Pirmasis puslapis  »  Naujienos ir blogas » 

Pranešimai spaudai ir analizės

10.08 2016

Energetikos rinkos apžvalga, 2016 m. birželis ir liepa

Sander Randver

Rinkos analitikas

Vasarą Baltijos šalyse rinkos kainos vėl kilo iki 200 eurų už megavatvalandę

Rinkos apžvalgoje pateiksime elektros energijos rinkos kainų pokyčių santrauką ir šiuos pokyčius birželį ir liepą lėmusius veiksnius, išsamiau papasakosime apie žaliavinės naftos kainų ir anglies dioksido kvotų kainų svyravimus, supažindinsime su svarbiausiomis Baltijos šalių rinkos naujienomis.

Toliau pateikiamos išsamesnės visų šių temų apžvalgos

  • Vasarą rinkos kainos Baltijos šalyse vėl kilo iki 200 eurų už megavatvalandę »

    Elektros biržos „Nord Pool“ vidutinė rinkos kaina Estijoje birželį buvo 36,22 euro už megavatvalandę, tai yra ji buvo 28,17 proc., arba 7,39 euro, aukštesnė už vidutinę kainą gegužę (28,26 €/MWh). Tačiau liepą elektros energijos rinkos kaina Estijoje, palyginti su birželiu, nukrito vidutiniškai 14,49 proc., iki 30,97 euro už megavatvalandę.

    Panašiai kaip ir Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje birželį elektros energijos kainos taip pat pakilo iki 40,53 euro už megavatvalandę. Palyginti su vidutine gegužės kaina, Latvijoje kaina pakilo 24,02 proc., o Lietuvoje – 23,30 proc. Kaip ir Estijoje, liepą Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kaina taip pat nukrito, tačiau ne tiek daug – Latvijoje 5,45 proc., iki 38,32 euro, o Lietuvoje – 3,21 proc., iki 39,23 euro už megavatvalandę.

    Palyginti su ankstesniu mėnesiu, elektros energijos biržos kainos pakilo ir Suomijoje. Birželį vidutinė elektros energijos kaina Suomijoje buvo 35,41 euro už megavatvalandę, tai yra 28,17 proc. aukštesnė nei gegužę. Liepą Suomijoje buvo tokios pačios kainos, kaip ir Estijoje, o vidutinė mėnesio elektros energijos biržos kaina buvo 30,97 euro už megavatvalandę, palyginti su birželiu, kaina nukrito 12,54 proc.

    Birža Vidutinė
    €/MWh
    Pokytis per mėn. Minimali Maksimali
    Nord Pool Estija 30,97 -14,49% 6,01 55,05
    Nord Pool Somija 30,97 -12,54% 6,01 55,05
    Nord Pool Latvija 38,32 -5,54% 6,01 202,04
    Nord Pool Lietuva 39,23 -3,21% 6,01 202,04

    Birželį elektros energijos kaina Baltijos šalyse atskiromis valandomis siekė net 160 eurų už megavatvalandę, o 15 valandų Estijoje, 24 valandas Latvijoje ir Lietuvoje biržos kaina buvo didesnė nei 100 eurų. Dėl „NordBalt“ jungties gedimo pirmosiomis liepos dienomis elektros energijos kaina Latvijoje ir Lietuvoje atskirais momentais siekė net 200 eurų už megavatvalandę.

    Be abejo, analizuojant pateiktas vidutines kainas reikia nepamiršti, kad tai yra vidutinės viso mėnesio elektros energijos kainos. Faktiškai suvartotos elektros energijos vidutinė kaina gali skirtis nuo čia pateiktų kainų, nes skirtingomis valandomis elektros energijos kaina yra skirtinga, todėl vartotojo vidutinė elektros energijos kaina priklauso nuo to, kada jis elektros energiją vartojo.

    Aukštas elektros energijos biržos kainas birželio mėnesį lėmė ir kabeliai, ir didelės apimties priežiūros darbai Šiaurės šalių elektrinėse. Bendrai birželį aukščiausias kainų lygis pradėjo formuotis Švedijos kainų zonoje. Tai daugiausia nulėmė vadinamasis Norvegijos ir Švedijos jungties butelio kaklelis bei Švedijos ir Suomijos branduolinėse elektrinėse vykdyti sudėtingi priežiūros darbai (pavyzdžiui, Švedijos Oskašhamno elektrinės trečiajame bloke, „Ringhals“ pirmajame ir ketvirtajame blokuose, „Forsmark“ antrajame ir trečiajame blokuose, Suomijos Olkiluoto antrajame bloke). Dėl to į rinką buvo tiekiama net 6 460 MW mažiau galios. Švedijos ir Norvegijos jungtis „NordBalt“ negalėjo patenkinti visos paklausos, susidarė deficitas, todėl Baltijos šalyse ir išaugo kainos.

    Metų pradžioje pradėtos eksploatuoti „NordBalt“ jungties paskirtis yra suvienodinti Baltijos šalių ir Šiaurės šalių elektros energijos kainas. Deja, jau kabelio testavimo laikotarpiu išryškėjo keli gedimai, todėl šiandien dar negalima tiksliai įvertinti jo poveikio. Netikėti gedimai nulėmė labai aukštas biržos kainas Latvijoje ir Lietuvoje. Tokiu atveju strategiškai svarbi tampa ir Estijos–Latvijos jungtis, kuri, esant „NordBalt“ gedimui, nors ir negali visiškai padengti pigesnės elektros energijos deficito rinkoje, visgi kažkiek užkerta kelią ekstremalioms biržos kainoms Latvijoje ir Lietuvoje.

    Latvijos ir Lietuvos rinkoms didelę įtaką turi ir „LitPol“ jungtis: Lenkija perima didelę dalį (iki 500 megavatų) „NordBalt“ jungties galios dieną, o naktimis iš Lenkijos dėl mažos paklausos tiekiama pigesnė elektros energija, todėl elektros kaina Lietuvoje sumažėja. Tai leidžia Lietuvoje pigiau užpildyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės rezervuarus, kad jie būtų naudojami dieną, kai elektros energijos biržos kaina yra aukštesnė.

  • Mažai sniego Norvegijoje kelia elektros energijos ateities sandorių kainą »

    Nuo birželio pastebimas nuolatinis elektros energijos ateities sandorių kainų kilimas, daugiausia dėl to, kad Norvegijos kalnuose, palyginti su ankstesniais metais, yra iki trijų kartų mažiau galimo sniego tirpsmo vandens. Tai reiškia, kad ateityje reikia laukti mažesnių vandens srautų, o mažesni hidroenergijos rezervai lemia elektros kainos kilimą.

    Nors faktinis hidrorezervų lygis birželio viduryje viršijo madianinį lygį, daug svarbesnis klausimas ‒ laukiamas pritekėjimo lygis. Hidrorezervuarų apimtis birželį ir liepą yra įvertinta 6–12 teravatvalandžių mažiau, nei prognozuota. Stiprūs lietūs antroje liepos pusėje Norvegijoje šiek tiek sušvelnino ateities sandorių kainų kilimą ir dabar padėtis rinkoje stabilizavosi.

    Žemėlapyje parodytas vandens kiekiui ekvivalentiškas sniego kiekis. „Barmark“ žymi plotą, kur sniego nebūna visus metus. Žemėlapio tekstų paaiškinimas:
    - Sno, normalt barmark – plotai su sniego danga, kuriuose paprastai sniego nebūna
    - Barmark, normalt sno – plotai, kuriuose paprastai yra sniego danga
    - Sno, normalt barmark – plotai, kuriuose nebūna nuolatinės sniego dangos

  • Ar „Brexit“ turės įtakos ir energetikos rinkoms? »

    „Birželį paniką rinkose sukėlė Didžiojoje Britanijoje surengtas „Brexit“ referendumas, todėl pirmosiomis dienomis rinkoje buvo pastebimi stiprūs svyravimai. Beveik visas energetikos rinkas sukrėtė staigus kritimas, tačiau dabar rinkos iš esmės jau grįžo į ankstesnę būseną.

    Didžiausią smūgį patyrė Europos anglies dioksido kvotų rinka – kaina nuo 5,65 euro už toną prieš „Brexit“ liepos pabaigoje nukrito iki 4,43 euro už toną. Padėčiai anglies dioksido kvotų rinkoje pagerinti bandoma ieškoti stimuliuojančiųjų priemonių ir po „Brexit“ vėl pradėta kalbėti apie anglies dioksido kvotų kainų koridoriaus formavimą. Galima tikėtis, kad žema anglies dioksido kvotų kaina darys spaudimą ir elektros energijos ateities sandorių kainoms, tačiau visgi reikia turėti omenyje, kad didelę dalį rinkos paklausos patenkina Šiaurės šalių hidroenergija ir branduolinė energija, todėl kvotų kainos poveikis ateities sandoriams bus palyginti mažas.

    Apskritai galima sakyti, kad „Brexit“ davė labiau politinį signalą, jis neišvengiamai paveikė ir rinkas, tačiau šiuo metu neverta bijoti jokių su tuo susijusių reikšmingesnių pokyčių rinkoje.

    Po „Brexit“ stipriai smuko euro kursas dolerio atžvilgiu, jis nukrito 3,43 proc. – nuo 1,1389 $/€ iki 1,0998 $/€. Be „Brexit“, euro ir dolerio kursui turėjo įtakos ir dolerį sustiprinęs JAV Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos pakeitimas.

  • Naftos kaina vasaros mėnesiais ir kilo, ir krito  »

    „Brent“ žaliavinės naftos kaina birželį smarkiai kilo ir artėjo prie paklausos bei pasiūlos pusiausvyros, prie kurios prisidėjo ir gavybos pertrūkiai bei gavybos sumažėjimas Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Rinkose atsirado lūkesčių, kad Saudo Arabija nutrauks rinkos spaudimą.

    Liepos viduryje atrodė, kad naftos kaina stabilizavosi 46–51 dolerio už barelį ribose, tačiau vėliau kaina visgi smuktelėjo. Be to, išaugo naftos gręžinių skaičius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Liepos pabaigoje „Brent“ žaliavinės naftos kaina buvo 42,46 dolerio už barelį.

  • Baltijos šalių naujienos »

    Bendrovės „Eesti Energia“ grynasis pelnas antrąjį ketvirtį buvo 15 milijonų eurų

    Antrąjį ketvirtį bendrovės „Eesti Energia“ grynasis pelnas buvo 15 milijonų eurų, o pajamos iš pardavimo viršijo 149 milijonus eurų. Komercinis pelnas prieš EBITDA buvo 55 milijonai eurų.

    „Eesti Energia“ finansų direktorius Andri Avila teigė, kad nedidelį apyvartos ir komercinio pelno prieš EBITDA sumažėjimą (palyginti su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu) daugiausia nulėmė mažesnės pajamos, gautos iš energijos pardavimo.

    „Nors elektros energijos rinkos kaina Estijos kainų zonoje antrąjį ketvirtį padidėjo 4 %, „Eesti Energia“ pajamos iš elektros energijos sumažėjo, nes pernai sudarytų rizikos mažinimo sandorių su aukštesne kaina 2016 metų antrąjį ketvirtį jau nebebuvo. Tai atspindi pastaraisiais metais energetikos rinkose juntamą kainų mažėjimo tendenciją“, – paaiškino A. Avila. Jis pridūrė, kad dėl geresnių jungčių su Šiaurės šalimis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, kainos visose Baltijos šalyse supanašėjo. Skaitykite išsamiau »

    Svarbiausias ketvirčio įvykis neabejotinai yra „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit“ 10 veiklos metų Latvijoje jubiliejus

    Čia galite pažiūrėti vaizdo įrašą apie komandos darbą per visus dešimt metų »

    „Eesti Energia“ steigia atsinaujinančios energijos įmonę

    „Eesti Energia“ sujungia viso koncerno atsinaujinančios energijos gamybą į vieną įmonę. „Enefit Taastuvenergia“ pavadinta įmonė valdys visus koncerno atsinaujinančios energijos gamybos padalinius ir bus vienas iš didžiausių atsinaujinančios energijos gamintojų Baltijos šalyse. Šis pokytis yra bendrovės „Eesti Energia“ penkerių metų strateginio plano dalis. Skaitykite išsamiau »

    „Eesti Energia“ antrinė įmonė „SIA Enefit“ sudarė sutartį su Rygos šilumos tinklais

    Bendrovės „Eesti Energia“ antrinė įmonė „SIA Enefit“, šį pavasarį Latvijoje atšventusi dešimties metų veiklos sukaktį, sudarė bendradarbiavimo sutartį su Rygos šilumos tinklams priklausančia Imantos termofikacine elektrine – tai didžiausia jos sutartis per visą veiklos istoriją. Pagal sutartį „SIA Enefit“ per metus iš Rygos šilumos tinklų nupirks 50 gigavatvalandžių elektros energijos ir parduos ją „NordPool“ elektros biržoje savo klientams.

    Rygos Imantos rajone veikianti 47,7 megavatų galios termofikacinė elektrinė pagal dydį yra trečias energijos gamintojas Latvijoje. Bendrovei „SIA Enefit“ Imantos termofikacinė elektrinė elektros energiją parduoda nuo 2016 metų rugpjūčio 1 dienos. Gamtinėmis dujomis kūrenama Imantos elektrinė gamina ir elektros energiją, ir šilumą. Tai didžiausias Latvijos elektros gamintojas tarp valstybinei energetikos bendrovei nepriklausančių gamintojų.

    Bendrovės „Eesti Energia“ energijos pardavimo vadovas Karla Agan pabrėžė, kad „SIA Enefit“ bendradarbiauja su Latvijos elektros gamintojais jau nuo 2008 metų. „Iki šiol elektros energiją pirkome daugiausia iš smulkių elektros gamintojų – termofikacinių elektrinių, vėjo jėgainių parkų, hidroelektrinių ir saulės elementų savininkų. Sutartis su Imantos termofikacine elektrine pagal apimtį yra pati didžiausia su elektros gamintoju sudaryta sutartis per dešimt mūsų veiklos metų“, – atskleidė K. Agan. Jis pridūrė, kad elektros pirkimo sutartys su vietiniais gamintojais bendrovei „SIA Enefit“ yra labai svarbios plečiant energijos pardavimo veiklą Latvijoje.

    Lietuvos privatiesiems vartotojams antroje metų pusėje elektros energija bus pigesnė

    Su Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjusiomis galioti elektros energijos kainomis išsamiau galima susipažinti čia »

    Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijos elektros vartotojams įsigalioja pastovus tinklo mokestis

    Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius „Sadales Tīkls“ nuo rugpjūčio 1 dienos įgyvendina naują tinklo mokesčių sistemą, į kurią įeina pastovus mėnesinis mokestis. Šiuo žingsniu siekiama subalansuoti tinklo priežiūros sąnaudas ir jas tolygiai paskirstyti visiems vartotojams, nesvarbu, kiek jie suvartoja elektros energijos.

    Latvijos naujienų agentūra LETA praneša, kad nuo šiol mažiau vartojantiems namų ūkiams šis pokytis reikš papildomas iki kelių eurų stabilias mėnesines išlaidas, o vidutiniškai 300 kWh ir daugiau suvartojantiems klientams energijos sąnaudos keliais eurais sumažės.

    Lietuvoje sumontuota 3 000 pirmųjų išmaniųjų elektros skaitiklių

    Lietuvos elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatorius ESO vasarą baigė bandomąjį projektą, kurio metu Lietuvoje buvo sumontuoti pirmieji išmanieji elektros skaitikliai. Estijoje nuotolinių skaitiklių projektas šiemet jau bus baigtas ir nuo kitų metų visi Estijos vartotojai turės galimybę matyti savo elektros energijos vartojimo duomenis realiuoju laiku ir taip taupyti elektros energiją. To paties pageidauja ir Lietuva, šiuo metu analizuojanti bandomojo projekto rezultatus, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl tokių skaitiklių įvedimo su Europos Komisijos parama.

    Skalūnų pramonė kurs vertę Estijos valstybei dar kelis dešimtmečius

    1916 metų birželio viduryje tuomečių Kohtla Jarvės valsčių srityje buvo pradėti bandomieji skalūnų kasimo darbai siekiant išsiaiškinti energetinį žemės išteklių potencialą. Skalūnų, kaip energijos šaltinio, perspektyva greitai pasitvirtino, ir netrukus buvo pradėta pramoninė skalūnų gavyba.

    Paradoksalu, bet šiandien skalūnų pramonės 100-osios metinės sukelia dvejopus jausmus. Viena vertus, žema naftos kaina kelia abejonių dėl skalūnų pramonės tikslingumo. Kita vertus, atrodo, kad 100 metų kauptos žinios ir patirtis tiek išvystė skalūnų pramonę, kad sudėtingą laikotarpį galima išgyventi. Skaitykite toliau »

  • „Kadarbiku Köögivili“: renkantis elektros energijos tiekėją mums svarbiausia ‒ patikimumas »

    Šįkart iš arčiau pristatysime stambų „Eesti Energia“ klientą, nuo 1989 metų veikiančią šeimos įmonę „Kadarbiku Köögivili“. Daugiau nei milijoną litrų sulčių per metus pagaminanti įmonė labiausiai vertina elektros energijos pardavėjo patikimumą ir visą dėmesį nori skirti ne elektros energijos klausimams, o savo kasdienei veiklai.

    „Kadarbiku Köögivili“ valdybos narys ir įmonės steigėjo Ants Pak sūnus Veiko Pak pasakoja, kad šeimos verslas prasidėjo nuo 3 hektarų daržovių lauko, dabar jis jau išsiplėtė iki 700 hektarų. „Per metus savo laukuose išauginame 10 000 tonų daržovių, iš jų 6 000 tonų parduodame. 4 000 tonų Ääsmäe gamybos komplekse perdirbame į sultis ir daržovių mišinius“, – paaiškina V. Pak ir priduria, kad, palyginti su pirmaisiais įmonės veiklos metais, verslas labai išsiplėtė.

    „Labai svarbus žingsnis ‒ 2011 metais įsigyti Ääsmäe sandėlių kompleksą. Pernai jį renovavome“, – V. Pak pabrėžia naujojo sandėlių pastato svarbą

    Pirmaisiais metais įmonė visą savo veiklą buvo sutelkusi Sauė valsčiaus Tulos kaime esančiame „Kadarbiku“ ūkyje, o dabar visas „Kadarbiku Köögivili“ gamybos ir sandėliavimo kompleksas veikia Ääsmäe. Per daugelį metų įmonė buvo įsitraukusi į įvairius projektus: gamino salotas visų Baltijos šalių restoranams „McDonald’s“, supakuotus daržovių mišinius įvairioms sriuboms ir vieno puodo patiekalams, 2004 metais pristatė rinkai savo pirmąsias ir pirmą kartą rankiniu būdu gaminamas morkų sultis, o laikui bėgant savo asortimentą papildė naujais gaminiais: nuo kopūstų ir burokėlių sulčių bei sulčių mišinių iki mangų glotnučių.

    „Asortimento plėtra ir naujų produktų įvedimas padėjo įmonei žengti koja kojon su laiku ir išlikti konkurencingiems“, ‒ teigia Pak. Visos įmonės gaminamos sultys spaudžiamos iš šviežių vaisių ir daržovių ir tik švelniai pasterizuojamos, kad jose išliktų visi naudingi vitaminai. Į „Kadarbiku“ sultis nededama jokių konservantų, dažiklių ar saldiklių.

    Gamybos žaliava atkeliauja iš įmonės laukų, todėl bendrovei „Kadarbiku Köögivili“ reikia didelių sandėlių daržovėms laikyti. „Kad produkcija būtų kokybiška ir šviežia, sandėliuose labai svarbu palaikyti reikiamą temperatūrą“, – aiškina Pak. Jis pabrėžia, kad sandėlių darbui labai svarbi elektros energija. Siekiant sumažinti sąnaudas per 2015 metais vykusią renovaciją sandėliuose buvo įrengti nauji veiksmingi vėsinimo įrenginiai.

    „Jau ketverius metus perkame elektros energiją už iš dalies fiksuotą kainą, o atvėrus elektros rinką, savo partneriu pasirinkome bendrovę „Eesti Energia, – pasakoja Pak. Šis pasirinkimas pagrįstas pasitikėjimu bendrove „Eesti Energia“, jos pateikiama naudinga informacija ir geru klientų administratoriaus darbu su mumis kaip klientu.“

    Pak priduria, kad 2017–2019 metams „Kadarbiku Köögivili“ su bendrove „Eesti Energia“ sudarė naują elektros energijos sutartį. „Elektros energija mūsų įmonei yra labai svarbi, nes ji sudaro didelę sąnaudų dalį, todėl labai vertiname energijos pardavėjo patikimumą, kad mums patiems nereikėtų nuolat rūpintis su elektros pirkimu susijusiais klausimais, o visą dėmesį galėtume skirti savo pagrindiniam darbui“, ‒ atskleidė Pak.

Rinkos apžvalgą parengė bendrovės „Eesti Energia“ analitikas, remdamasis tuo metu turėtais rinkos duomenimis. Čia pateikta informacija gauta iš viešai skelbiamų žinių ir apžvalgoje nurodytų šaltinių. Rinkos apžvalga skirta tik informuoti ir jokiu atveju negali būti laikoma bendrovės „Eesti Energia“ pažadu, pasiūlymu ar oficialia prognoze. Rinkos apžvalgoje išsakyta nuomonė gali keistis, ir ją pateikęs asmuo pasilieka teisę savo nuomonę keisti. Dėl sparčiai kintančio elektros energijos rinkos reguliavimo ši rinkos apžvalga ar joje pateikiama informacija negalutinė ir gali neatitikti ateityje susidarysiančių aplinkybių. Rinkos apžvalga nesukuria, nebaigia ir nekeičia teisinių santykių (įskaitant sutartis). Bendrovė „Eesti Energia“ neatsako už išlaidas ir žalą, kurių gali atsirasti naudojantis rinkos apžvalgoje pateikta informacija.

Atgal
Enefit naujienų RSS šaltiniai