Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

13.10 2016

Energetikos rinkos apžvalga, 2016 m. rugsėjis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Rugsėjo mėnesį elektros energijos rinkos kainoms daugiausia įtakos turėjo Švedijos–Suomijos jungties techninės priežiūros darbai. Jie sutapo su „EstLink“ apribojimais Suomijos kryptimi ir lėmė, kad Estijoje elektra kainavo mažiau nei Suomijoje..

Rinkos apžvalgoje pateiksime energetikos rinkų, elektros energijos biržos kainų pokyčių ir rugsėjį juos nulėmusių veiksnių santrauką. Išsamiau pakalbėsime apie Baltijos šalių ir Suomijos elektros energijos kainas bei apie tai, kodėl rugsėjį elektra Suomijoje kainavo daugiau nei Estijoje. Taip pat iš arčiau susipažinsime su stambaus Latvijos kliento „GroGlass“ energijos pirkimo sprendimais ir papasakosime apie tarptautinį skalūnų simpoziumą. Pristatysime įvairių galimybių, kaip 2017 metais galima sutaupyti elektros sąnaudų tiek perkant elektros energiją, tiek perkant elektros darbų paslaugas.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Estijoje ir Suomijoje vidutinės mėnesio elektros energijos kainos kilo, Latvijoje ir Lietuvoje kainų lygis liko toks pat »

    Analizuojant rugsėjo elektros energijos biržos kainas krenta į akis tai, kad vidutinė mėnesio elektros energijos kaina Estijoje buvo mažesnė nei Suomijoje. Atvėrus rinką (2013 metais), tokia padėtis susidarė tik šeštą kartą. Tikslūs skaičiai: Suomijoje ir Estijoje kaina pakilo nuo 31,38 euro už megavatvalandę iki atitinkamai 32,52 ir 32,40 Eur/MWh, tai yra Suomijoje pakilo 3,63 %, o Estijoje ‒ 3,25 %. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinės mėnesio elektros energijos kainos rugsėjį laikėsi toje pačioje kainų zonoje. Latvijoje elektros kaina nuo 33,77 €/MWh pakilo 0,77 % iki 34,03 Eur/MWh, o Lietuvoje nuo 33,78 €/MWh pakilo 0,74 %, taip pat iki 34,03 Eur/MWh.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 32,4 3,25% 14,46 57,68
    Nord Pool Somija 32,52 3,63% 14,46 72,04
    Nord Pool Latvija 34,03 0,77% 14,46 57,62
    Nord Pool Lietuva 34,03 0,74% 14,46 57,62

    Malonu pranešti, kad, liepos pradžioje pasibaigus „NordBalt“ bandymų laikotarpiui, Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kainos iš esmės stabilizavosi. Jau trečią mėnesį iš eilės nebebūna vadinamojo valandinių elektros energijos kainų šoko. Elektros energijos kainos Latvijoje ir Lietuvoje labai priklauso būtent nuo šios jungties, nes Estijos–Latvijos jungtis „NordBalt“ gedimo ar techninės priežiūros atvejais negali patenkinti šių dviejų valstybių poreikių. Tokia rizika išliks tol, kol bus paleista trečioji Estijos–Latvijos perdavimo linija, o tai numatoma vėliausiai 2020 metais.

    Be abejo, analizuojant pateiktas vidutines kainas reikia nepamiršti, kad tai yra vidutinės viso mėnesio elektros energijos kainos. Iš tiesų suvartotos elektros energijos vidutinė kaina gali skirtis nuo čia pateiktų kainų, nes skirtingomis valandomis elektros energijos kaina yra skirtinga, todėl vartotojo vidutinė elektros energijos kaina priklauso nuo to, kada jis elektros energiją vartojo.

    Rugsėjo mėnesį daugiausia įtakos elektros energijos biržos kainoms turėjo Švedijos–Suomijos jungties (SE-FI) techninės priežiūros darbai mėnesio viduryje. Jie sutapo su „EstLink“ jungties apribojimais, todėl Suomija prarado prieigą prie pigesnės elektros energijos. Dėl to dviejose Suomijos jungtyse susidarė butelio kaklelio efektas ir atsirado deficitas ‒ jis kilstelėjo elektros energijos kainą. Nereikia manyti, kad Estija nuolat dideliais kiekiais eksportuoja elektros energiją į Suomiją, tačiau tik Švedijos ir Suomijos jungties apribojimo atveju Suomija greičiausiai būtų likusi toje pat kainų zonoje kaip ir Estija. Tačiau tuo pat metu tvarkant „EstLink“ Suomijai teko naudoti savo resursus, o jie pasirodė esą brangesni. Taip Suomijoje susidarė didesnė elektros energijos kaina. Be kabelių gedimų, tuo pat metu buvo atliekamas didelis Suomijos Lovysos branduolinės elektrinės pirmojo bloko remontas, jis taip pat prisidėjo prie elektros energijos kainų kilimo.

  • Naftos kaina išliko tokia pati kaip ir rugpjūtį, anglies ir CO2 kvotų kaina pakilo, hidrorezervai buvo mažesni, nei tikėtasi »

    Labiausiai rugsėjo mėnesį nustebino paskutinę mėnesio savaitę gerokai pakilusi akmens anglies rinka. Pasaulinė akmens anglies rinka auga visų pirma todėl, kad Kinija pradėjo stipriai riboti angliakasybą, uždarydama neefektyvias ir aplinką teršiančias anglies kasyklas. Rugsėjo pabaigoje buvo sutrikimų ir akmens anglies gavyboje. Akmens anglies kainos kilimui didelės įtakos turėjo ir techninės priežiūros darbai Prancūzijoje, dėl kurių išaugo akmens anglies paklausa.

    Nors akmens anglies kaina pakilo beveik du kartus, palyginti su buvusia vasario mėnesį (nuo 36,50 dolerio iki 64,75 dolerio už toną), akmens anglies kaina dar nepasiekė tokio lygio, kad labai paveiktų gamtinių dujų paklausą. Smarkiai augančios akmens anglies kainos didžiuosius akmens anglies vartotojus paskatino mažinti riziką ir sudaryti ateities sandorius. Su tuo susijęs ir CO2 kvotų pirkimas, jis padidino jų paklausą ir pakėlė kainą. CO2 kvotų kaina per rugsėjį pakilo 13,24 %, nuo 4,38 euro iki 4,96 euro už toną.

    Rugsėjį sumažėjo Šiaurės šalių hidrorezervai – mėnesio pabaigoje jų lygis buvo 12,2 TWh mažesnis, nei buvo prognozuojama. Mažus hidrorezervus pirmiausia nulėmė labai geras oras rugsėjį, kai Šiaurės šalyse iškrito palyginti mažai kritulių. Dabar artėja šaltesnis metų laikas ir Šiaurės šalyse galima jau greitai tikėtis ne lietaus, o sniego, tad hidrorezervai mažės. Galima daryti prielaidą, kad akmens anglies paklausa Europoje pakilo ir dėl žemų hidrorezervų, todėl ateities perspektyvoje gali apsimokėti gaminti elektros energiją ir iš akmens anglies.

    Svarbiausia naftos rinkos naujiena yra ta, kad paskutinę rugsėjo savaitę OPEC pirmą kartą per aštuonerius metus pasirašė susitarimą dėl naftos gavybos mažinimo 750 000 barelių per dieną. Iškilo abejonių, ar apribojimas yra pakankamai didelis, nes naftos rinkoje perprodukcija iki šiol kartais siekdavo ir apie 2 000 000 barelių per dieną. Vis dėlto šis sprendimas naftos kainą greičiausiai kilstelės. Naftos rinka rugsėjį išliko panašiame lygyje kaip ir rugpjūtį, vidutinė mėnesinė barelio kaina pakilo 0,17 %, t. y. iki 47,24 dolerio. Pirmosiomis spalio dienomis naftos kaina peršoko 50 $ už barelį lygį ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 12 mėnesių – 52,76 $ už barelį.

    JAV doleris išliko tokiame pat lygyje kaip ir rugpjūtį, daugiausia dėl gerų Jungtinių Amerikos Valstijų pramonės rezultatų. Tuo metu kalbant apie eurą investuotojams dar kelia rūpesčių „Brexit“, po kurio euras susilpnėjo. Apibendrinant vidutinis rugsėjo EUR / USD kursas iš esmės nepasikeitė. Vidutinis rugsėjo kursas buvo 1,1212, tai yra beveik toks pat kaip vidutinis rugpjūčio kursas.

  • Baltijos šalių naujienos »

    Rugsėjį „Elering“ surengė limituotų PTR (angl. physical transmission right) aukcioną

    Rugsėjo pabaigoje Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“ surengė limituotų PTR aukcioną. PTR – tai apsidraudimo nuo rizikos priemonė, skirta ilgam apsidrausti nuo kainų rizikos, susijusios su prekyba elektros energija. Paprastai sakant, tai priemonė, leidžianti Latvijos ir Lietuvos rinkose prekiauti elektros energija taikant Estijos elektros energijos kainą, prie kurios pridedamas PTR komponentas; jis 2017 metais bus 2,53 €/MWh.

    Lygindami vidutines Estijos ir Latvijos bei Lietuvos 2015 metų elektros kainas, matome, kad Estijoje jos buvo 31,08 €/MWh, Latvijoje ‒ 41,85 €/MWh, o Lietuvoje ‒ 41,92 €/MWh. Taigi elektra Latvijoje 2015 metais vidutiniškai kainavo 10,77 €/MWh daugiau nei Estijoje, o Lietuvoje – 10,84 €/MWh daugiau nei Estijoje.

    Pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai, kainų skirtumas šiek tiek sumažėjo. Rugsėjo pabaigoje 2016 metų vidutinė metinė elektros kaina Estijoje buvo tokio pat lygio kaip ir pernai (31,60 €/MWh). Dabartiniais duomenimis, Latvijoje vidutinė metinė kaina yra 35,56 €/MWh (nuo Estijos kainos skiriasi 3,76 €/MWh), o Lietuvoje – 36,08 €/MWh (nuo Estijos kainos skiriasi 4,48 €/MWh). Tai rodo, kad dabar yra rizika, jog Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė elektros kaina bus didesnė už vidutinę kainą Estijoje.

    Pagrindinis kainų skirtumas susidaro intensyvaus vartojimo dieną laikotarpiais, kai valandinė kaina Latvijoje ir Lietuvoje gali būti daugiau kaip 10 €/MWh didesnė nei Estijoje. Vidutinė ilgo laikotarpio kaina šio skirtumo taip gerai neparodo, nes naktimis, mažo vartojimo valandomis elektros kaina Latvijoje ir Lietuvoje yra panašiai tokia pat kaip Estijoje.

    Pavyzdžiui, jei panagrinėtume elektros energijos kainas dieną nuo 8 iki 21 valandos laikotarpiu nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos, kai „NordBalt“ dirbo gana stabiliai, minėtomis valandomis vidutinė kaina Estijoje buvo 35,65 €/MWh, Latvijoje ‒ 41,39 €/MWh (skirtumas nuo Estijos 5,74 €/MWh), o Lietuvoje ‒ 41,93 €/MWh (skirtumas nuo Estijos 6,28 €/MWh). Įsigilinus į realius šio laikotarpio kainų duomenis, galima daryti išvadą, kad elektros energijos kaina Latvijoje ir Lietuvoje visgi yra gerokai aukštesnė dieną, kai elektros energijos vartojama daugiau.

    Bendrovė „Eesti Energia“ per savo antrinę įmonę Latvijoje „Enefit“ pradeda Latvijoje ir Lietuvoje siūlyti naują paketą, kurį sudaro Estijos biržos kaina ir PTR, labai gerai apdraudžiantį nuo tokios kainų rizikos. Kainų rizika atsiranda dėl to, kad Latvijos ir Lietuvos elektros rinka labai priklauso nuo Estijos–Latvijos jungties ir „NordBalt“, o dabartinė konfigūracija negali visiškai patenkinti poreikio intensyvaus vartojimo laikotarpiais.

    Hando Sutter: Estija turi visame pasaulyje išskirtinę patirtį vykdyti skalūnų tyrimus ir vystyti jų technologijas

    Savo pranešime tarptautinėje konferencijoje „Skalūnai 100“ bendrovės „Eesti Energia“ valdybos narys Hando Sutter teigė, kad žinomos pasaulio skalūnų atsargos yra beveik 6 050 milijardų barelių skalūnų alyvos. Pasaulio žaliavinės naftos atsargos yra keturis kartus mažesnės.

    Pasak Hando Sutter, pasaulyje energijos poreikis nuolat auga, tad šimtametė skalūnų naudojimo patirtis ir sukauptos žinios Estijai suteikia puikių eksporto galimybių. „Esant dabartinėms pasaulinėms naftos rinkos kainoms, sugebame gaminti ir gauti pelno iš skalūnų alyvos pardavimo, – teigė H. Sutter savo pranešime. Dar prieš kelerius metus, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje buvo daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, niekas nebūtų tuo patikėjęs.“

    H. Sutter pridūrė, kad mažos energijos kainos skatina visus energijos gamintojus peržiūrėti savo veiklą ir ieškoti veiksmingų sprendimų, nes konkurencija labai stipri: „Ir „Eesti Energia“ turi tikslą tiek sumažinti „Enefit“ technologines sąnaudas, kad naujos investicijos atsipirktų, kai naftos kaina yra 60–65 doleriai už barelį.“

    Hando Sutter, Eesti Energia, valdybos pirmininkas

    „Bendrovė „Eesti Energia“ savo technologinėmis žiniomis skalūnų srityje pasidalijo su daugiau kaip 10 įvairių pasaulio šalių. Esame pasiruošę ir ateityje, kaip vystytojai ir technologinių žinių pardavėjai, dalytis savo skalūnų energetikos žiniomis su kitomis šalimis“, – užtikrino H. Sutter. Skalūnų srities tyrimai ir bendri projektai buvo vykdomi su Turkija, Mianmaru, Egiptu, Izraeliu, Tailandu, Indija, Kazachstanu, Urugvajumi, Jordanija, JAV, Maroku, Mongolija, Kinija ir Serbija.

    Skalūnų simpoziume pasisakė ir Tartu universiteto rektorius profesorius Volli Kalm. Jis pažymėjo, kad šie metai Estijos skalūnų pramonei yra išties reikšmingi – nuo skalūnų gavybos pradžios praėjo jau 100 metų, tiek pat laiko Estijoje vykdomi moksliniai skalūnų tyrimai. „Mokslinis skalūnų tyrinėjimas bendradarbiaujant su Estijos universitetais leidžia valstybei priimti protingus sprendimus, kad skalūnai teiktų naudos visuomenei ir ateityje, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir inovacijos šioje visame pasaulyje išskirtinėje srityje“, – kalbėjo V. Kalm.

    Talino technikos universiteto rektorius akademikas Jaak Aaviksoo simpoziume teigė, kad per 100 metų Estijos skalūnų mokslas Estijoje pasiekė pasaulinį lygį. „Mes supratome, kad skalūnuose slypi ir didelis potencialas, ir iššūkiai. Kaip šiuos neatsinaujinančius išteklius kuo veiksmingiau ir ekologiškiau panaudoti – tai užduotis, kurią mokslininkai sprendžia ir randa geriausius sprendimus“, – kalbėjo akademikas J. Aaviksoo.

    Rugsėjo 20–21 dienomis Taline vyko tarptautinis simpoziumas „Skalūnai 100“. Jame dalyvavo beveik trys šimtai ekspertų iš 21 šalies. Per dvi dienas simpoziume buvo perskaityta daugiau kaip 40 pranešimų. Rugsėjo 22–23 dienomis simpoziumo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su bendrovės „Eesti Energia“ gamybos padaliniu Rytų Viru apskrityje. Bendrovė „Eesti Energia“ skalūnų simpoziumą surengė bendradarbiaudama su Talino technikos universitetu, Tartu universitetu bei Ūkio ir komunikacijų ministerija. Renginį rėmė Aplinkos investicijų centras.

    „Enefit Solutions“ ruošia Suomijos biomasės gamyklai „Metsä Fibre“ Enekoskyje padavimo įrangą

    Bendrovės „Eesti Energia“ antrinė įmonė „Enefit Solutions“ projektuoja, gamina ir montuoja Suomijoje esančiai biomasės gamyklai „Metsä Fibre“ Enekoskyje keturiolika iki 30 metrų ilgio žaliavų teikimo įrenginių. Šiuo metu „Enefit Solutions“ Enekoskio gamykloje įrenginius jau pradėjo montuoti. Be tiekimo įrenginių, „Enefit Solutions“ biomasės gamyklai tiekia ir mažesnes detales – ritininius konvejerių stovus.

    Äänikoski project. Factory computer mode

    Bendrovė „Enefit Solutions“ turi ir ankstesnės pramoninių įrenginių gamybos patirties, yra dalyvavusi tarptautiniuose eksporto projektuose. Vykdydama projektą, įmonė laikosi aukštų užsakovo reikalavimų, terminų ir statomos gamyklos specifikos.

    Enekoskio biomasės gamykla pradėta statyti prieš metus ir ją planuojama baigti statyti 2017 metais.

  • Bendrovės „GroGlass®“ sėkmės raktas – apgalvoti sprendimai ir novatoriškos technologijos »

    „Enefit“ klientas „GroGlass“ – tai viena iš Latvijos aukštųjų technologijų sėkmės istorijų. Bendrovė savo veiklą pradėjo nuo šiltnamių stiklo gamybos, o dabar gamina stiklo produktus. Jie naudojami paveikslams rėminti tokiose garsiose vietose kaip Luvras ir Nacionalinė galerija Londone. GroGlass® gamina antirefleksinį, arba nematomą, stiklą ir kitus stiklo bei akrilo produktus ‒ tokius visame pasaulyje gamina tik kelios įmonės. Toks neatspindinčia nanodanga padengtas stiklas ne tik neatspindi šviesos, bet ir gali net iki 100 % apsaugoti įstiklintą objektą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių.

    „GroGlass“ finansų direktorius Vadims Basalajs pasakoja apie bendrovės produkciją: „Mes apdorojame stiklą ir jis vėliau naudojamas elektroniniams ekranams, šaldytuvų durelėms ir šaldomoms vitrinoms, prabangiems architektūros projektams, meno kūriniams įrėminti, taip pat kitiems sprendimams, kur reikia vadinamojo nematomo stiklo, sumažinančio atspindėjimą ir pagerinančio permatomumą.“ V. Basalajs taip pat nurodė, kad prie dviejų „GroGlass“ gamybos linijų dirba iki 150 darbuotojų. Dėl didelės gamybos apimties elektros energija yra vienas iš nuolatinių sąnaudų punktų, sudarančių didelę dalį įmonės biudžete, todėl įmonei buvo svarbu rasti būdų, kaip šias sąnaudas prognozuoti. Kaip tinkamiausią ir patogiausią galimybę „GroGlass“ pasirinko „Enefit“ siūlomą fiksuotosios elektros energijos kainos produktą, leidžiantį prognozuoti elektros energijos sąnaudas.

    Šiuo metu valstybių skaičius, į kurias eksportuojama „GroGlass“ produkcija, išaugo nuo 32 iki 46. Dėl to per pastaruosius 18 mėnesių „GroGlass“ klientų kiekis ir apyvarta padidėjo 30 %. Bendrovės „GroGlass“ finansų direktorius pasakoja: „Siekdami plėsti įmonės veiklą, pradėjome naujų produktų, kuriems taikoma cheminio sluoksnio dengimo technologija, gamybą, atveriančią duris į naujas rinkas.“ Jis priduria, kad įmonė neketina nutraukti plėtros ir ateityje planuoja kurti naujus produktus, kad tenkindama klientų poreikius galėtų pasiūlyti dar novatoriškesnių sprendimų.

    „GroGlass“ produkcija ir eksporto galimybės yra aukštai vertinami ir Latvijoje, ir visame pasaulyje. Tai patvirtina ne tik patenkinti klientai, bet ir pastaraisiais metais įmonės gauti įvairūs tarptautinės ir vietinės reikšmės apdovanojimai.

    V. Basalajs:
    „Elektros energija yra viena iš svarbiausių gamybos sąnaudų pozicijų, ir ši suma kas mėnesį gali labai skirtis. Tačiau „GroGlass“ koncentruojasi į savo veiklą ir siekia sumažinti riziką, kuri gali nepalankiai paveikti įmonės veiklą, todėl mūsų įmonei svarbu kontroliuoti sąnaudas ir apriboti galimus nuo įmonės nepriklausančių sąnaudų svyravimus. Todėl buvo pasirinktas fiksuotosios elektros energijos kainos sprendimas. Bendrovė „Enefit“ yra savo srities profesionalė, ji gali adekvačiai įvertinti visus veiksnius ir pasiūlyti fiksuotąją kainą, užtikrindama abiem šalims naudingas sąlygas, todėl nusprendėme ir šiais metais toliau bendradarbiauti su „Enefit“.“
     

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai

Visas naujienų archyvas: Rugpjūtis