Po permainingos žiemos, optimizmo į energijos rinką atneša pavasaris
Kaip ir lietuviška žiema, taip ir padėtis didmeninėje elektros rinkoje pastaruoju metu buvo itin permaininga. Aukštyn–žemyn judėjo tiek termometro stulpelis, tiek elektros kaina „NordPool“ elektros biržoje. Tiesa, šie du dalykai tarpusavyje yra glaudžiai susiję.
„NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje energijos kaina 2023 m. vasarį siekė 114,70 Eur/MWh. Lyginant su sausio mėn., ji buvo 11,29 proc. didesnė (žiemos vidurio kaina – 103,06 Eur/MWh).
Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkusiems kintamos biržos kainos planą, vasarį kaina didėjo, tačiau vos 8 proc. iki 0,24 ct/kWh (lyginamas ESO standartinis planas vienos laiko zonos tarifas).
Paskutinį žiemos mėnesį elektros kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Pavyzdžiui, Latvijoje elektra brango 14,07 proc. iki 113,77 Eur/MWh, Estijoje – 13,96 proc. iki 113,13 Eur/MWh, Lenkijoje – 4,72 proc. iki 139,62 Eur/MWh. Mažiausiai elektra vasarį brango Suomijoje – 1,74 proc. iki 80,13 Eur/MWh.
Nuosaikus elektros kainų didėjimas vasarį buvo fiksuojamas nepaisant to, kad gamtinių dujų kaina mažėjo ir toliau išliko santykinai žemame lygyje (Nyderlandų TTF prekybos taške, lyginant su sausiu, gamtinės dujos pigo 15,98 proc. ir siekė 52,65 Eur/MWh). Tam didžiausios įtakos turėjo nepalankūs ir permainingi orai, didinę elektros poreikį.
Vyraujant šaltiems ir darganotiems orams, vėl teko įdarbinti taršias šilumines elektrines, kurių elektros savikaina įprastai yra didesnė. Apie išaugusį šiluminių elektrinių generuojamos energijos poreikį liudija ir pabrangę bei elektros kainą dar labiau „išpūtę“ taršos leidimai – lyginant su sausiu, jie brango 14,57 proc. iki 91,90 Eur/t.
Elektros pabrangimas galėjo būti dar ryškesnis, tačiau situaciją padėjo suvaldyti iš atsinaujinančių energijos išteklių gaunama elektra. Gūsingos vasario dienos lėmė, kad vėjo parkai Europoje, įskaitant ir Lietuvą, turėjo darbo. Be to, nenumaldomai artėjantis pavasaris bei vis ilgėjantis šviesusis paros periodas reiškė, kad saulės parkai taip pat pagamino daugiau žaliosios energijos.
Atitinkamai prie vėjo ir saulės jėgainių prisijungė hidroelektrinės, kurių rezervuarus vis papildydavo krituliai bei tirpstantis sniegas. Tiesa, jei kritulių būtų buvę daugiau, hidroelektrinių indėlis galėjo būti dar didesnis.
Sulaukėme kalendorinio, o dabar beliko sulaukti ir tikrojo pavasario – su šiluma ir saule. Kuo pastarosios bus daugiau, tuo labiau mažės energijos poreikis, o saulės parkai generuos didesnį kiekį žaliosios energijos. Visa tai sudarys palankias sąlygas mažėti didmeninei elektros kainai.
Žvelgiant į netolimą ateitį, pasibaigusi žiema ir kalendorinis pavasaris įkvepia optimizmo. Galima dar kartą pasidžiaugti, kad šiltesnė nei įprastai žiema bei tinkamas Europos šalių pasiruošimas, sugriovė Rusijos planus sušaldyti Europą. Galime drąsiai teigti, kad pirmąjį energetinio karo mūšį Europa laimėjo. Tačiau energetinis karas dar nesibaigė, tad nereikėtų užmigti ant laurų ‒ šiltąjį metų laiką Lietuva bei kitos Europos šalys turėtų išnaudoti investuodamos į atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus, efektyvesnį energetinių resursų naudojimą bei alternatyvų rusiškoms dujoms paiešką. Kaip sakoma, slides reikia tepti vasarą, nes mes nežinome kokios klimatinės sąlygos bus 2023-2024 m. žiemą.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas