Ž. Mauricas. Jei žiema bus šalta – elektros rinkoje bus karšta
Europos Sąjunga šiuo metu patiria beprecedentę gamtinių dujų kainų krizę. Ją lėmė dėl atsigaunančios ekonomikos išaugusi gamtinių dujų paklausa, tiekimo iš Rusijos ir Norvegijos trikdžiai bei po šaltos 2020–2021 metų žiemos išsekę ir vis dar neužpildyti rezervai. Gamtinių dujų kainos Vokietijoje pasiekė visų laikų aukštumas ir artėja prie 100 Eur/MWh. Tai yra apie šešis kartus didesnė kaina nei 2019 metais ir kone 10 kartų didesnė nei pernai.
Ateities sandorių rinka sufleruoja, kad gamtinių dujų kaina Europos Sąjungoje, tikėtina, išliks rekordinėse aukštumose iki pat 2022 metų pavasario. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. kovo mėn. ateities sandorių kaina siekia 90–100 Eur/MWh. Tik 2022 m. balandžio mėn. ji krenta iki 55 Eur/MWh., o gegužę – toliau mažėja iki 45 Eur/MWh.
Elektros gamyba dujomis kūrenamose termofikacinėse elektrinėse, kurios pagamina apie penktadalį elektros ES ir apie ketvirtadalį Lietuvoje, išliks brangi, bei toliau kels visos elektros rinkos kainą. Pabrangus gamtinėms dujoms įprastai yra siekiama didinti elektros gamybą iš taršesnės anglies (pvz. Lenkija iš anglies pasigamina net 70–80 proc. visos elektros energijos). Tačiau iki rekordinių aukštumų pakilusi apyvartinių taršos leidimų kaina (rugsėjo mėn. kaina išaugo 8,2% iki 61.3 Eur/t) kelia ir iš anglies gaminamos elektros kainą.
Elektros kaina „NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje per mėnesį išaugo net 41 proc. – nuo 87,74 Eur/MWh rugpjūčio mėn. iki 123,96 Eur/MWh rugsėjo mėn. Lygiai prieš metus rugsėjį vidutinė kaina siekė 39,50 Eur/MWh, taigi kaina augo daugiau nei trigubai. Palyginimui, 2015–2019 metais elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai siekė 41,96 Eur/MWh, tad šiuo metu ji yra apie tris kartus didesnė nei įprastai.
Panašios tendencijos buvo stebimos visame Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje per metus didmeninė elektros kaina „NordPool“ elektros biržoje taip pat augo tris kartus: atitinkamai nuo 39,91 iki 123,50 Eur/MWh ir nuo 39,60 iki 122,40 Eur/MWh. Švedijos „NordPool“ elektros biržos Malmo kainų zonoje (SE4), kurią su Lietuva jungia „NordBalt“ povandeninis elektros kabelis, kainos per metus išaugo apie tris kartus – nuo 35,65 iki 120,59 Eur/MWh. Tai tik įrodo, kad Lietuvoje prasidėjusi elektros rinkos liberalizacija nėra susijusi su kainų pokyčiais. Pastaruosius lemia globalios priežastys, turinčios įtakos kone visai Europai.
Tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas bei artėjantis žiemos sezonas didins elektros ir dujų paklausą Europoje. Todėl sunku tikėtis, kad artimiausiu metu didmeninė elektros kaina galėtų sugrįžti į priešpandeminį lygį. Prognozės sufleruoja, kad šiuo metu stebimas elektros, o taip pat ir dujų, kainų padidėjimas. Tikėtina, jis dar laikysis iki kitų metų pavasario.
Elektros kainas galėtų sumažinti arba išaugusi gamtinių dujų pasiūla iš Rusijos, šiltesnė žiema, kuri sumažintų gamtinių dujų ir elektros poreikį, arba daugiau lietaus ir vėjo, kuris padidintų elektros generavimą vėjo jėgainėse bei hidroelektrinėse. Kadangi visi šie veiksniai sunkiai prognozuojami, yra didelė tikimybė stebėti ženklų elektros kainų svyravimą artimiausią pusmetį. Visgi, kitų metų pavasarį elektros kainos turėtų sugrįžti link ilgamečio kainų vidurkio suveikus laisvos rinkos dėsniams.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas