Pirmasis puslapis  »  Energetinis efektyvumas »  Energetinis efektyvumas » 

Energetinis efektyvumas

Rinkoje siūloma įvairių energiją taupančių lempučių, buities prietaisų ir šilumos siurblių. Kaip išsirinkti geriausią variantą? Toliau pateikiame informacijos apie elektros energijos taupymo galimybes ir techninius šildymo, apšvietimo ir šilumos izoliacijos sprendimus. Raskite geriausią sprendimą savo namams ir įmonei!

Ar žinojote, kad galite sumažinti elektros energijos išlaidas šiek tiek pakeitę savo įpročius?

  • Apšvietimas

    Senos geros kaitinamosios lemputės sunaudodavo iki ketvirčio visos jūsų suvartojamos elektros energijos. Paprasčiausiai pakeitę elektros lemputes, apšvietimo išlaidas galite sumažinti iki 80 proc.

    Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant ir keičiant elektros lemputes?

    • Visos taupiosios lemputės ir šviesos diodų lemputės yra A–A++ energijos vartojimo efektyvumo klasės, o patobulintos halogeninės lemputės paprastai yra C arba D klasės. Tai reiškia, kad C klasės halogeninė lemputė eikvoja beveik triskart daugiau elektros energijos nei A klasės taupioji lemputė.
    • Pirkdami lemputę, jos etiketėje pažiūrėkite, koks lemputės šviesos srautas (liumenais, lm). Pavyzdžiui, 700–750 lm šviesos srautas atitinka 60 W kaitinamąją lemputę ir gali būti sukurtas naudojant 33–48 W halogeninę lemputę arba 11–12 W taupiąją, arba šviesos diodų lemputę.
    • Patikrinkite lemputės spalvinę temperatūrą (kelvinais, K). Kuo ši vertė mažesnė, tuo šiltesnė ir labiau atpalaiduojanti lemputės šviesa (šilta balta 2 700–3 000 K, balta 3 500 K, šalta balta > 4 000 K). Šiltą spalvą paprastai renkamės gyvenamosioms patalpoms, o šaltą – biurams. Jei norite lemputės, kurią būtų galima pritemdyti, ieškokite informacijos etiketėje, ar jūsų išsirinkta taupioji arba šviesos diodų lemputė tam tinka.
    • Kuo trumpesnė lemputės naudojimo trukmė, tuo didesnis neigiamas poveikis aplinkai. Lempučių naudojimo trukmės: įprasta kaitinamoji lemputė – 1 000 valandų, halogeninė lemputė – 500–3 000 valandų, taupioji lemputė – 6 000–20 000 valandų, šviesos diodų lemputė – 25 000–50 000 valandų.
    • Patalpoms, kuriose šviesa įjungiama ir išjungiama daugiau nei triskart per dieną, rekomenduojama rinktis ne taupiąsias lemputes, o lemputes su didesniu numatytu įjungimo ir išjungimo ciklų skaičiumi.
    • Pirkdami lemputes saunai ar naudoti lauke, pasitikrinkite ant pakuotės nurodytą aplinkos temperatūrą, nes ne visos taupiosios ir šviesos diodų lemputės yra atsparios ekstremalioms temperatūroms.
     
  • Šildymas

    Energijos švaistymas nereikalingam šildymui mums yra įprastas dalykas – šildome tuščius kambarius ir palaikome juose temperatūrą, kai nieko nėra namuose.

    • Pastato šildymo sąnaudos priklauso nuo jo dydžio, konstrukcijos, šildymo sistemos ir t. t. Kompaktiški stačiakampiai namai pasižymi didžiausiu energijos vartojimo efektyvumu.
    • Šildymo perteklių galima nustatyti ir sumažinti naudojant įvairius energiją taupančius prietaisus. Šildymo sistemos automatizavimas gali sutaupyti 5–25 proc. energijos sąnaudų.
    • Komfortiškas patalpų mikroklimatas sukuriamas, kai šildymo sezono metu palaikoma 18–22 °C oro temperatūra. Norint palaikyti tokią patalpų temperatūrą Lietuvoje patalpas reikia šildyti vidutiniškai 8 mėnesius per metus.
    • Jei jūsų radiatoriai turi termostatus, sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, jūsų šildymo išlaidos sumažės 5 proc.
    • Šildymo išlaidas galima sumažinti įrengus termostatinius radiatorių vožtuvus, reguliariai išleidžiant iš radiatorių orą ir valant apnašas nuo jų vidinių paviršių.
    • Lietuvos platumoje saulės energiją naudojančios saulės baterijų sistemos gali patenkinti 40–70 proc. energijos poreikio buitiniam vandeniui šildyti.
    • Jos naudoja šilumą iš aplinkos, todėl šilumos siurblių generuojamos šilumos arba šalčio kiekis yra daug kartų didesnis, nei jų sunaudojamas elektros energijos kiekis – santykis išreiškiamas kaip efektyvumo koeficientas (EK). Šilumos siurbliai generuoja 2–5 kWh šilumos, sunaudodami 1 kWh elektros energijos, taigi jų vidutinis EK yra 2–5.
     
  • Izoliacija

    Daugelis pastatų Lietuvoje nepasižymi energijos vartojimo efektyvumu. Metinis vidutinio pastato šildymo poreikis svyruoja nuo 160 kWh/m² iki 260 kWh/m².

    • Izoliavus visą pastatą ir pakeitus duris ir langus, jūsų šildymo sąnaudos sumažės iki 50 proc.
    • Sienų izoliavimas gali sutaupyti 16–30 proc. energijos išlaidų, nes papildomas lauko sienų izoliavimas per metus sutaupys jums vidutiniškai 50–120 kWh nuo kiekvieno 1 m² sienos.
    • Stogo ir mansardos izoliavimas gali sutaupyti 5–23 proc. energijos išlaidų, nes pastogės izoliavimas per metus sutaupys jums vidutiniškai 40–80 kWh nuo kiekvieno 1 m² izoliuoto ploto. Seno pastato stogo ir pastogės izoliavimas dažniausiai sumažins šilumos laidumą nuo maždaug 1 W/(m2K) net iki 0,15—0,2 W/(m2K).
    • Rūsio izoliavimas gali sutaupyti 6–12 proc. energijos išlaidų, nes pusrūsio arba rūsio lubų izoliavimas per metus sutaupys jums vidutiniškai 50 kWh nuo kiekvieno 1 m2 izoliuoto ploto. Reikia atkreipti dėmesį į rūsio langus ir tinkamą ventiliaciją; jei rūsys nešildomas, šildymo ir šalto vandens vamzdžiai turi turėti mažiausiai 50 mm storio izoliaciją.
    • Puikių rezultatų mažinant pastatų šilumos nuostolius galima pasiekti užsandarinus senus langus, pakeitus sutrūkusius stiklus ir blogai įstatytas duris arba įstačius langus su trimis stiklais, izoliavus lauko ir balkono duris. Tai gali sutaupyti beveik 15 proc. suvartojamos šilumos, nes pakeitus medinius langus langais su trimis stiklais galima vidutiniškai sutaupyti 200–300 kWh nuo 1 m2 lango. Rekuperacinė ventiliacijos sistema gali padėti sutaupyti 900 kWh per metus esant oro apykaitos greičiui 0,4 karto per valandą. Prie šios vertės reikia pridėti ventiliatorių suvartojamą elektros energiją.
     
  • Energiją taupantys prietaisai

    Namie dažnai paliekame prietaisus laukimo režimu tuo metu, kai jų nenaudojame. Seni prietaisai gali vartoti tiek daug energijos, kad juos verta pakeisti naujais.

    Kaip aptikti energijos švaistymą?

    • Įvairių prietaisų energijos vartojimą galima patikrinti naudojant matavimo ir kontrolės įrenginius, padedančius analizuoti prietaisų energijos vartojimą ir rasti būdų, kaip taupyti energiją. Tai termometrai, elektros ir dujų matuokliai, elektros lizdų matuokliai, elektros vartojimo kontrolės įrenginiai ir šilumos kameros.
    • Yra sukurtų specialių tiesiogiai energiją taupančių prietaisų, skirtų taupyti energijai namuose. Tai ilgintuvai su jungikliu ir nuotoliniais jungikliais, programuojamieji termostatai, laukimo būsenos atpažinimo įrenginiai, durų / langų jutikliai ir namų automatikos sistemos. Jos, be kitų naudingų funkcijų ir apsaugos funkcijų, leidžia stebėti, kaip vartojama elektros energija jūsų namuose iš bet kurios pasaulio vietos.
    • Elektros energiją taip pat galima taupyti naudojant netiesiogiai energiją taupančius įrenginius. Tai šviesos stiprumo reguliatoriai, laikmačiai, judesio arba infraraudonosios šviesos jutikliai ir prieblandos jutikliai; kai kurie iš šių prietaisų yra kitos paskirties, bet netiesiogiai jie taip pat gali padėti taupyti energiją.

    Informacija apie įvairių buitinių prietaisų energijos vartojimą pateikiama jų energijos vartojimo efektyvumo etiketėje. Rinkdamiesi naują prietaisą savo namams, žiūrėkite į energijos vartojimo efektyvumo etiketę – kuo vertinimas aukštesnis (A+++ arba A++), tuo mažiau energijos prietaisas vartoja.