icon_search icon_caret_down icon_home icon_calendar icon_caret_updown icon_tick icon_x icon_profile icon_location icon_confirm icon_client_new icon_client_login icon_contract icon_moving icon_menu icon_facebook icon_twitter icon_linkedin icon_youtube icon_loader icon_exit icon_contract_2 icon_invoice icon_consumption icon_bell icon_personal icon_bell_lg icon_contract_lg icon_invoice_lg icon_consumption_lg icon_profile_lg package_fix package_spot icon_plus icon_arrow_leftmeters-lg

Pokyčiai elektros rinkoje: atsivers naujos galimybės sutaupyti ir tapti „žalesniems“

Pokyčiai elektros rinkoje: atsivers naujos galimybės sutaupyti ir tapti „žalesniems“

Šių metų gegužę leidus liberalizuoti Lietuvos elektros rinką, iki 2023 m. visi šalies vartotojai turės pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Elektros rinką jau liberalizavo daugelis Europos šalių, tarp jų – ir Latvija bei Estija. Kaimyninių valstybių pavyzdžiai rodo, kad galimybė rinktis nepriklausomą tiekėją dalies gyventojų iš pradžių sutinkama skeptiškai, tačiau ilgainiui šie pokyčiai gali sumažinti energijos kainą, atverti kelius inovacijoms bei žaliajai energijai.

Galimybė sutaupyti

Kaip rodo nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit Lietuva“ iniciatyva atlikta visuomenės apklausa, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų tikisi, kad dėl elektros rinkos liberalizavimo elektros kaina sumažės iki 10 proc. Pasak „Enefit Lietuva“ vadovo Vytenio Koryznos, Latvijos ir Estijos pavyzdžiai rodo, kad elektros rinkos liberalizavimas padės šį lietuvių lūkestį pateisinti.

„Liberalizavus elektros rinką atsiras daugiau tiekėjų, galinčių pasiūlyti mažesnes elektros kainas nei dabar. Todėl pasirinkę sau tinkamiausią elektros tiekėją gyventojai galės sutaupyti ir šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Tiesa, jei jie to nepadarys, be elektros tikrai neliks – tuomet jiems energiją užtikrins garantinis tiekimas, tačiau ji bus brangesnė“, – pasakoja V. Koryzna.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad nors Latvija nepriklausomą tiekėją leidžia rinktis jau nuo 2015 m., iki 2018 m. šia galimybe pasinaudojo vos 0,3 proc. namų ūkių. Šie namų ūkiai, gaudami elektrą iš garantinio tiekimo, vidutiniškai už elektrą permoka 60-70 Eur per metus.

Savo ruožtu Estija, pasak V. Koryznos, yra geresnis pavyzdys Lietuvai – šioje šalyje didžioji dalis vartotojų, liberalizavus rinką, kone iškart sudarė sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir ženkliai sutaupė.

Į namus – aplinkai draugiška elektra

„Enefit Lietuva“ apklausa atskleidė, kad mūsų šalyje galimybė rinktis žaliąją elektros energiją šiuo metu aktuali bent ketvirtadaliui gyventojų. Naujojoje Lietuvos energetikos strategijoje numatyta, kad bus siekiama, jog gyventojai ateityje naudotų kuo daugiau žaliosios elektros energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių energijos išteklių – vartodami ją, žmonės gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių mažinimo.

V. Koryznos teigimu, kaimyninių valstybių pavyzdžiai rodo, kad būtent elektros rinkos liberalizavimas suteikia daugiau galimybių išmaniems vartotojams, besirūpinantiems savo aplinka, rinktis žaliąją energiją.

„Iki šiol Lietuvos elektros vartotojai turėjo labai ribotas galimybes naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją – paprastai tai įmanoma tik turint nuosavą saulės ar vėjo jėgainę. Tačiau liberalizavus Lietuvos elektros rinką, šalies vartotojai – taip pat kaip Estijoje ir Latvijoje – turės daugiau galimybių rinktis tiekėją, kurio elektra gaminama tvariu būdu“, – sako iš atsinaujinančių išteklių energiją tiekiančios įmonės vadovas.

Estijoje įsigyti žaliąją elektros energiją vartotojai galėjo dar iki rinkos liberalizavimo, 2008 m. vos 1 proc. jos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Dabar šis skaičius siekia net 40 proc., o ir patys nepriklausomi tiekėjai labiau suinteresuoti tiekti žaliąją energiją – tą lemia išaugusi jos paklausa.

Matysime tikslesnius skaičius

Elektros rinkos liberalizavimas, pasak V. Koryznos, žengia koja kojon ir su technologinėmis naujovėmis. Tai įrodė Estijos pavyzdys, kuomet buvo sukurta bendra vartotojų duomenų sistema, padedanti vesti bendrą apskaitą ir leidžianti lengvai keisti tiekėjus.

Abi Lietuvos kaimynės taip pat ėmė sparčiai diegti išmaniuosius skaitiklius. Šiandien juos turi 99 proc. Estijos namų ūkių ir verslo subjektų, o Latvijoje šis skaičius siekia 60 proc. Anot V. Koryznos, tai davė naudos ne tik vartotojams, bet ir tiekėjams.

„Kaimynų pavyzdžiai rodo, kad ten, kur įdiegti išmanūs skaitikliai, subalansuojamas elektros energijos vartojimas, nes klientai tiksliau mato sunaudojamą jos kiekį. Matydami tikslius skaičius, lietuviai galėtų sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, kadangi rodmenų nurašymas vyktų nuotoliniu būdu. Be to, išmanieji skaitikliai perduoda duomenis apie tinklo parametrus tiekėjams, todėl šie gali greičiau pašalinti atsiradusias kliūtis ir efektyvinti tinklo veiklą“, – pasakoja V. Koryzna.

„Enefit Lietuva“ vadovas įsitikinęs, kad elektros rinkos liberalizavimas yra reikšmingas etapas visai šaliai. Lietuva savo ruožtu įgyvendins įsipareigojimus ES, o tai kartu atneš naudos gyventojams bei energetikos sektoriui.


Užsisakykit ir gaukit specialius pasiūlymus bei naujienas