Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

07.09 2016

Energetikos rinkos apžvalga, 2016 m. rugpjūtis

Sander Randver

Rinkos analitikas

Rugpjūčio rinkos kainoms daugiausia įtakos turėjo padidėjęs vartojimas ir kabelių techninės priežiūros darbai.

Rinkos apžvalgoje pateiksime elektros energijos rinkos kainų pokyčių santrauką ir šiuos pokyčius rugpjūtį lėmusius veiksnius, išsamiau papasakosime apie žaliavinės naftos kainų ir anglies dioksido kvotų kainų svyravimus, supažindinsime su svarbiausiomis Baltijos šalių rinkos naujienomis.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Rugpjūčio rinkos kainoms daugiausia įtakos turėjo padidėjęs vartojimas ir kabelių techninės priežiūros darbai »

    Rugpjūtį Estijoje ir Suomijoje vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos rinkos kaina buvo 31,38 euro už megavatvalandę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kaina pakilo 1,32 proc. Tai reiškia, kad jau antrą mėnesį iš eilės Estija ir Suomija yra visiškai toje pačioje kainų zonoje. Tačiau Latvijoje ir Lietuvoje kainos gerokai nukrito – palyginti su liepa, kaina Latvijoje nukrito 11,87 %, o Lietuvoje – 13,89 %. Vidutinės mėnesio elektros energijos kainos buvo atitinkamai 33,77 ir 33,78 euro už megavatvalandę.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 31,38 1,32% 8,12 51,99
    Nord Pool Somija 31,38 1,32% 8,12 51,99
    Nord Pool Latvija 33,77 -11,87% 16,08 56,05
    Nord Pool Lietuva 33,78 -13,89% 16,08 56,05

    Apskritai elektros energijos rinkose tai buvo pakankamai ramus mėnuo, pikinės kainos visose valstybėse buvo mažos. Suomijoje ir Estijoje valandinė elektros energijos rinkos kaina rugpjūčio 8 dienos naktį buvo žemiausia – pasiekė 8,12 euro už megavatvalandę, o Latvijoje ir Lietuvoje ankstų rugpjūčio 13 dienos rytą – kaina buvo 16,08 euro už megavatvalandę. Aukščiausia valandinė elektros energijos rinkos kaina Suomijoje ir Estijoje buvo 51,99, o Latvijoje ir Lietuvoje – 56,05 euro už megavatvalandę. Verta atkreipti dėmesį į šią aplinkybę Lietuvos atveju, kur elektros energijos valandinė kaina visą vasarį laikėsi iki 60 €/MWh.

    Be abejo, analizuojant pateiktas vidutines kainas, reikia nepamiršti, kad tai yra vidutinės viso mėnesio elektros energijos kainos. Faktiškai suvartotos elektros energijos vidutinė kaina gali skirtis nuo čia pateiktų skaičių, nes skirtingomis valandomis elektros energijos kaina yra skirtinga. Todėl kiekvieno vartotojo vidutinė elektros energijos kaina priklauso nuo to, kuriuo konkrečiu metu jis elektros energiją vartoja.

    Šią vasarą baigėsi „NordBalt“ jungties bandymo etapas ir šiuo metu ji naudojama visu pajėgumu ir veikia patikimai. Su tuo yra susijęs ir elektros energijos kainų Latvijoje ir Lietuvoje mažėjimas ir priartėjimas prie Estijos kainų. Antrą rugpjūčio pusę elektros energijos kainoms įtakos turėjoir Norvegijos ir Švedijos jungties techninės priežiūros darbai bei trumpalaikė „NordBalt“ techninė priežiūra. Be išorinių jungčių priežiūros darbų, rugpjūčio pabaigoje kainas smarkiai paveikė ir ilgiau nei tikėtasi trukę Švedijos „Ringhals“ branduolinės elektrinės ketvirtojo bloko techninės priežiūros darbai.

    Paprastai techninės priežiūros darbus stengiamasi atlikti vasarą, kai elektros energijos vartojama mažiau. Todėl rugpjūčio pabaiga išsiskiria intensyviausiais šiais metais techninės priežiūros darbais – objektų, kuriuose buvo vykdomi techninės priežiūros darbai, kiekis šį laikotarpį buvo didžiausias. Vėstant orui, didėja elektros energijos paklausa, todėl techninės priežiūros darbų vykdoma mažiau.

    Vis didėjant elektros energijos paklausai, auga ir poreikis didinti šalių tarpusavio jungčių pralaidumą. Rugpjūtį „Fingrid“ paskelbė ataskaitą apie Šiaurės šalių išorinių jungčių perspektyvas, kurioje nurodė, kad per artimiausius 15 metų galima tikėtis Norvegijos ir Švedijos vidinių šalies kainų zonų tarpusavio butelio kaklelio sumažėjimo ir Norvegijos–Suomijos bei Švedijos–Suomijos jungčių. Tai reikštų geresnį Baltijos šalių elektros energijos rinkų ryšį su Skandinavijos šalimis ir bendro elektros energijos kainų skirtumo mažėjimą ilgesnėje perspektyvoje.

  • Naftos kaina visą rugpjūtį augo »

    Rugpjūčiui buvo būdinga didelė naftos ir metalų paklausa – tai savo ruožtu nukreipė didelius pinigų srautus į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios yra vienas iš pagrindinių šių prekių eksportuotojų. Didesnis pinigų kiekis lėmė JAV dolerio infliaciją. Nežymus dolerio silpnėjimas ir euro stiprėjimas stumtelėjo euro ir dolerio kurso grafiką arčiau lygio, buvusio iki Brexit – tai ženklas, kad rinkos jau beveik visiškai atsigavo po Brexit sukelto šoko..

    Naujų gręžinių įrengimas sustabdytas, tad dėl didesnės naftos paklausos, kol rinkoje nėra didesnės pasiūlos, naftos kainos rugpjūtį nuolat augo. Artimiausiu metu Alžyre vyks „International Energy Forum“ susitikimas, kuriame tikimasi pasiekti OPEC priklausančių ir nepriklausančių šalių susitarimą dėl rinkos subalansavimo. Reikėtų priminti, kad balandžio mėnesį vykusioje Dohos konferencijoje tokio susitarimo pasiekti nepavyko.

    Anglies kaina rugpjūtį augo dėl didesnės nei tikėtasi paklausos ir įvairių anglies gavybos sutrikimų visame pasaulyje. Be to, Lenkijoje planuojama artimiausiu metu atidaryti 1 gigavatvalandės galios anglimi kūrenamą elektrinę, kuri ateityje gali padidinti anglies kainas. Vidutinė anglies kaina rugpjūtį siekė 58,2 dolerio, o mėnesio pabaigoje kaina jau buvo 59,3 dolerio už toną.

    CO2 kvotų rinkoje padėtis buvo gana stabili, kvotos kaina svyravo nuo 4,3 iki 5 eurų už toną. Europos kvotų rinka po Brexit buvo smarkiai nusmukusi, tačiau dabar jos būklė stabilizavosi. Dėl didesnės anglies paklausos būtų galima laukti pakilimo ir kvotų rinkoje, tačiau kol kas rinkoje ramu.

  • Baltijos šalių naujienos »

    Elektros energijos vartojimas Lietuvoje, palyginti su pernai metais, išaugo 5,6%

    Lietuvos elektros ir dujų skirstymo operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje gerokai išaugo elektros energijos vartojimas – elektros suvartota 4,5 TWh arba 5,6% daugiau nei įprastai. 69 procentus elektros energijos suvartojo verslo klientai, iš jų mažos ir vidutinio dydžio įmonės, palyginti su ankstesniais metais, suvartojo 8,7% daugiau, o stambios pramonės įmonės – 2,8% daugiau.

    Operatoriaus teigimu, viena iš didesnio vartojimo priežasčių buvo šaltesnė žiema, todėl didžiuosiuose miestuose elektros vartojimas labai išaugo. Vilniuje vartojimas padidėjo 6,1%, Kauno regione – 7%, Klaipėdos regione – 5,1%, Šiaulių regione – 4%, o Panevėžio – 4,1%.

    Pirmąjį pusmetį 73% Lietuvoje suvartotų gamtinių dujų gauta iš SGD terminalo

    Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo tiekiamos dujos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 73 procentus nuo viso pateiktų gamtinių dujų kiekio. Energetikos komisijos sprendimu, kainos, palyginti su praėjusiais metais, klientams buvo mažesnės 16 procentų. Kaip praneša perdavimo sistemos operatorius, Lietuvoje nuo sausio iki birželio suvartota 12,656 GWh dujų.

    Latvijos Ūkio ministerija planuoja patvirtinti įmonių energijos taupymo mokestį

    Energijos taupymo mokestį planuojama įvesti verslo vartotojams, per metus suvartojantiems 500 ir daugiau megavatvalandžių elektros energijos. Mokesčio tikslas yra gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos vartojimo valdymą. Vartotojai šį mokestį privalės mokėti tik tuo atveju, jei neįgyvendins įmonėje jokios energijos vartojimo mažinimo priemonės, kurią jiems bus rekomendavęs auditas ar kt. Pagal projektą mokesčio dydis sudarys 7 procentus nuo įmonės praėjusiais metais suvartotos elektros energijos, remiantis Eurostato paskelbtomis vidutinėmis pernai metų kainomis.

    Skalūnų simpoziumas pritrauks į Estiją tarptautinių energetikos ekspertų

    Rugsėjo 20–21 dienomis į Taliną atvyks skalūnų ekspertai ir šio verslo vystytojai iš viso pasaulio susipažinti su Estijos skalūnų pramonės patirtimi ir aptarti dabartinę skalūnų energetikos padėtį bei ateities perspektyvas. Penktą kartą Estijoje rengiamas skalūnų simpoziumas šiais metais skiriamas 100-osioms skalūnų pramonės metinėms. Į renginį Estijoje atvyks Pasaulio energetikos tarybos ir Amerikos energetikos asociacijos atstovai, pirmaujančių pasaulyje skalūnų pramonės įmonių ekspertai, šioje srityje dirbančių universitetų atstovai.

    Tarptautiniame skalūnų simpoziume energetikos rinkų apžvalgas ir tendencijas pateiks Pasaulio energetikos tarybos direktoriaus pavaduotojas Zulandi van der Westhuisen ir Amerikos Energetikos asociacijos vadovas Barry Worthington. Apie technologines naujoves ir perspektyvas kalbės Ūkio ir komunikacijos ministras Kristen Michal ir aplinkos ministras Marko Pomerants. Pristatymus taip pat pateiks bendrovės „Eesti Energia“, „Hatch“, „Hexagon Mining“, „Ockham Energy Services“, „PROCOM Consultants“, „Richards Moorehead & Laing Limited“, „Shale Tech International Services“, „Shell“, „SRK Consulting“, „Turkish Coal Enterprises“ ir daug kitų.

    Norintieji gali registruotis vietoje. Renginio kaina – 500 eurų (su PVM), į ją įeina ne tik dviejų dienų konferencija, bet ir rugsėjo 20 dienos vakare rengiama šventinė vakarienė ir unikalaus vokalinio ansamblio „Estonian Voices“ koncertas „Kultuurikatel“ erdvėje. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant Ūkio ir komunikacijos ministerijai, Aplinkos ministerijai ir Pasaulio energetikos tarybos Estijos nacionaliniam komitetui. Renginį remia Aplinkos investicijų centras.

    Apie simpoziumą išsamiau »

    Naujuoju „Enefit Kaevandus“ valdybos pirmininku tapo Ahti Puur

    „Enefit Kaevandus“ valdyba atsinaujino – rugsėjo 1 dieną valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Ahti Puur. Rugsėjo viduryje įmonę paliks ankstesnis jos valdybos narys ir „Estonia kaevandus“ vadovas Erik Väli.

    Naujojo „Enefit Kaevandus“ valdybos pirmininko pirmasis iššūkis bus didesnės sinergijos tarp trijų pagrindinių įmonės veiklos sričių – skalūnų gavybos, logistikos ir turto valdymo – kūrimas. Tai strateginės reikšmės užduotis didinant koncerno konkurencingumą. Įvairiapusė ir ilgalaikė Ahti Puur vadovavimo pramonės ir gamybos įmonėms patirtis padės pačiu efektyviausiu būdu įgyvendinti reikiamus pokyčius“, – teigia Andres Vainola, kuris nuo rugsėjo 1 dienos traukiasi iš vykdomojo direktoriaus pareigų ir toliau tęsia darbą kaip „Eesti Energia“ koncerno valdybos narys ir „Enefit Kaevandus“ tarybos pirmininkas.

    „Didžiausios Estijos kasybos bendrovės plėtros perspektyvos suteikia pakankamai savirealizacijos galimybių. Šiandien svarbu pakelti turimų skalūnų gamybos įrenginių konkurencingumą, užtikrinti efektyvų kelių dešimtmečių investicijų į skalūnų energetiką naudojimą ir maksimaliai padidinti skalūnų vertę. Esu dėkingas už galimybę priimti šį iššūkį“, – sako Ahti Puur.

    „Enefit Kaevandus“ valdybos pirmininko pareigas pradėjęs eiti Ahti Puur turi dešimties metų darbo patirtį „Viru Keemia Grupp“, kur septynerius metus dirbo finansų direktoriumi ir pirmininko pavaduotoju. 2014 metais „Big4“ konferencijoje Ahti Puur suteiktas metų finansų direktoriaus titulas už ypatingai svarbų darbą organizuojant įmonės finansinę veiklą ir skalūnų pramonės plėtrą. Ahti Puur yra baigęs Tartu universitetą, turi ekonomikos kibernetikos magistro laipsnį.

    „Enefit Kaevandus“ valdybos narys Erik Väli nusprendė savo patirtį pritaikyti už bendrovės „Eesti Energia“ ribų. „Eesti Energia“ valdyba dėkoja Erikui už ilgametį ir didelį įnašą į skalūnų pramonės plėtrą. „Erik Väli yra vienas iš geriausių kasybos inžinierių Estijoje. Jam vadovaujant, „Estonia kaevandus“ atlaikė sunkiausius rinkos išbandymus ir įgyvendino daug kasybos efektyvumą didinančių technologinių sumanymų“, – pažymėjo Andres Vainola.

    „Bendrovėje „Eesti Energia“ išdirbau 30 metų – nuo kasybos meistro ir vadovaujamų pareigų, iki „Estonia kaevandus“ vadovo ir „Enefit Kaevandus“ valdybos nario pareigų. Per šiuos metus mums su kolegomis pavyko daug pasiekti. Dėkoju visiems savo komandos nariams! Dabar atėjo metas persėsti į kitus ratus“, – teigia Erik Väli.

  • „Estravel“: norint valdyti elektros energijos sąnaudas, svarbiausia fiksuoti elektros energijos kainą »

    Stambus bendrovės „Eesti Energia“ klientas „Estravel“ yra Estijoje ir Baltijos šalyse didžiausia kelionių agentūra, teikianti kelionių organizavimo paslaugas jau 28 metus. Siekdama valdyti elektros energijos sąnaudas, 190 darbuotojų turinti bendrovė pasirinko fiksuotą elektros energijos kainą, leidžiančią atstovybėms tiksliai numatyti elektros energijos sąnaudas ir išvengti didelių sąnaudų pokyčių.

    Beveik tris dešimtis metų kelionių mėgėjams paslaugas teikiančios bendrovės „Estravel“ valdybos narė Anne Samlik pasakoja, kad didžiausią paklausą turi lėktuvų bilietai ir apgyvendinimo paslaugos, tačiau labai populiarūs yra ir kruizai, atostogų paketai bei laivų ir traukinių bilietai.

    „Siūlome klientams ir kelionių draudimą, automobilių ir autobusų nuomos bei kitas su kelionėmis susijusias paslaugas. Patyrę mūsų darbuotojai ir didelis partnerių tinklas padeda patenkinti net sudėtingiausius kelionių poreikius“, – pasakoja Samlik. Ji priduria, kad neatsižvelgiant į tai, ar klientas pageidauja praleisti egzotiškas atostogas džiunglėse, ar vyksta į verslo kelionę su įtempta dienotvarke didmiestyje, „Estravel“ kelionių konsultantai padarys viską, kad visi tikslai būtų pasiekti.

    „Estravel“ valdybos narys Aivo Takis teigia, kad didžiausia įmonės klientų grupė yra verslo klientai. „Be išvykstamųjų kelionių organizavimo, dirbame ir atvykstamojo turizmo srityje ir siūlome atostogų paketus Estijoje. Organizuojame konferencijas, seminarus ir kitus renginius ir Estijoje, ir užsienyje“, – aiškina Takis. Jis priduria, kad įmonė savo klientams siūlo pagalbą visą parą – nuo kelionės planavimo iki grįžimo į namus. Tai šiuo metu itin svarbu, nes dažnai atsiranda su kelionėmis susijusių sutrikimų, o klientams svarbiausia saugumas.

    „Estravel“ turi aštuonias atstovybes šešiuose Estijos miestuose, 24/7 dirbančius užsakymų centrus, atstovybę Latvijoje ir antrines įmones Lietuvoje ir Australijoje. „Estravel“ koncernas suteikia darbą 190 žmonių, dauguma jų dirba Estijoje. Esame didžiausias Estijoje turizmo paslaugų pardavimu užsiimantis darbdavys“, – sako Takis ir pabrėžia, kad „Estravel“ yra šimtu procentų Estijos kapitalo įmonė. Bendrovė yra akivaizdi savo veiklos srities lyderė rinkoje jau nuo 1995 metų – „Estravel“ parduotų kelionių paslaugų apyvarta yra tokio pat dydžio, kaip ir keturių artimiausių konkurentų apyvarta kartu sudėjus.

    Šiuo metu įmonė planuoja plėstis toliau. „Šių metų pavasarį įsigijome Australijos bendrovę „Aerotravel“, o vasarą – Talino kelionių biurą „Estintour“, kuris orientuojasi į tikslinę Rusijos rinką. Dabar siekiame kokybiškai aptarnauti ir naujas klientų grupes“, – pasakoja Takis. „Estijoje turime devynis biurus, todėl elektros energijos sąnaudos yra mūsų kas mėnesį patiriamos sąnaudos, kurias mums labai svarbu optimizuoti“.

    Elektros energijos tiekimo sutartį „Estravel“ sudarė su „Eesti Energia“. „Pasirinkome fiksuotų kainų elektros energijos pirkimo sprendimą, nes jis leidžia mums gana tiksliai numatyti išlaidas ir per metus nebūna didelių elektros kainų svyravimų“, – paaiškina Samlik. Ji patvirtina, kad jie jau ilgai ir naudingai bendradarbiauja su bendrove „Eesti Energia“. „Estravel“ svarbiausia, kad veiktų lubų šviestuvai ir dirbtų kompiuteriai. O kai prasideda rudeninės vėtros ir atsiranda sutrikimų – kad jie būtų greitai pašalinti. Mums viena iš didžiausių vertybių yra pasitikėjimas, todėl tai labai vertiname ir rinkdamiesi partnerius“, – priduria Samlik.

    „Estravel“ elektros energijos pirkimo strategijos administratorė Kristiina Vikat:
    „Nors aš su „Estravel“ pradėjau dirbti tik pernai, tačiau „Estravel“ ir „Eesti Energia“ bendradarbiavimas siekia dar tuos laikus, kai rinka nebuvo atvira. „Estravel“ elektros pirkimo strategija 2016 metams buvo pasirinkta remiantis įmonės energijos vartojimo specifika ir verslo poreikiais – sudarant sutartį, pagrindinis kliento raktinis žodis buvo „stabilumas“. Metams bėgant susiformavę pirkimo įpročiai ir vizija padėjo mums su klientu užmegzti sklandų bendradarbiavimą ir priimti geriausius sprendimus. Elektros energijos pirkimas nėra pagrindinė „Estravel“ veiklos sritis, tačiau visgi sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, o aš, kaip „Estravel“ administratorė, stengiuosi būti kompetentinga ir patikima partnerė, kuria pasitikėdama, įmonė galėtų priimti geriausius sprendimus. Linkiu bendrovei „Estravel“ sėkmės ir puikių sprendimų ateityje!“
     
  • „Enefit“ komanda tesėjo savo kalėdinį pažadą klientams »

    2015 metų pabaigoje mes parengėme jums kitokią kalėdinę dovaną: pažadėjome padaryti ką nors gero gamtai. Nusprendėme pasirūpinti nuostabia Latvijos vieta – Papės nacionaliniu parku. Mūsų „Enefit“ komandos Latvijoje ir Lietuvoje suvienijo savo pajėgas ir skyrė visą dieną parko teritorijai tvarkyti ir išvalyti senas šakas ir krūmus.

    Pažiūrėkite, kaip praėjo mūsų diena ir kokį rezultatą pasiekėme:

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai