Pirmąjį pavasario mėnesį naftos, dujų ir elektros rinkose buvo karšta
Prasidėjusį kalendorinį pavasarį kol kas temdo Rusijos karo veiksmai Ukrainoje. Nuo Antrojo pasaulinio karo labiausiai įtempta geopolitinė situacija Europoje neišvengiamai atsiliepia ir viso pasaulio ekonomikai bei energetinių išteklių kainoms. Optimizmo nepridėjo ir pakankamai vėsūs orai bei sumažėjusi žaliosios energijos generacija vėjo parkuose.
„NordPool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje energijos kaina 2022 m. kovo mėnesį siekė 170,03 Eur/MWh ir buvo 62,34 proc. aukštesnė nei šių metų vasarį. Lyginant su 2021-ųjų kovu, didmeninė elektros kaina išliko brangesnė daugiau nei tris kartus – anuomet kaina buvo 47,93 Eur/MWh.
Tuo metu galutinė elektros kaina vartotojams, kurie pasirinkę Kintamos biržos kainos planus, palyginus su ESO plano Standartinis, vienos laiko zonos tarifu, kovo mėnesį didėjo beveik 37 proc. iki 29,83 ct/kWh.
Ryškus elektros kainų augimas kovą buvo stebimas ne tik Lietuvoje. Štai didmeninė „NordPool“ elektros biržos kaina Latvijoje didėjo nuo 104,72 iki 167,11 Eur/MWh, Estijoje – nuo 104,63 iki 151,13 Eur/MWh.
Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad tam didžiausią įtaką padarė vasario pabaigoje įvykusi Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą. Į tai žaibiškai sureagavo „Brent“ naftos kaina, kuri kovo pradžioje pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį. Tuo metu vidutinė „Brent“ naftos kaina kovą siekė 112,46 JAV dolerio už barelį ir buvo beveik penktadaliu aukštesnė nei vasarį.
Atitinkamai į įvykius Europoje sureagavo ir gamtinių dujų rinkos. Pavyzdžiui, Baltijos šalių biržose dujos maksimalią kainą pasiekė kovo 9-ąją – 120 Eur/MWh. Tiesa, kadangi Europa taip ir nesiryžo apriboti rusiškų gamtinių išteklių importo, dujų kaina kiek vėliau normalizavosi. Nepaisant to, pavyzdžiui, Olandijos TTF aikštelėse vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina, lyginant su vasariu, išaugo beveik 60 proc. iki 129 Eur/MWh.
Šioje vietoje galima paminėti, kad pačioje mėnesio pabaigoje Rusija užsuko dujų „kranelį“ Europai – Jamalo–Europos dujotiekiu, einančiu į Vokietiją per Baltarusiją ir Lenkiją, – dujų tiekimas buvo sustabdytas. Tai neišvengiamai padidino įtampą rinkose bei paveiks šio energetinio ištekliaus didmeninę kainą artimiausiu metu. Laimei, JAV savo ruožtu ketina ženkliai padidinti suskystintųjų dujų tiekimą į Europą, todėl didelio jų trūkumo bei kainų šoko neturėtų būti.
Būtent kovą stipriai išaugusios energetinių išteklių kainos „išpūtė“ ir didmeninę elektros kainą: orai, ypač naktimis, dar buvo pakankamai vėsūs, elektros poreikis išliko didelis, o dėl ramių orų sumažėjusią elektros generaciją vėjo parkuose teko kompensuoti kitomis kuro rūšimis varomoms elektrinėms.
Įžvelgti optimizmo artimiausiu metu sudėtinga. Neatmetama, kad karas dar užsitęs, tad nežinomybė bei neapibrėžtumas dėl ateities išliks. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Vyriausybė pristatė antiinfliacinį paketą, kuriame elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimui gyventojams valstybės biudžete siūloma numatyti iki 570 mln. Eur. Toks sprendimas turėtų bent dalinai sušvelninti augančių kainų pojūtį šių metų antrąjį pusmetį. Pagal siūlomą projektą, kompensacijos turėtų galioti visiems buitiniams elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo suvartojimo - kuriam liberalizacijos etapui priskirtas objektas.
Dr. Žygimantas Mauricas
Ekonomistas