaldo jas iki 11 milijonų barelių per dieną lygio (tai aukščiausias lygis nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga), rinkoje kilo abejonių. Likusių 300 000 barelių per dieną sumažinimas, kurį turėtų užtikrinti OPEC nepriklausančios šalys, taip pat dar neaiškus, nors Kazachstanas ir Omanas parodė savo pasirengimą prisidėti.

    Dėl šių procesų „Brent“ žaliavinės naftos kaina pirmą gruodžio savaitę pakilo nuo 50,47 $/BB iki 53,62 $/BB, o kartais beveik siekė ir 55 $/BB. Pasekmes matome ir degalinėse, jose kainos vėl po truputį kyla. Naftos kainos augimas veikia ir dujų kainas, todėl reikia laukti ne tik naftos, bet ir dujų kainų kilimo.

  • Akmens anglių kainoms krentant CO2 išlaiko savo pozicijas »

    Mėnesio viduryje akmens anglių kaina staiga nukrito. CO2 kvotų kaina liko tokiame pat lygyje, kaip ir ankstesnį mėnesį.

    Lapkričio pradžioje akmens anglių kaina toliau augo, antrą lapkričio savaitę ji pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus – 77,55 $/t.

    Dėl sparčiai augančių kainų Kinijoje vietoj akmens anglių pradėta naudoti daugiau geoterminės energijos, be to, buvo sušvelninti ir griežti reikalavimai akmens anglių kasykloms, taip pat turėję įtakos kainų augimui. Be to, rinkos dalyviai bandė labiau padidinti akmens anglių kasybą. Pavyzdžiui, Indijoje kilo idėja, kad didžiausią pasaulyje akmens anglių kasybos įmonę „Coal India“ būtų galima padalyti, pavyzdžiui, į septynias atskiras įmones, kad rinkoje padidėtų konkurencija ir dėl to pagerėtų efektyvumas, tačiau tai kol kas tik idėja.

    Apibendrinant, vidutinė mėnesio akmens anglių kaina, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 4,81 % – nuo 67,07 $/t iki 70,29 $/t. Akmens anglių kaina dabar šiek tiek mažėja, jos kritimą skatina ir Kinijos sprendimas švelninti reikalavimus akmens anglių kasykloms. Gruodžio pradžioje akmens anglių kaina toliau mažėjo ir pasiekė 59,30 dolerio, ir dabar svyruoja tarp 59–65 dolerių.

    Panika dėl akmens anglių kainų augimo paskatino ir CO2 kvotų kainų kilimą lapkričio pradžioje, o nukritus akmens anglių kainoms, sumažėjo ir CO2 kvotų kainos. CO2 kvotos vidutinė kaina lapkritį sumažėjo 1,09 %, tad vidutinė lapkričio kaina buvo 5,64 €/t.

  • Baltijos šalių naujienos »

    Lietuvoje nuo kitų metų mažėja dujų skirstymo ir perdavimo tarifai

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio viduryje patvirtino mažesnes dujų skirstymo kainas buitiniams vartotojams ir įmonėms. Naująsias dujų skirstymo kainas nuo 2017 m. pradžios taikys energijos tiekimo ir skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės klientams, priklausomai nuo suvartojamo dujų kiekio, dujų skirstymo tarifas kitąmet sumažės nuo 1 iki 15 procentų.

    Be to, nuo 2017 m. pradžios 7,8 proc. turėtų mažėti ir gamtinių dujų perdavimo kaina – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdyba patvirtino 1,78 EUR/MWh gamtinių dujų skirstymo kainą. Šiam sprendimui dar turi pritarti VKEKK.

    Pastebima, kad dėl palankių gamtinių dujų kainų pastaraisiais metais dujų vartotojų skaičius Lietuvoje didėja.

    Mažesnė elektros skirstymo kaina gyventojams ir naujos sisteminių paslaugų kainos

    VKEKK sprendimu sumažinta viršutinė elektros skirstymo kainos riba, kurią „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) taikė buitiniams vartotojams. Nuo 2017 m. pradžios ši riba mažėja 13,3 proc. iki 0,143 ct/kWh. Viršutinė riba sumažinta atsižvelgus į didėjantį prognozuojamą elektros suvartojimą ir bendrovės gautas papildomas pajamas. Galutines elektros kainas buitiniams vartotojams, kurios bus taikomos nuo kitų metų, bus paskelbtos gruodžio pradžioje.

    VKEKK taip pat nustatė naują elektros sisteminių paslaugų kainą, kurią taiko elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Litgrid“. Jos kyla nuo 0,273 ct/kWh iki 0,393 ct/kWh. Šį pokytį lėmė išaugęs įtampos valdymo poreikis, atsiradęs pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtimis ir visos elektros sistemos stabilumui užtikrinti reikalingi didesni rezervai. Tuo metu skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais kitais metais pinga nuo 1 ct/kWh (be PVM) iki 0,830 ct/kWh, o skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais – nuo 1,766 ct/kWh iki 1,655 ct/kWh.

    VKEKK taip pat patvirtino mažesnį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, kuris nuo 2017 m. bus taikomas savo reikmėms pasigamintą elektrą vartojantiems gamintojams. Termofikacinėms elektrinėms šis tarifas mažėja 30 proc. – iki 1,14 ct/ kWh, o kitiems gamintojams jis sumažės 29 proc. – iki 1,06 ct/kWh. Paslauga pinga, nes VKEKK kitiems metams numatė apie ketvirtadalį mažesnį VIAP biudžetą.

  • Bendrovė „Data Print“ padeda atkreipti dėmesį pakuotėmis »

    „Data Print“ – tai moderni, lanksti ir sparčiai auganti pakuočių ir etikečių spaustuvė. Tartu įkurtoje bendrovės „Data Print“ spaustuvėje dirba beveik 70 žmonių. Jie kasdien rūpinasi, kad geriausios spaudos mašinos pritaikytų geriausius klientų pakuočių sprendimus.

    Pasak įmonės vadovo Marek Kokk, galite būti tikri, kad Jūsų maisto parduotuvės pirkinių krepšelyje mažiausiai pusė produktų yra su „Data Print“ pagamintomis etiketėmis.

    „Mes gaminame produkciją maisto, gėrimų, vaistų ir chemijos pramonei. Mūsų filosofija paprasta ‒ puikiam produktui reikia puikios etiketės. Esame tokios pat nuomonės, kaip ir mūsų klientai – kokybiška etiketė yra prekių ženklo kūrimo dalis, ji išryškina produkto turinį ir yra svarbi pirkėjui priimant sprendimą pirkti. Tarp mūsų klientų yra „Tallegg“, „Eesti Pagar“, „Farmi Piimatööstus“, „Orto“, „A. Le Coq“, „Saarioinen Eesti“ ir kitų įmonių“, – pasakoja M. Kokk.

    „Data Print“ asortimentas: lipnios etiketės, plastikinės etiketės, dvisluoksnės etiketės, karštai formuojama folija, šaltai formuojama folija, reljefinė spauda, šilkografija, individualizavimo ir numeravimo sprendimai.

    Marek Kokk teigimu, „Data Print“ yra novatoriška įmonė. „Naujos investicijos ir nuolatinis procesų tobulinimas padeda mums vis geriau aptarnauti klientus ir stiprinti savo padėtį pasirinktoje rinkoje“, – apibūdina M. Kokk.

    Bendrovė „Data Print“ yra bendrovės „Eesti Energia“ klientė nuo pat įsikūrimo 2000-aisiais. „Pirmaisiais metais dirbome nuomojamose patalpose, todėl elektros energijos sutartis buvo sudaryta pastato savininko vardu. Nuo 2010 metų esame Tartu įkurtos spaustuvės pastato savininkai (per susijusią įmonę „Data Maja OÜ“), tad dabar elektros energijos sutartis sudaryta mūsų vardu. Iš tiesų labai priklausome nuo elektros energijos, nes be jos mūsų spaustuvės darbas sustoja. Elektros energijos sąnaudos mums yra reikšmingos, todėl, siekdami sutaupyti, šių metų vasarą pasistatėme pastotę, tai leido pereiti prie vidutinės įtampos. Mūsų pastotė yra ilgalaikė investicija siekiant optimizuoti elektros energijos sąnaudas ir užsitikrinti saugumą, abu šie kriterijai palaiko mūsų pagrindines vertybes – būti tvari, atsakinga ir aplinką tausojanti bendrovė“, – paaiškino „Data Print“ vadovas.

    „Labai vertiname bendradarbiavimą su bendrove „Eesti Energia“. „Eesti Energia“ mums visada buvo pasirengęs padėti partneris, kuriuo galima pasikliauti. Sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra abipusis verslo pobūdžio supratimas, mes laikome „Eesti Energia“ patikimu partneriu“, – patvirtino Marek Kokk.

    Komentuoja „Data Print“ klientų administratorius Lembit Truza:

    „Mano pirmieji ryšiai su „Data Print“ užsimezgė 2012 metais, kai įmonės vadovai pirmą kartą išgirdo apie laisvąją rinką ir pradėjo domėtis elektros energijos pirkimu. Nuo pat pradžių labai gerai sutariame su „Data Print“, mūsų bendradarbiavimą laikau profesionaliu. Konstruktyvus dialogas padėjo geriau suprasti vieniems kitus ir rasti sėkmingus sprendimus. Norėčiau padėkoti bendrovei „Data Print“ ir jos vadovui Marek Kokk, kaip novatoriškam, patikimam ir sėkmingam vadovui, su kuriuo visada malonu bendradarbiauti. Linkiu dar stipresnio vėjo į šios įmonės bures!“
     

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai