Elektros rinkos apžvalga su ž.mauricu

Šį kartą kviečiame susipažinti su ekonomisto dr. Žygimanto Maurico parengta išsamia elektros rinkos apžvalga, kurioje, neabejojame, rasite daugelį vertingų atsakymų.

Po patirto pandeminio šoko pasaulio ekonomika atsigauna, bet tai nėra vien tik gera žinia. Jau kurį laiką didmeninėje elektros rinkoje matomas kainų šuolis, kurį nemaža dalimi lėmė būtent dėl antrą kvėpavimą įgavusių verslų ženkliai išaugęs elektros energijos poreikis. Žinoma, šiuo atveju negalima ignoruoti ir kitų elektros rinkai įtaką darančių išorinių veiksnių: rekordiškai išaugusios gamtinių dujų ir CO2 taršos leidimų kainos Europoje pabrangino elektros gamybą dujomis ir anglimi kūrenamose elektrinėse, sumažėjo elektros gamyba hidroelektrinėse ir vėjo elektrinėse dėl sausos, šiltos ir nevėjuotos vasaros bei Šiaurės šalių atominėse elektrinėse toliau vyksta planiniai darbai.

Pastarųjų veiksnių įtaką augančioms elektros kainoms puikiai iliustruoja skaičiai. Šių metų rugpjūčio mėnesį didmeninė elektros kaina Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse ir toliau išliko aukštame lygyje. Lyginant su liepos mėnesiu, "NordPool" elektros biržos Lietuvos kainų zonoje elektra pigo vos 0,66 proc. – nuo 88,32 iki 87,74 Eur/MWh. Lygiai prieš metus rugpjūčio mėnesį vidutinė kaina siekė 43,32 Eur/MWh – tad kaina augo daugiau nei dvigubai. Palyginimui, 2015-2019 m. elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai siekė 41,96 Eur/MWh, tad šiuo metu elektros kaina yra daugiau nei du kartus didesnė nei įprastai.

Toks elektros kainų šuolis fiksuotas ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Latvijoje per metus didmeninė elektros kaina "NordPool" elektros biržoje taip pat augo dukart – nuo 43,68 iki 87,32 Eur/MWh. Tuo metu Estijoje kainų šuolis buvo dar įspūdingesnis: čia elektra brango net 112,77 proc. – nuo 41,23 iki 87,03 Eur/MWh šį rugpjūtį. Tai tik įrodo, kad Lietuvoje prasidėjusi elektros rinkos liberalizacija nėra susijusi su elektros kainų pokyčiais, o pastaruosius lemia globalios priežastys, turinčios įtakos kone visai Europai.

Itin didelę įtaką elektros kainoms Pabaltijo regione daro situacija Šiaurės šalyse. Čia elektra rugpjūčio mėnesį brango dėl sezoninių techninės priežiūros darbų atominėse elektrinėse, lėmusių sumažėjusius jų pajėgumus, bei prastų rodiklių hidrorezervuaruose. Juose vandens balansas dėl nepalankių orų rugpjūtį nukrito 3,5 TWh ir mėnesį užbaigė -17,8 TWh žemiau įprasto lygio, todėl Skandinavijos hidroelektrinės negalėjo užtikrinti joms įprasto elektros energijos kiekio.

Siekiant šalis aprūpinti elektra, jos gamybai teko pasitelkti taršias šilumines elektrines. Visgi jų pagaminamos energijos savikaina dėl išaugusių dujų (jos Europoje brango beveik 22 proc. iki 43,95 Eur/MWh) ir CO2 taršos leidimų kainų (jie rugpjūtį brango 6 proc. iki 56 Eur/t) pastaruoju metu yra išties didelė, o tai daro įtaką visai rinkai.

Tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas bei artėjantis žiemos sezonas didins elektros ir dujų paklausą Europoje, tad sunku tikėtis, kad artimiausiu metu didmeninė elektros kaina galėtų sugrįžti į priešpandeminį lygį. Prognozės sufleruoja, kad šiuo metu stebimas elektros kainų padidėjimas, tikėtina, dar laikysis iki kitų metų pavasario, tad delsti tikintis greito kainų sumažėjimo neverta. Pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijoje elektros kainų ateities sandoriai 2022 m. yra sudaromi už didesnę nei 90 Eur/MWh kainą baiminantis, kad žiemą išaugęs elektros ir gamtinių dujų vartojimas gali dar labiau išauginti elektros kainas. Juolab, kad gamtinių dujų saugyklos Europoje vis dar yra pustuštės.

Elektros kainas sumažintų šiltesnė, drėgnesnė ir vėjuota žiema, kuri lemtų elektros ir dujų paklausos mažėjimą šildymui bei padidintų elektros pasiūlą hidroelektrinėse ir vėjo jėgainėse. Visgi ilguoju laikotarpiu elektros kainos turėtų sugrįžti ilgamečio kainų vidurkio link suveikus laisvos rinkos dėsniams.

Dr. Žygimantas Mauricas

Ekonomistas