Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

17.11 2016

Energetikos rinkos apžvalga, 2016 m. spalis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Spalį elektros energijos kainos augo visose zonose. Lietuvoje ir Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kainos pakilo iki 38,47 euro už megavatvalandę. Palyginti su vidutinėmis rugsėjo kainomis Lietuvoje ir Latvijoje kaina padidėjo 13,05%.

Rinkos apžvalgoje pateiksime energetikos rinkų, elektros energijos biržos kainų pokyčių ir spalį juos nulėmusių veiksnių santrauką. Išsamiau pakalbėsime apie pagrindines tendencijas, kurios 2017 m. turės įtakos energetikos verslui, ir patarsime, kaip įmonėms sumažinti elektros energijos kainų kilimo poveikį. Taip pat apžvelgsime spalį vykusius Enefit seminarus klientams.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Elektros energijos kainos spalį kilo visose zonose, daugiausia dėl didėjančio vartojimo »

    Spalį elektros energijos kainos augo visose zonose. Estijoje ir Suomijoje vidutinės mėnesio elektros energijos kainos pakilo iki 37,54 euro už megavatvalandę. Palyginti su vidutinėmis rugsėjo kainomis, Estijoje kaina pakilo 15,86 proc., o Suomijoje – 15,44 proc. Panašiai kaip Suomijoje ir Estijoje, elektros energijos kainos Latvijoje ir Lietuvoje padidėjo 13,05 %. Kainos šiose šalyse visą spalį laikėsi tokios pat (38,47 €/MWh).

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 37,54 15,86% 22,87 79,97
    Nord Pool Somija 37,54 15,44% 22,87 79,97
    Nord Pool Latvija 38,47 13,05% 22,87 79,97
    Nord Pool Lietuva 38,47 13,05% 22,87 79,97

    Be abejo, analizuojant pateiktas vidutines kainas reikia nepamiršti, kad tai yra vidutinės viso mėnesio elektros energijos kainos. Iš tikrųjų suvartotos elektros energijos vidutinė kaina gali skirtis nuo čia pateiktų kainų, nes skirtingomis valandomis elektros energijos kaina yra skirtinga, todėl vartotojo vidutinė elektros energijos kaina priklauso nuo to, kada jis elektros energiją vartojo.

    Elektros energijos kainai spalį daugiausia įtakos turėjo augantis vartojimas ir labai žemas Šiaurės šalių hidrorezervų lygis, jis smarkiai paveikė ir sistemines kainas (30,13 % augimas). Vėstantys orai ir trumpėjančios dienos didina elektros energijos paklausą, vietoj lietaus sulaukiame sniego, o tai reiškia, kad hidrorezervai Šiaurės šalyje dar negreitai bus pripildyti. Šiaurės šalių hidrorezervai spalio pabaigoje buvo 20 TWh mažesni, nei tikėtasi. Be to, elektros energijos kainai mūsų regione įtakos turėjo Norvegijos ir Švedijos jungties techninės priežiūros darbai. Visos Europos mastu kainoms įtakos turėjo ir Prancūzijos branduolinių elektrinių testavimo darbai.

  • Pagrindinės rinkos tendencijos, kurios kitais metais turės įtakos energetikos verslui »

    Kinijos sprendimas uždaryti neefektyvias ir labiausiai gamtą teršiančias anglies kasyklas paskatino staigų akmens anglies kainų augimą. Dėl to gerokai išaugo ir elektros energijos ateities sandorių kainos.

    Kinijos, didžiausios pasaulyje akmens anglies gamintojos, sprendimas pradėti uždarinėti neefektyvias ir didžiausią poveikį aplinkai darančias akmens anglies kasyklas smarkiai paveikė akmens anglies rinką. Akmens anglies kaina per spalį pakilo 13,56 % ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus – 72 dolerius už toną.

    Nuo metų pradžios šiek tiek kilusi, akmens anglies kaina dar vasarą svyravo nuo 55 iki 60 dolerių už toną, o rugsėjo viduryje pradėjo staigiai kilti. Staiga išaugusios kainos didžiausius akmens anglies vartotojus paskatino sudaryti akmens anglies pirkimo ateities sandorius. Kartu buvo perkamos ir CO2 kvotos, todėl pakilo ir kvotų kaina. Anglies dioksido kvotų kainos iki spalio pabaigos pakilo iki 5,9 euro už toną, arba 11,11 %.

    Didelis akmens anglies kainų augimas, anglies dioksido kainų kilimas ir žemas hidrorezervų lygis nulėmė ir elektros energijos ateities sandorių brangimą.

    OPEC pasiekė principinį susitarimą mažinti naftos gavybą, doleris stiprėja

    Nors OPEC valstybės iš principo susitarė mažinti naftos gavybą, tai nesukėlė laukto kainų augimo. Palyginus rugsėjo ir spalio kainas, galima pastebėti, kad naftos kaina pakilo 8,78 proc. – nuo 47,24 dolerio iki 51,39 dolerio už barelį.

    Tačiau paskutinę spalio savaitę naftos kaina staigiai nukrito iki 48,31 dolerio už barelį. Viena iš priežasčių gali būti tai, kad OPEC nepriklausančios šalys nori padidinti savo gavybą OPEC šalių gavybos mažėjimo sąskaita, tačiau skubotų išvadų, remiantis vos vienos savaitės duomenimis, daryti neverta. OPEC tolesni veiksmai ir jų poveikio apimtis paaiškės po 2019-11-30 vyksiančio susitikimo. Naftos kainos pokyčius paprasčiausia gyvai sekti stebint benzino ir dyzelino kainas degalinėse – jos spalį taip pat smarkiai pakilo.

    Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo atverti visas valstybės žemes ir vandenis naftos gręžiniams, o tai per naftos kainas gali daryti spaudimą didinti gavybą JAV.

    Tačiau naftos kainos mažėjimą spalio pabaigoje kompensavo sustiprėjęs JAV doleris – jis pasiekė beveik tokį pat lygį kaip vasario mėnesį, kai doleris stiprėjo pastarąjį kartą. Palyginti su rugsėju, doleris per spalį sustiprėjo 1,66 %. Skaitine išraiška euro ir dolerio kursas spalį buvo 1,1026, o rugsėjį – 1,1212.

    Dolerio stiprėjimą galima paaiškinti tuo, kad investuotojai laukė Federalinės rezervų sistemos palūkanų normų kilimo ir tikėjosi, kad JAV prezidento rinkimus laimės Hillary Clinton. Abejonių dėl Clinton pergalės pradėjo rastis jau lapkričio pradžioje, kai Federalinis tyrimų biuras tariamai atskleidė naujų įrodymų Clinton valstybinių paslapčių tvarkymo reikale. Mažėjant Clinton galimybėms laimėti kartu pradėjo silpnėti ir doleris.

    Priešingai, nei buvo tikėtasi rinkose, naujuoju JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas, todėl dabar būgštaujama, kad prekybos susitarimai bus pakeisti doleriui nepalankia linkme. Skaičiuojant balsus USD kursas EUR atžvilgiu nukrito nuo 1,1027 iki beveik 1,1112. Kritine riba laikoma 1,1120 – ją praėjus, laukiama greito kritimo iki 1,1160 lygio, paskui jau toliau iki 1,1200. Taip pat smuko Azijos ir Europos akcijų rinkos. Dolerio kursas netikėtai jau kitą dieną grįžo į beveik prieš prezidento rinkimus buvusį lygį. Tai atsitiko dėl ekspansinės fiskalinės ir investavimo politikos, kuri gali reikšti trumpalaikį ekonomikos ir infliacijos augimą, o jis gali paskatinti JAV Federalinę rezervų sistemą didinti palūkanų normas, ir tai nuramino rinkas. Šią situaciją galima palyginti su „Brexit“, kai taip pat įvyko tai, ko mažai kas tikėjosi. Tuomet taip pat euras ir energetikos rinkos kelioms dienoms stipriai nusmuko, tačiau po pirmojo šoko visgi atsigavo. Kaip ir po „Brexit“, rinkų smukimas yra pagrįstas tik nuogąstavimais, o realių ekonomikai kenksmingų žingsnių dar nepadaryta. Tai suteikia viltį, kad, panašiai kaip ir po vasaros šoko, rinkos taip pat atsigaus. Nors rinkos artimiausiu metu greičiausiai ignoruos makroekonomikos rodiklius, vos po dviejų dienų dar negalima daryti toli siekiančių išvadų ir reikia laukti, kol padėtis paaiškės.

  • Baltijos šalių naujienos »

    „Enefit“ klientų seminarai Rygoje ir Vilniuje subūrė apie 100 didžiųjų energijos vartotojų

    Spalio 6 d. Rygoje ir spalio 12 d. Vilniuje vyko „Enefit“ seminaras didiesiems klientams „Enefit“ energetikos srities apžvalga, per kurį šiais metais dėmesys buvo skiriamas tiek elektros energijos rinkos aktualijoms, tiek dujų rinkos įvykiams.

    Rygoje surengtame seminare „Enefit“ valdybos pirmininkas Jānis Bethers apžvelgė svarbiausius pastarojo laikotarpio įvykius ir Skandinavijos bei Baltijos šalių elektros energijos rinkos ateities tendencijas.

    Ypatingas dėmesys seminare buvo skiriamas 2017 m. planuojamiems Latvijos energetikos srities pakeitimams. Dzintars Kauliņš, Ekonomikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo departamento direktorius, seminaro dalyvius išsamiai supažindino su artimiausiu metu planuojamais šalies energetikos politikos pakeitimais, t. y. energijos efektyvumo mokesčio įvedimu ir diferencijuotų privalomųjų viešųjų pirkimų komponentų (OIK) įdiegimu elektros energijos vartotojams.

    „Enefit“ plėtros projektų vadovas Krists Mertens seminaro dalyvius supažindino su įmonės „Latvijos dujos“ rinkos liberalizavimo proceso eiga ir naujomis galimybėmis, kurių atsiras, atvėrus rinką 2017 m. balandį.

    Per seminarą Rygoje dalyviai palaikė idėją, kad „Sadales Tīkls“ (Paskirstymo tinklas) gali tapti efektyviu viešojo sektoriaus ir vartotojų komunikacijos tinklu aiškinant naujas energetikos politikos iniciatyvas ateityje. Be to, seminaro dalyviai aktyviai domėjosi ir potencialiais dujų pirkimo sprendimais atvėrus rinką.

    Vilniuje Enefit seminaras buvo organizuojamas jau trečius metus iš eilės. Jo metu Janis Bethers taip pasidalino elektros rinkos įžvalgomis, pristatydamas klientams elektros energijos kainų prognozes, tendencijas bei kainų priklausomybę nuo išorės veiksnių. Pristatymo metu Janis akcentavo, kad pastaruoju metu vis naudingiau pirkti elektros energiją rinkos kainomis bei palygino šias kainas su Skandinavijos bei Lenkijos šalyse esančiomis kainomis.

    Pastaraisiais metais nemažai girdėjome apie tai, kad Lietuva ruošiasi diegti energiją taupančias priemones. Todėl seminaro metu buvo kalbama apie energetinio efektyvumo įstatymo projektą ir kaip jam įsigaliojus energetinis auditas nebūtų "vien popierius", tačiau sukurtų įmonei pridėtinę vertę. UAB Mano būstas atstovas Donatas Karčiauskas pasidalino savo turima praktika, kaip atliekant energetinį auditą galima tuo pačiu sumažinti dalį sąnaudų už energetinius resursus.

    Šiais metais seminaro metu klientams buvo pristatyta "futuristinė" galimybė gauti papildomų pajamų valdant elektros apkrovas savo gamybiniuose procesuose. Tokia galimybe naudojasi nemažai Europos šalių. Tačiau Lietuvoje apie tai buvo kalbama pirmą kartą. Litgrid AB atstovas Audrius Baranauskas akcentavo, kad stambesni elektros vartotojai galėtų prisidėti prie elektros energijos vartojimo stabilesnio grafiko ir tuo pačiu gauti papildomų naudų. Šiam projektui įgyvendinti bus sukurta atskira studija, į kurią planuojama įtraukti ir didesenį elektros vartojimą turinčių įmonių atstovus.

    Seminarai organizuojami būtent tuo rudens laikotarpiu, kuomet klientai pradeda galvoti apie elektros energijos pirkimą ateinantiems metams. Mes tikimės, kad pasidalindami savo įžvalgomis padedame dalyviams geriau suprasti elektros rinką, tendencijas, prognozes bei įtaką elektros kainai darančius veiksmus ir priimti geriausią sprendimą svarstant gautus elektros energijos kainų pirkimo pasiūlymus.

    Naujas elektros energijos produktas leis klientams naudotis rinkos privalumais už stabilesnę elektros kainą

    ENEFIT UAB nuo š.m. spalio mėnesio savo klientams Latvijos ir Lietuvoje siūlo naują elektros energijos kainos produktą, kurį sudaro Estijos biržos kaina ir fiksuotos elektros perdavimo sąnaudos iš Estijos į Lietuvą.

    Lyginant Lietuvos ir Estijos elektros kainą biržoje per pastaruosius 12 mėnesių pastebima, kad Estijos kaina yra daug stabilesnė nei Lietuvoje ar Latvijoje. Todėl klientai galėtų drąsiau naudotis elektros rinkos privalumais ir tokiu būdu už elektros energiją mokėti mažiau.

    Latvijos ir Lietuvos elektros biržoje kainų svyravimai pasikeitė nuo 2016 vasario mėn. kuomet pradėjo veikti NordBalt kabelis, jungiantis pietinę Švedijos regioną su Lietuva. NordBalt kabelis teigiamai veikė elektros energijos kainas Lietuvos ir Latvijos. Tačiau vis dėl to nepavyksta išvengti kabelio veikimo gedimų ir trumpalaikių atsijungimų, kurie turėjo didelę įtaką elektros energijos kainos formavimuisi elektros biržoje.

    Estijos ir Lietuvos biržose vidutinis elektros kainų skirtumas prieš NordBalt kabelio atsiradimo buvo 10,83 EUR / MWh (2015 m.), o po minėto kabelio atsiradimo 2016 lapkričio mėn. duomenimis vidutinis kainų skirtumo yra 3.72 Eur / MWh. Nežiūrint į tai, kad nauja jungtis ženkliai sumažino elektros kainų skirtumą 7.11 EUR / MWh, vis dėl to ateityje tikimąsi 3-5 EUR / MWh kainų skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos biržos kainų zonų.

    Mes siūlome savo klientams galimybę įsigyti elektros energiją Estijos biržos kainomis, papildomai sumokant fiksuotą kainą už fisinį elektros peįrdavimą iš Estijos į Lietuvos rinką.

    Koncerno „Eesti Energia“ 2016 metų III ketvirčio rezultatai

    Bendrovės „Eesti Energia“ 2016 metų III ketvirčio konsoliduotosios pardavimo pajamos buvo 170,6 milijono eurų. Taigi, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamos išliko beveik tokios pat (–0,2 %). Koncerno III ketvirčio pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), sumažėjo 22,2 % ir viršijo 52,4 milijono eurų. Bendrovės „Eesti Energia“ konsoliduotasis grynasis pelnas yra 13,3 milijono eurų (–57,4 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu).

    Koncerno elektros energijos pardavimo apimtys III ketvirtį gerokai išaugo ir sudarė 2,4 TWh (+34,8 %). Mažmeninė prekyba elektros energija sudarė 1,4 TWh (+3,7 %), o didmeninė prekyba – 1,0 TWh (+119,8 %). Taigi pardavimo apimčių augimą daugiausia lėmė būtent didmeninė prekyba. Didmeninės prekybos apimtys daugiausia didėjo dėl aukštesnės „Nord Pool“ elektros energijos kainos ir bendrovės „Eesti Energia“ gamybos sąnaudų sumažinimo, taip pat dėl sumažėjusios CO2 kvotų rinkos kainos ir neseniai įvestų mokesčių pakeitimų, turėjusių įtakos skalūnų gamybos sąnaudoms.

    Bendrovės „Eesti Energia“ dalis Baltijos šalių mažmeninėje elektros energijos rinkoje sudaro 24 % (–0,8 procentinių punktų). Koncerno paskirstytosios elektros energijos apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 1,1 % ir sudarė 1,4 TWh.

    „Eesti Energia“ skalūnų alyvos pardavimo apimtys išaugo 20,5 % – iki 93,2 tūkst. tonų. Pardavimo apimtys didėjo ir dėl didesnių gamybos apimčių, ir dėl sumažėjusių atsargų. Koncernas III ketvirtį pagamino 85,8 tūkstančio tonų skalūnų alyvos (+5,6 %).

    Visas „Eesti Energia“ ūkinės veiklos ataskaitas galima rasti čia »

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Rugpjūtis