Vėjas spalį atpūtė gerų žinių – elektros kainos sumažėjo net 25 proc.
Jei rugsėjis mus džiugino šiltais orais, bet ne elektros kainomis, tai spalį situacija jau buvo priešinga: ruduo labiau buvo panašus į save, tačiau vėjuoti orai atpūtė mažesnius įkainius už elektros energiją. Antrąjį kalendorinio rudens mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,57 ct/kWh (su PVM) ir buvo ketvirtadaliu žemesnė nei rugsėjį. „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovo Valdemar Fiodorovič teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo rekordinė generacija vėjo parkuose.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje spalį žemiausia elektros kaina buvo -0,53 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 39,91 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 10,57 ct/kWh (su PVM). Lyginant su rugsėju, elektra pigo 25,47 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems Enefit su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 20,96 ct/kWh (su PVM).
Laikinai neveikė jungtis su Švedija
Kaip teigia „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas V. Fiodorovič, ypač pirmoje spalio pusėje situacija rinkoje buvo tarsi linksmieji kalneliai: didmeninė elektros kaina itin svyravo ir ją buvo sudėtinga prognozuoti.
„Atvėsęs oras ir ilgėjantis tamsus paros metas lėmė, kad elektros poreikis ėmė augti. Dar daugiau nestabilumo į didmeninę rinką įnešė tai, kad spalio pabaigoje dėl planinių darbų savaitę neveikė „NordBalt“ jungtis, tad elektros importas iš Švedijos buvo apribotas“, kalba V. Fiodorovič.
Visgi, eksperto teigimu, situaciją išgelbėjo regione įsismarkavęs vėjas, lėmęs ženkliai išaugusią žaliosios energijos generaciją vėjo parkuose ir mažesnį šiluminių elektrinių energijos poreikį. Dėl kritulių vis daugiau darbo turėjo ir hidroelektrinės, taip pat padedančios išlaikyti stabilias elektros kainas regione.
Rekordinė gamyba vėjo parkuose
Remiantis turimais duomenimis, bendras elektros suvartojimas spalį Lietuvoje, lyginant su rugsėju, išaugo 9 proc. ir sudarė apie 1017 GWh. Ir nors elektros poreikis augo, jį su kaupu kompensavo išaugusi gamyba.
„Štai vėjo elektrinės praėjusį mėnesį sugeneravo 369 GWh elektros, kai tuo metu rugsėjį – 174 GWh. Tad augimas yra daugiau nei dvigubas. Savo ruožtu hidroelektrinių generacija didėjo nuo 60 iki 67 GWh, o saulės jėgainių efektyvumas sumažėjo nuo 85 iki 41 GWh“, – skaičius pateikia V. Fiodorovič.
Iš viso Lietuvoje per spalio mėnesį pagaminta 649 GWh elektros energijos, t. y. beveik trečdaliu daugiau nei rugsėjį (463 GWh).
Sąlygas diktuos orai
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Vėstant orams ir trumpėjant dienoms bendras elektros suvartojimas išauga. Artėjant kalendorinei žiemai, ši tendencija tik dar labiau ryškės, o tai atitinkamai turėtų neigiamai paveikti elektros kainą.
Importas. „NordBalt“ jungties su Švedija planiniai darbai baigti. Jeigu generacija iš atsinaujinančių išteklių drastiškai nesmuks, prireiks mažiau importuojamos energijos, todėl galima tikėtis panašaus kainų lygio kaip pastarąjį laikotarpį.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kainos spalį siekė apie 81 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina žiemos sezono metu netgi galėtų dar mažėti iki 75–79 Eur/t. Jei prognozės pasitvirtins, tai gali padėti išvengti netikėtų kainų šuolių.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos pastaruoju metu svyruoja 45–47 Eur/MWh lygyje. Ateities sandoriai rodo, kad artimiausioje ateityje jos turėtų išlikti panašios. Stabilumo įneša tai, kad dujų saugyklos jau yra pakankamai užpildytos ir Europa tinkamai pasiruošė žiemai.
Orai. Remiantis preliminariais duomenimis, šiemet spalį vidutinė oro temperatūra siekė 8,0 °C bei buvo 0,7 laipsnio šiltesnė už daugiametį vidurkį. Prognozuojama, kad lapkritį oro temperatūra bus iki 1–2 °C aukščiau normos. Jei nesulauksime netikėtumų, tai gali sudaryti prielaidas išlikti stabilioms elektros kainoms.
Nuo netikėtumų galima apsisaugoti
Pasak V. Fiodorovič, oro temperatūra ir elektros paklausa bus pagrindiniai veiksniai, lemsiantys, kokios elektros kainos galėtų formuotis lapkritį. Jei temperatūra ims sparčiau vėsti, tai lems poreikį šildyti patalpas. Augant elektros paklausai, atitinkamai ima didėti ir jos kaina.
„Kadangi šaltuoju metų periodu elektra įprastai ima brangti, norintieji tiksliau planuoti savo išlaidas bei išvengti nemalonių netikėtumų turėtų apsvarstyti galimybę rinktis fiksuotos kainos planus. „Enefit“ šiuo metu siūlo fiksuotos kainos planus 6, 12 ir 24 mėnesių laikotarpiui. Taip pat sąskaitas už elektrą gali padėti sumažinti energijos kaupikliai, kurių populiarumas nuolat auga. Šį įrenginį galima įkrauti esant žemai elektros kainai bei pasinaudoti jo sukaupta energija tuomet, kai to prireikia“, – pataria ekspertas.
Valdemar Fiodorovič
„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas