Ž. Mauricas. Po lūkesčių nepateisinusio lapkričio – viltys į žiemos periodą
Paskutinis rudens mėnuo nepateisino savo lūkesčių – elektros kainos ir toliau išliko aukštame lygyje. Lyginant su spalio mėnesiu, „NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje lapkritį elektra brango 17,3 proc. – nuo 108,97 iki 127,82 Eur/MWh. Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkę Kintamos biržos kainos planus, palyginus su ESO standartinio plano vienos laiko zonos tarifu, didėjo beveik 11 proc. iki 24,80 ct/kWh.
Žvelgiant retrospektyviai, didmeninė elektros kaina lapkritį buvo tris kartus didesnė nei praėjusiais metais. Tiesa, analogiška situacija buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose regiono valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijos Malmo kainų zonoje. Tad akivaizdu, kad elektra mūsų šalyje brango ne dėl vykstančios elektros rinkos liberalizacijos, bet kitų globalių veiksnių.
Visų pirma, elektros kainos pokyčiams įtakos turėjo didelė gamtinių dujų kaina (lapkritį ji vidutiniškai siekė 82,98 Eur/MWh), kurią lėmė nepakankama gamtinių dujų pasiūla iš Rusijos. Nors ji lapkritį padidino gamtinių dujų srautą Europos Sąjungai, dėl ko buvo laukiamas energijos kainų sumažėjimas, tačiau norimo efekto nesulaukta. Čia svarbu paminėti ir tai, kad prie kilusios krizės prisidėjo neįprastai mažas gamtinių dujų saugyklų užpildymas Vokietijoje bei išaugusi gamtinių dujų paklausa pasaulyje.
Kadangi gamtinių dujų kainos laikėsi aukštumoje, atitinkamai elektros gamyba dujomis kūrenamose elektrinėse buvo labai brangi. Be to, dujomis bei anglimis kūrenamoms elektrinėms Europoje turint vis daugiau darbo, rekordines aukštumas pasiekė ir apyvartinių taršos leidimų kaina, išpūtusi elektros savikainą. Lyginant su spalio mėnesiu, CO2 taršos leidimai brango 11,2 proc. ir siekė 66,10 Eur/t. Tuo metu 2019-2020 metų laikotarpiu apyvartiniai taršos leidimai buvo beveik tris kartus pigesni.
Prie neigiamų elektros kainų pokyčių prisidėjo ir sausa vasara, dėl kurios Norvegijos hidroelektrinių rezervuarai lapkritį buvo apie ketvirtadaliu mažiau užpildyti nei įprastai. Be to, ką tik praėjęs ruduo buvo neįprastai ramus, tad vėjo jėgainės taip pat pagamino mažiau žaliosios elektros energijos.
Europą dabar galėtų išgelbėti tik šilta ir vėjuota žiema, leisianti ne tik sumažinti gamtinių dujų paklausą, bet ir pagaminti daugiau elektros vėjo parkuose. Visgi pirmosios gruodžio dienos ir orai už lango kol kas nerodo didelių pozityvumo ženklų, indikuojančių apie galimą didmeninės elektros kainos sugrįžimą į priešpandeminį lygį.
Prognozės sufleruoja, kad elektros kainų sumažėjimo galima tikėtis pavasarį: šiltėjantys orai leistų sumažinti gamtinių dujų paklausą, o daugiau lietaus ir vėjo padidintų elektros gamybą vėjo parkuose bei hidroelektrinėse.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas