Lapkritį termometro stulpelis patraukė žemyn, elektros kainos – aukštyn: ką žada žiemos pradžia?
Paskutinis kalendorinio rudens mėnuo neleido suabejoti, kad artėja žiema. Oras stipriai atvėso, iš dangaus pabiro snaigės, o tai lėmė išaugusį elektros vartojimą. Kaip jau tampa įprasta, didėjant energijos paklausai, įkandin ima sekti ir jos kainos. Lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 12,24 ct/kWh (su PVM) ir buvo penktadaliu aukštesnė nei spalį. Energetikos eksperto teigimu, tokias tendencijas lėmė ne tik išaugusi paklausa, bet ir smukusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių bei energetikos infrastruktūros gedimai Skandinavijoje.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lapkritį žemiausia elektros kaina buvo -0,37 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 94,03 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 12,24 ct/kWh (su PVM). Lyginant su spaliu, elektra brango 20,34 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,33 ct/kWh (su PVM).
Palanki buvo tik mėnesio pradžia
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, lapkričio mėnesio pradžia elektros kainų atžvilgiu vartotojams buvo itin palanki dėl kelių laisvų dienų, kurias, tikėtina, didžioji dalis gyventojų leido ne namuose.
„Pirmąsias penkias lapkričio dienas kaina biržoje formavosi ties 5,71 ct/kWh (su PVM) riba. Natūralu, kad tam didžiausios įtakos turėjo laisvadieniai, per kuriuos gyventojai veikiausiai nemažai keliavo po Lietuvą, nes bendra elektros paklausa buvo sumažėjusi. Po ilgojo savaitgalio kainos vėl atsistatė į atitinkamą lygį – 12,24 ct/kWh (su PVM)“, – detalizuoja ekspertas.
Anot V. Fiodorovič, mėnesio viduryje šiek tiek sumaišties į regiono elektros rinką įnešė neplanuotas gedimas Suomijos atominės elektrinės „Olkiluoto-3“ reaktoriuje. Negana to, pačioje lapkričio pabaigoje gedimai pasikartojo jau minėtoje „Olkiluoto-3“ atominėje elektrinėje, taip pat Švedijoje esančiame „Ringhals-4“ atominiame reaktoriuje.
„Šios dvi jėgainės itin svarbios visam Baltijos regionui. Įvykus gedimams, elektros srautai laikinai sumažėjo, tad juos teko kompensuoti šiluminėms elektrinės. Kadangi pastarųjų gaminamos elektros savikaina įprastai yra didesnė, atitinkamai tai didino vidutinę elektros kainą rinkoje“, – situaciją apibūdina jis.
Išaugo vartojimas, smuko gamyba
Energetikos eksperto teigimu, prie išaugusių elektros kainų lapkritį ženkliai prisidėjo ir padidėjusi energijos paklausa, nulemta atvėsusių orų. Štai nacionalinis bendras elektros suvartojimas lapkritį siekė 1073 GWh, kai tuo metu spalį – 1017 GWh, tad augimas yra daugiau nei 5 proc. Šiuo atveju didėjančios paklausos nesugebėjo kompensuoti vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, kuri lapkritį smuko.
„Jei spalį vėjo elektrinės sugeneravo 369 GWh elektros, tai lapkritį – jau tik 215. Per mėnesį atitinkamai nuo 41 iki vos 16 GWh smuko ir saulės jėgainių efektyvumas. Prie viso šio kiekio dar 77 GWh pridėjo hidroelektrinės, tad bendrai iš minėtų atsinaujinančių išteklių sugeneruota tik 308 GWh švarios energijos“, – skaičius pateikia ekspertas.
Anot V. Fiodorovič, būtent toks santykinai nedidelis elektros kiekis nebuvo pakankamas patenkinti išaugusiam poreikiui ir turėjo neigiamų pasekmių kainų formavimuisi didmeninėje rinkoje.
Sąlygas diktuos orai
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Lapkritį elektros vartojimas augo. Prasidėjus žiemai ši tendencija įprastai tik dar labiau išryškėja dėl vėstančių orų ir trumpo dienos periodo. Augant elektros paklausai, atitinkamai tai turėtų didinti kainas didmeninėje rinkoje.
Importas. Neplanuoti gedimai Suomijos ir Švedijos atominėse jėgainėse į rinką įnešė sumaišties, kurią teko malšinti šiluminėms elektrinėms. Jei artimiausiu metu pavyks išvengti panašių scenarijų, tai leis užtikrinti stabilumą energetikos sektoriuje.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina pastaruoju metu svyruoja apie 70–75 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad jų kaina artimiausiu metu netgi gali smukti žemiau 70 Eur/t ribos. Jei prognozės pasitvirtins, tai nesudarys prielaidų elektros brangimui.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos išlieka stabilios bei nusistovėjo 45–47 Eur/MWh lygyje. Ateities sandoriai rodo, kad žiemą dujų kaina neturėtų augti bei netgi gali šiek tiek pigti. Tai indikuoja, kad dujų saugyklos yra užpildytos ir Europa yra tinkamai pasiruošusi žiemai.
Orai. Remiantis preliminariais duomenimis, lapkritį vidutinė oro temperatūra siekė 2,2 °C bei buvo 0,4 laipsnio vėsesnė už daugiametį vidurkį. Prognozuojama, kad gruodį oro temperatūra bus iki 0,5 °C žemiau normos. Tikėtina, kad vėsūs orai gali didinti elektros paklausą ir sudaryti prielaidas kainų augimui.
Nuo netikėtumų galima apsisaugoti
V. Fiodorovič teigimu, žiemą išaugančios elektros kainos yra natūralus reiškinys, mat šiuo laikotarpiu energijos paklausa būna išties didelė, o gamyba iš atsinaujinančių išteklių nebėra tokia efektyvi. Nebent ši žiema bus šilta, itin vėjuota bei lydima kritulių, kurie reikalingi norint išnaudoti hidroelektrinių potencialą.
„Tačiau bent kol kas meteorologų prognozės ir vaizdas už lango palankios žiemos elektros kainų atžvilgiu nežada. Štai gruodžio pradžia jau rodo energijos brangimą, tad norint apsisaugoti nuo rizikų, verta pagalvoti apie kainų fiksavimą.
Be to, gruodis yra paskutinis mėnuo prieš pasikeičiant valstybės reguliuojamai elektros kainos daliai. Jau yra aišku, kad nuo kitų metų pastaroji didės 2–3 ct/kWh. Nepaisant to, jei esami ar būsimi „Enefit“ klientai nuspręstų kainą fiksuoti, sutartyje įrašyta tiekimo dalis, kuri priklauso tik nuo mūsų, nesikeistų visą sutarties laikotarpį“, – detalizuoja ekspertas.
Valdemar Fiodorovič
„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas