Du savo veidus parodęs gruodis įteikė kalėdinę dovaną – sumažėjusias elektros kainas
Praėjęs gruodis parodė du savo veidus: pirmoji jo pusė buvo žiemiška ir lydima vėsių orų, tačiau vėliau labiau priminė rudenį. Atitinkamai ir elektros kainos didmeninėje rinkoje buvo itin permainingos, bet galiausiai nusistovėjo vartotojų naudai. Gruodį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,76 ct/kWh (su PVM) ir buvo beveik penktadaliu žemesnė nei lapkritį. Tokias tendencijas, anot „Enefit“ energetikos eksperto, lėmė antroje mėnesio dalyje įsismarkavęs vėjas bei dėl atslūgusių šalčių susitraukusi elektros paklausa.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje gruodį žemiausia elektros kaina buvo -0,08 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 40,17 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 10,76 ct/kWh (su PVM). Lyginant su lapkričiu, elektra pigo 18,91 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,39 ct/kWh (su PVM).
Vėsi mėnesio pradžia didino paklausą
Kaip aiškina „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, gruodis savo temperatūrų svyravimais buvo aiškiai padalintas į dvi dalis: pirmoji jo pusė pasitaikė žiemiška, o antroji buvo labai šilta. Atitinkamai tai diktavo ir elektros poreikį bei kainų svyravimus didmeninėje rinkoje.
„Jei lapkritį vidutinė elektros kaina siekė 12,24 ct/kWh su PVM, tai per pirmąsias 15-a gruodžio dienų ji biržoje formavosi ties 16,10 ct/kWh su PVM riba. Patenkinti padidėjusį energijos poreikį taip pat kilo iššūkių, kadangi Suomijos Meri-Pori šiluminėje elektrinėje įvyko neplanuotas gedimas, sumažinęs elektros gamybą regione“, – tendencijas gruodį apibūdina V. Fiodorovič.
Pasak energetikos eksperto, antroje mėnesio dalyje žiemos gniaužtai atsileido, temperatūra už lango ėmė kilti, o tai atitinkamai sumažino energijos paklausą bei jos kainą. Nepaisant to, įvairios nenumatytos aplinkybės lėmė, kad didmeninė elektros kaina mėnesio eigoje išliko itin nepastovi ir sudėtingai prognozuojama.
„2023 metais ne sykį matėme scenarijų, kai pirma mėnesio pusė ar konkreti savaitė pasižymėjo žemomis arba aukštomis kainos, tačiau vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Štai ir gruodį dienos, nakties ir savaitgalio elektros kainų skirtumas buvo pakankamai ryškus. Dienos metu kainos vidutiniškai buvo 27 proc. aukštesnės už vidutinę. Savo ruožtu, nakties metu kaina buvo 30 proc., o savaitgaliais – 17 proc. mažesnė negu vidurkis“, – detalizuoja „Enefit“ atstovas.
Išaugusią paklausą kompensavo vėjas
Energetikos eksperto teigimu, bene didžiausią įtaką elektros kainoms gruodį darė išaugusi energijos paklausa. Nacionalinis bendras elektros suvartojimas gruodį siekė 1136 GWh, kai tuo metu lapkritį – 1073 GWh, tad paklausa didėjo beveik 6 proc. Ją teko patenkinti ir su brangių šiluminių elektrinių energijos pagalba, tačiau vėliau situaciją gelbėjo įsismarkavęs vėjas.
„Antra gruodžio pusė buvo itin vėjuota ir vėjo jėgainėms neleido atsikvėpti. Iš viso gruodį jos pagamino 307 GWh švarios energijos, kai lapkritį – 215. Savo ruožtu saulės elektrinių efektyvumas buvo itin menkas ir tesiekė vos 8 GWh. Užtat hidroelektrinės dėl sniego tirpsmo bei kitų kritulių taip pat turėjo daugiau darbo bei į bendrą katilą įliejo dar 83 GWh energijos“, – gamybos apimtis pristato V. Fiodorovič.
Bendrai iš minėtų atsinaujinančių išteklių gruodį sugeneruota 398 GWh žaliosios energijos, kai per tą patį laikotarpį lapkritį – 308. Anot „Enefit“ atstovo, būtent atsigavusi vietinė gamyba mėnesio eigoje leido stabilizuoti ir netgi sumažinti elektros kainas.
Koziriai – žiemos rankose
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Gruodį elektros vartojimas toliau augo, o tam didžiausią įtaką darė žiemiški orai pirmoje mėnesio pusėje. Atitinkamai vaizdas už lango ir toliau diktuos sąlygas energijos paklausai bei jos kainoms.
Importas. Gruodį Suomijos šiluminėje elektrinėje įvyko neplanuotas gedimas, turėjęs įtakos visai regiono energetikai. Jei panašūs scenarijai ateityje nepasikartos, tai leis išlaikyti stabilumą rinkoje.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina pastaruoju metu mažėjo beveik 6,5 proc. ir gruodį siekė 71 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad jų kaina artimiausiu metu turėtų suktis 75 Eur/t lygyje, o tai veikiausiai neturės didelės įtakos kainų augimui.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos gruodį mažėjo 17,5 proc. ir buvo 38,60 Eur/MWh, o tai demonstruoja tinkamą Europos pasiruošimą žiemai. Ateities sandoriai rodo, kad artimiausiais mėnesiais dujos netgi gali dar šiek tiek pigti, o tai yra geras ženklas siekiant išlaikyti stabilias elektros kainas.
Orai. Remiantis preliminariais duomenimis, gruodį vidutinė oro temperatūra buvo 1 laipsniu šiltesnė už daugiametį vidurkį. Prognozuojama, kad sausį oro temperatūra bus net iki 3 °C žemiau normos, todėl labai realu, kad dėl vėsių orų gali dar labiau didėti tiek elektros paklausa, tiek jos kaina.
Svarbu įvertinti savo poreikius
V. Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad įsibėgėjus žiemai kiek išaugančios elektros sąskaitos neturėtų stebinti, nes tokios tendencijos kartojasi kasmet. Visgi šalčiausias metų sezonas jau netrukus pasieks pusiaukelę, o santykinai neužilgo pradėsime skaičiuoti dienas iki pavasario.
„Sausį ir vasarį žiema neretai mėgsta parodyti savo nagus, tad atitinkamai ir elektros paklausa bei kainos kyla į aukštumas. Visgi pavasaris ateis neišvengiamai, dar labiau atsigaus gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, o visa tai sudarys sąlygas elektros kainoms mažėti.
Todėl vartotojai turėtų atsakingai įsivertinti, ar jiems verta fiksuoti elektros kainas artimiausiam laikotarpiui. Praktika rodo, kad po žiemos ciklo, artėjant pavasariui, daugiau laimi tie, kurie renkasi kintamą biržos kainą“, – sako „Enefit“ ekspertas.
Valdemar Fiodorovič
„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas