icon_search icon_caret_down icon_home icon_calendar icon_caret_updown icon_tick icon_x icon_profile icon_location icon_confirm icon_client_new icon_client_login icon_contract icon_moving icon_menu icon_facebook icon_twitter icon_linkedin icon_youtube icon_loader icon_exit icon_contract_2 icon_invoice icon_consumption icon_bell icon_personal icon_bell_lg icon_contract_lg icon_invoice_lg icon_consumption_lg icon_profile_lg package_fix package_spot icon_plus icon_arrow_leftmeters-lg

Gegužę elektros kainų kreivė kilo aukštyn – ką mums paruoš vasaros pradžia?

Paskutinis pavasario mėnuo pasižymėjo ne tik temperatūrų šuoliais, tačiau ir nuolat besikeičiančia situacija elektros rinkoje. Gegužę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 9,4 ct/kWh (su PVM) ir buvo beveik 16 proc. aukštesnė nei balandį. Eksperto teigimu, ekonominė situacija Europoje ir paklausa lems, į kurią pusę elektros kainų kreivė pakryps birželį.

„Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje gegužę žemiausia elektros kaina buvo -1,21 ct/kWh (su PVM), aukščiausia vidutinė mėnesio – net 76,1 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 9,4 ct/kWh (su PVM). Lyginant su balandžiu, elektra brango 17 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, turintiems su birža susietą planą, buvo apie 10,05 ct/kWh su PVM (su ESO planu „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifu).

NordPool biržos kainos 2023 m. gegužė

Įtaką darė planiniai darbai ir atslūgę pavasariniai potvyniai

„Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemaras Fiodorovič pabrėžia, kad gegužę bendras šalies elektros vartojimas išliko panašus kaip ir balandį, tačiau elektros kainas didino nepastovi žaliosios energijos gamyba vėjo parkuose, smukęs Latvijos hidroelektrinių pajėgumas bei sumažėjusi inertiškų įrenginių gamyba.

„Bendras energijos suvartojimas balandį siekė 902 GWh arba 1,24 GWh per valandą, gegužę – 899 GWh arba 1,20 GWh per valandą, tad bendrai valandinis suvartojimas išliko panašus“, – teigia V. Fiodorovič.

Tiesa, eksperto teigimu, atitinkamai dešimtadaliu smuko gamyba šiluminėse elektrinėse, taip pat sumenko vėjo parkų pajėgumas, kurį teko kompensuoti saulės jėgainėms. Didelę dalį elektros, kaip įprasta, Lietuva importavo iš gretimų šalių.

„Vėjo parkai gegužę pagamino 122, kai tuo metu balandį – 166 GWh. Laimei, šį praradimą kompensavo nuo 51 iki beveik 100 GWh išaugęs saulės parkų indėlis. Dar 79 GWh švarios energijos pridėjo mūsų šalies hidroelektrinės. Bendrai iš atsinaujinančių išteklių gegužę pagaminta 301 GWh elektros, kai per tą patį laikotarpį balandį – 295 GWh. Likusį poreikį teko patenkinti iš elektros importo – šios energijos kainai didžiausią įtaką turėjo pasiruošimas planiniams inertiškų įrenginių priežiūros darbams bei dėl atslūgusių pavasarinių potvynių sumažėję hidroelektrinių pajėgumai“, – situaciją apibūdina V. Fiodorovič.

Lietuvos žaliasis indeksas 2023 m.

Nuo orų priklausys tiek gamyba, tiek vartojimas, tiek kainos

Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje V. Fiodorovič išskiria keturis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.

Vietinis vartojimas ir orai. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, birželį oro temperatūra turėtų būti iki 1 °C aukštesnė už įprastą. Įsibėgėjant vasarai ir augant vidutinei paros temperatūrai gali didėti elektros poreikis patalpų vėsinimui. Tai gali didinti bendrą elektros paklausą, o kartu ir vidutinę jos kainą. Papildomai verta paminėti, kad pastebimas didėjantis vartojimas, kai vidutinė oro temperatūra ilgesnį laiką laikosi maždaug ties 24-26 laipsniais.

Importas. Apie du trečdaliai visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo importuota. Jei birželį išliks giedri orai, tai didins saulės parkų įnašą į bendrą tinklą – taigi, prireiks mažiau energijos pirkti iš užsienio valstybių. Visgi tai kol kas vis dar nėra esminę įtaką kainai darantis faktorius.

CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka panaši – balandį jie pigo 6,6 proc. iki 84 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina per artimiausius mėnesius svyruos tarp 80-85 Eur/t, todėl šiluminių elektrinių energijos savikaina turėtų išlikti panašiame lygyje.

Dujų kaina. Nors visą gegužę dujų kaina laikėsi žemumose – kainos svyravo tarp 30–40 Eur/MWh – gegužės 31 d. Osle, suskystintų dujų terminale įvyko dujų nuotėkis, kuris paveikė visą rinką, todėl tikėtina, kad dujų kaina augs, o tai turės įtakos ir elektros kainai.

Tendencijas diktuos ir ekonominė situacija

„Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas pažymi, kad didelės įtakos energetinių išteklių kainoms ateityje taip pat turės ekonominė situacija Europoje ir pasaulyje. Pasak V. Fiodorovič, Senojo žemyno ekonomika jau susiduria su sunkumais, o kai kurios šalys paskelbė apie recesiją. Tačiau savo žodį dar tars didieji energetinių išteklių vartotojai.

„Ekonomikai mažinant apsukas, dujų poreikis mažės, kartu mažės ir jų kaina. O tai sudarys sąlygas žemesnėms elektros kainoms biržoje. Žiūrint kiek toliau į ateitį galima sakyti, jog dujų kainą veiks ir tai, kaip Europai pavyks užpildyti saugyklas ir pasiruošti žiemos sezonui.

Kol kas situacija nuteikia optimistiškai, nes galima matyti, jog Europos politika diversifikuoti energijos išteklių tiekimą duoda teigiamų rezultatų. Visgi, stebint didmeninės elektros kainos perspektyvas, nematyti indikacijų, kad jos ir toliau galėtų mažėti, netgi priešingai – vasarą jos įprastai stiebiasi į viršų. Viena to priežasčių – planinis perdavimo tinklų remontas tarp Suomijos ir Estijos bei tarp Estijos ir Latvijos“, – reziumuoja ekspertas.

V. Fiodorovič norinčiuosius apsisaugoti nuo netikėtumų bei galimų kainų šuolių ateityje ragina atkreipti dėmesį į fiksuotos kainos planus, leidžiančius detaliau prognozuoti savo išlaidas. Šiuo metu kleintams siūlome fiksuotos kainos planus 6, 12 ir 24 mėnesių laikotarpiui.

Valdemar Fiodorovič

„Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas


Order and receive special offers and news